Nuo vasario pradžios Lenkijoje įsigaliojus akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms, lietuviai patraukė į kaimyninę šalį ne tik apsipirkti maisto produktų ar kitų prekių, bet ir įsipilti pigesnio kuro.
Vasario 22 d. duomenimis, vienoje iš Suvalkuose esančių „Orlen“ degalinių lietuviai benzino galėjo įsipilti už maždaug 1,16 euro, o dyzelino – 1,20 euro. Tai gerokai mažiau nei daugelyje mūsų šalies degalinių.
Jų atstovai Lietuvos valdžios atstovų paprašė mažinti PVM arba akcizus, tą padaryti ragina ir vežėjai, kurie teigia, kad pinigai šiuo metu iš Lietuvos keliauja tiesiai į Lenkijos biudžetą.
Visgi valdžios atstovai, o taip ir ekonomistai, tokius siūlymus vertina itin atsargiai ir tikina, kad mažesnis PVM didelės įtakos degalų kainai Lietuvoje nepadarytų.
Lietuviai sugalvojo, kaip užsidirbti
Lenkijoje ir toliau galiojant lengvatoms, tautiečiai nesnaudžia ir socialiniuose tinkluose jau rezga planus, kaip galėtų papildomai uždirbti.
Vieni jų skelbia, kad už 30–40 eurų gali nuvežti į Lenkiją apsipirkti ir vėliau parvežti atgal namo, kiti tuo metu svarsto, kiek kuro iš Lenkijos būtų galima įsivežti į Lietuvą tam, kad vėliau jį būtų galima parduoti už didesnę kainą.
Tiesa, toks lietuvių sugalvotas verslo planas nėra naujiena, mat dar anksčiau didžioji dalis pasienio gyventojų iš Baltarusijos įveždavo kur kas pigesnį dyzeliną, kurį vėliau parduodavo Lietuvoje už didesnę kainą.
VMI atstovai lietuviams primena, kada už įvežtą kurą nereikia susimokėti papildomų mokesčių.
„Pareiga sumokėti mokesčius Lietuvoje nuo atsivežtų degalų iš Lenkijos priklauso nuo to, kokiems tikslams gyventojas juos naudos.
Kai gyventojas atsiveža degalus (pavyzdžiui, dyzeliną) iš Lenkijos su sumokėtais akcizais ir naudoja juos savo asmeninėms reikmėms, jam nereikia papildomai mokėti nei akcizų, nei PVM Lietuvoje“, – paaiškino VMI Akcizų administravimo departamento direktorius Žygintas Grekas.
Įvežti galima ribotą kiekį degalų
VMI specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad kuro vežimas į Lietuvą nėra beribis – įstatymuose yra nustatyta, kad į Lietuvą iš Lenkijos galima įvežti tik tam tikrą kiekį kuro.
„Gyventojui gabenant, laikant ne daugiau nei 40 litrų naftos produktų, kurie skirti savoms reikmėms (ne prekybai) nereikia turėti ir papildomų dokumentų. Viršijus šią ribą, tiek laikant, tiek gabenant keliais, vandens keliais ir geležinkeliais, šiuos produktus privaloma turėti ir teisės aktuose įformintus įsigijimo ir/ar gabenimo dokumentus“, – teigė Ž. Grekas.
Pašnekovas paaiškina, kad jeigu gyventojai nusprendžia įvežtą kurą parduoti Lietuvoje, tada atsiranda prievolė sumokėti dalį mokesčių į Lietuvos biudžetą.
„Tais atvejais, kai gyventojas atsiveža jau apmokestintus akcizais degalus iš Lenkijos ir naudoja prekybai – atsiranda pareiga sumokėti akcizus bei PVM Lietuvoje. PVM mokėtojais neįsiregistravusiems asmenims, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais.
Norint užsiimti degalų mažmenine ir didmenine prekyba, tam reikia turėti licenciją. Leidimus prekiauti išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“, – paaiškino VMI specialistas.
Muitinės departamento komunikacijos skyriaus patarėja Henrika Rukšienė savo ruožtu paaiškina, kad tyrimų, susijusių su galima degalų kontrabanda, nebuvo pradėta.
Be to, muitinės atstovė ramina, kad jeigu lietuviai veš ne daugiau kaip 40 litrų kuro, pareigūnai papildomų apribojimų tikrai netaikys.
„Jei Lietuvos muitinės pareigūnai sustabdytų transporto priemonę dėl gabenamo kuro, jie vadovautųsi būtent nustatytomis taisyklėmis, kad ES viduje pilietis gali gabenti 40 litrų kuro, turinčio ES prekės statusą, savo reikmėms bei važiuoti sklidinu baku be jokių ypatingų apribojimų.
Ikiteisminių tyrimų dėl kuro kontrabandos pernai Muitinės kriminalinėje tarnyboje nebuvo pradėta“, – teigė muitinės atstovė.
Pažeidimai neliks nepastebėti
VMI atstovai, vertindami susiklosčiusią situaciją, primena, kad jeigu bus pastebėti galimi mokesčių slėpimo atvejai, kuomet už parduotą kurą nėra vykdoma apskaita pagal visus reikalavimus, gali būti griebiamasi ir papildomų veiksmų.
„VMI stebi ir vertina situaciją ir, jeigu reikės, imsis atitinkamų priemonių, įskaitant kontrolės veiksmus.
Planuodama mokestinių pareigų tinkamo vykdymo priežiūros darbą, VMI šiais metais vadovaujasi nuostata, kad polinkis į mokesčių vengimą yra konkrečių mokesčių mokėtojų, o ne ekonominių veiklų būdinga savybė, todėl be dėmesio neliks nei viena sritis“, – paaiškino Ž. Grekas.
VMI primena, kad apie pastebėtus mokesčių pažeidimus, gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882.
Statistikos departamento duomenimis, per visus 2020 m. vienadieniai lankytojai iš Lietuvos Lenkijoje išleido 28 mln. eurų, o 2019 m. 61 mln. eurų.
Daugiausia lietuviai Lenkijoje išleisdavo po euro įvedimo – 2015 m. Tuomet per visus metus Lenkijoje vienadieniai lankytojai išleido 82 mln. eurų.
