Pasak vaistažolininko Mariaus Lasinsko, tradiciame lietuvio sode auga kelių sričių augalai – tie, kurie auga savaime, ir tie, kurie buvo pasodinti pačių šeimininkų ar senelių.
„Savaime augančių augalų nereikia nei papildomai laistyti, nei auginti. Būtent ant jų sodininkai dažniausiai ir pyksta, vadina piktžolėmis. Visgi, jau seniai esame sutarę, kad tokias žoles vadinsime „geražolėmis“, nes jos mums linki tik gero“, – nusišypso pašnekovas.
Atkreipkite dėmesį į šiuo augalus
Dr. M. Lasinskas pasakoja, kad dažniausiai ravint gėlyną sodininkams akis užkliūva už gausiai pridygusios garšvos. Tačiau būtent ši sodininkų nemėgstama piktžolė yra labai maistinga, galinti padėti išgydyti podagrą, pagerinti širdies veiklą.
„Sodininkams dažniausiai galvos skausmą kelia garšvų šaknys, kurių vis neina išnaikinti. Tai iš tiesų yra labai gajus augalas, kuris pats auga ir kurio papildomai sodinti nereikia. Jo maistinė ir vaistinė nauda – puikiausia.
Kita „geražolė“, kuri dažnai erzina daržininkus yra daržinė žliūgė, vis lipanti ant braškių, pasėtų morkų, burokėlių. Ši vaistažolė taip pat yra labai maistinga, galima ją dėti po saujelę į žaliuosius kokteilius siekiant palaikyti organizmo švarą“, – paaiškina specialistas.
Kalbėdamas dr. Marius Lasinskas juokauja, kad kita piktžolė, kuri turėtų būti vadinama „geražole“ yra tinkama ir nagams, ir plaukams, ir ragams. Vaistažolininkas teigia, kad jis kalba ne apie ką kitą, o apie asiūklį. Šis augalas turi mikro- ir makroelementų, ir silicio junginių bei kitų reikalingų medžiagų, kurios yra skirtos mūsų grožiui:
„Dirvinis asiūklis įprastai mėgsta labiau rūgštesnę dirvą, tačiau taip pat yra puiki vaistažolė, galinti pagerinti inkstų veiklą, pašalinti toksinus iš organizmo. Be to, asiūklio arbatą galimą gerti ir džiovintą, ir šviežią. Taip pat galite šį augalą naudoti ir kaip šveitiklį. Asiūklis išties yra labai universalus augalas.“
Einant į daržą arba darbuojantis pačiame darže taip pat galite pastebėti ir augančią paprastąją takažolę. Pašnekovas sako, kad šis augalas nebijo mindžiojimo, yra kantrus ir patvarus. Geriant takažolės arbatą kartu su asiūkliu galite pagerinti inkstų veiklą, pasirūpinti akmenligės profilaktika, atlikti organizmo detoksą.
„Dar vienas augalas, kuris pats sėkmingai auga ir gali būti vartojamas skanioms arbatoms yra dirvinė mėta. Paprastai šios rūšies mėtų niekas neaugina, nes jos auga savaime ir darže, ir sode. Atpažinti ją galime iš šliaužiančio stiebelio bei kvapnaus aromato. Pasidarius dirvinės mėtos arbatą galime pagydyti slogą, paraminti nervus ar paprasčiausiai jos paskanauti“, – nusišypso.
Vaistažolininkas ragina nepamiršti ir be reikalo neišmesti rasto gysločio, kuris daugeliui žmonių yra taip pat žinomas trauklapio pavadinimu. Specialistas sako, kad kiekvieną kartą jis vis labiau atranda naujų gysločio savybių, kurios vis nustebina savo poveikiu:
„Vaikystėje sakydavome, kad gyslotis sutraukia žaizdeles, tačiau šis augalas tinka ir esant gastritui, skrandžio uždegimui, norint pagerinti virškinimą, apsisaugoti nuo plaučių ligų. Įdomu ir tai, kad gyslotis pasižymi priešalerginiu poveikiu.
Gysločio lapus galima kartu maišyti su juodųjų serbentų lapais, mažąja plūdena, kurios reikėtų ieškoti reikėtų prie tvenkinio, kitų vandens telkinių. Gyslotis iš tiesų yra būtinas kiekvieno vaistinėlėje, tad vasaros metu prisirinkite jų lapų, o vėliau galėsite pasirinkti ir sėklų, kurios puikiai tinka svorio korekcijai, žarnyno peristaltikai gerinti.
Lygiai taip pat puiki „geražolė“ yra ir kraujažolė, ir trikertė žvaginė, kurios sėklytės susiformuoja širdelės formoje. Štai kraujažolės lapeliai yra panašūs į morkų lapelius, tad juos galite nesunkiai atpažinti. Ypatingai kraujažolė yra naudinga moteriškoms ligoms, esant vidiniams, išoriniams kraujavimams.“
„Geražolių“ galite ir pasisodinti
Išmesti su kitomis piktžolėmis nereikėtų ir kartais galinčios „įkasti“ vitaminų karalienės dilgėlės. Be to, neretai žmonės maišo dilgelę su baltažiede notrele. Pastaroji prisilietus „nekanda“, taip pat žydi baltais žiedeliais.
„Dilgėlė, kraujažolė ir trikertė žvaginė vartojamos kartu yra tikra dovana moters organizmui, veikianti ir kaip vaistas, ir kaip profilaktinė priemonė“, – priduria pašnekovas.
Norint pagerinti skydliaukės veiklą, limfinę sistemą bei imunitetą, paieškokite darže augančio lipiko. Dr. M. Lasinskas sako, kad ši vaistažolė ypatingai naudos turi tiems, kurie susiduria su kojų tinimo problemomis.
„Visgi, visų augalų karalienė yra kiaulpienė. Nors jos jau ir nužydėjo, tačiau dabar galite paieškoti pūkų ir paragauti sėklyčių, kurios yra maistingos, arba pasirinkti ir pasidžiovinti kiaulpienių lapų – taip turėsite organizmą valančią arbatą. Pagardinę kiaulpienės lapų arbatą asiūkliu ar takažolėmis gausite puikų organizmo detoksą, pagerinsite inkstų veiklą“, – rekomenduoja specialistas.
Pasirūpinę šiuo metu šiomis vaistažolėmis galėsite rudens bei žiemos metu pastiprinti imunitetą, užklupus ligai – numušti aukštą kūno temperatūrą.
„Be to, „geražolių“ sode ar darže galite pasisodinti ir patys. Naudinga būtų turėti mėtos, melisos, šalavijo, čiobrelio, raudonėlio. Nepasisodinus raudonėlio ar čiobrelio, vargu, ar jų sulauksime savaime, nes šios „geražolės“ įprastai auga miške arba ant kalnelio.
Lygiai taip pat galite pasisodinti ir gauromečio, kuris taip pat auga miškuose, saulėtuose vietose. Savo darže turiu jų nemažai pasisodinęs ir pats prie gervuogių“, – teigia pašnekovas.
Įspėja – šios piktžolės yra nuodingos
Vis dėlto, nors piktžolių, kurių neturėtume išmesti, darže yra visa gausybė, tačiau specialistas primena, kad yra ir tam tikrų žolių, kurios yra nuodingos žmogui. Viena jų – vėdrynai.
„Ši piktžolė dabar labai gražiai žydi geltonais žiedeliais, tačiau aš pamokinu ir savo vaikus, kad jų negalima liesti, nes tai – nuodinga žolė. Atradus vėdryną darže nereikėtų jo rinkti ir dėti į puokštę, nes kaip jau minėjau, tai yra nuodingas augalas.
Taip pat nereikėtų rinkti ir dar vieno nuodingo augalo – vienmečio šemenio (aut. past. – dar kitaip vadinamos šiušelės). Savo išvaizda šis augalas primena ramunėles, tačiau jų lapeliai yra labiau karpyti. Neretai jie dažnai auga soduose, todėl vaikus reikia pamokyti, kad tai – nuodingas augalas“, – įspėja vaistažolininkas.
Nuodingos ir dar vienos piktžolės – žilės, tad ravėdami taip pat atkreipkite dėmesį ir būkite budrūs, kad nenukentėtumėte.
Tačiau tuomet kyla svarbus klausimas, kaip galime būti tikri, kad į namus parsinešėme „geražoles“, o ne nuodingas organizmui žoles? Knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius atsakydamas į šį klausimą sako, kad pasitikrinti yra visai nesudėtinga.
Pasak jo, tai padaryti gali padėti specialūs vaistažolių atlasai, kuriuose yra iliustruota dauguma Lietuvoje augančių vaistažolių išvaizda.
„Jeigu esate modernūs žolininkai bei žolininkės, tuomet galite pasinaudoti nemokama programėle „Flora Incognita“, kuri pakankamai neblogai geba atpažinti augalus. Žinoma, nereikėtų ja 100 proc. pasikliauti, tačiau pasitikrinti, ar nesuklydote, visai pravartu.
Na, o jeigu visai nepavyksta atpažinti vaistažolių, visuomet galite kreiptis į žolininkus, kurių Lietuvoje yra tikrai labai nuostabių: Edvardą Kazlauskį, Virgilijų Skirkevičių, Jadvygą Balvočiūtę, Janiną Danielienę, Danutę Kunčienę, Bernediną Marčių ar Nojų Kalvaitį ir kitus. Pamatysite, kiek daug yra nuostabių žolininkų ir fitoterapeutų, pažįstančių augalus ir galinčių jums pagelbėti“, – nusišypso.
pagelbėjot.Geriu kas rytą ir vakarą po puodelį puikios arbatos!
