REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainos krizė padalijo Lietuvą. Pasienio gyventojai Vilkaviškio rajone sako, kad ginkluotą konfliktą išprovokuoti bando nepasotinama Rusija, o Šalčininkai – priešingai, esą dėl visko kaltina Vakarus ir Putiną laiko gelbėtoju. Propagandos analitikai sako, kad pastaruoju metu itin išaugo dezinformacijos srautai.

Ukrainos krizė padalijo Lietuvą. Pasienio gyventojai Vilkaviškio rajone sako, kad ginkluotą konfliktą išprovokuoti bando nepasotinama Rusija, o Šalčininkai – priešingai, esą dėl visko kaltina Vakarus ir Putiną laiko gelbėtoju. Propagandos analitikai sako, kad pastaruoju metu itin išaugo dezinformacijos srautai.

REKLAMA

Tačiau politologai pabrėžia, kad dėl tokio ideologinio skirtumo iš dalies kalta ir pati Lietuva. Ženklas lietuvių ir lenkų kalbomis sveikina visus, atvykstančius į Šalčininkus. O žmonės mus pasitikti nori ne vien lietuvių kalba: „Kalbėsiu tik rusiškai, jeigu galima. Jeigu galima, rusiškai paprašom.“

Klausiame Baltarusijos pašonėje gyvenančių šalčininkiečių – bijo karo Ukrainoje, ar ne:

„Tai siaubas. Neduok Dieve, jeigu bus karas. Neduok Dieve. Bus badas“, – sako Šalčininkų gyventoja Kazimira.

REKLAMA
REKLAMA

„Netikiu tuo karu. Koks karas gali būti, kai dabar tokie ginklai? Tik bepročiai gali taip kalbėti ir kažką daryti“, – kalba Šalčininkų gyventojas Jan.

REKLAMA

„Jei bus karas, gaila žmonių. Ten nekalti žus. Ir vaikai, ir seneliai. Visi. Aš turiu giminių ir Rusijoje, ir Ukrainoje. Man ir tų, ir tų gaila“, – sako Šalčininkų gyventoja Tereza.

„Žinote, kada gali būti karas? Jei ukrainiečiai veršis į Donecko ir Luhansko respublikas, tada V. Putinas tikrai apgins“, – kalba Šalčininkų gyventojas Stanislavas.

O Vištyčio miestelis Vilkaviškio rajone yra visai kitoks. Prie ežero apsauginės tvoros, o už jų jau – Rusija. Tačiau su Kaliningrado sritimi besiribojančio Vištyčio gyventojai sako, kad dėl naujienų apie bręstantį karinį konfliktą nepanikuoja.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes prie sienos gyvenam. Lenkai, šalia rusai – mūsų niekas nepuls. Tik be reikalo sukeltas toks ažiotažas, kad atseit jau karas. Kam čia reikalinga kariauti šiais laikais?“ – sako Vištyčio gyventojas Jonas.

„Šimtu procentų nesu garantuotas. Niekas čia nepasakys dabar, ką tas dėdė V. Putinas sugalvos“, – kalba Vištyčio gyventojas Kęstutis.

„Daug gąsdinimo iš tos Rusijos pusės, bet jis neįmanomas beveik. Mano tokia nuomonė. – Neįmanoma kas? – Karas“, – tikina pasienio gyventojas Andrius.

Ir kol niekas – nei Šalčininkų, nei Vištyčio gyventojai – nežino, ar Rusija puls Ukrainą, abiejų pasienio ruožų gyventojai sako tvirtai žinantys, kuri šalis tai provokuoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Čia kalti tik NATO ir Amerika. Kaip sakė A. Lukašenka, kaip sakė V. Putinas – jie nenori karo. Bet jeigu jie pradės, atsakas bus“, – kalba Šalčininkų gyventoja Kazimira.

„Rusija visą laiką norėjo kariauti ir jie jau šitą atidirbę sistemą. Jie gąsdina pasaulį. Juk mes buvom šeimoje jų“, – sako Vištyčio gyventojas Jonas.

„Čia amerikonai viską daro. Tiesiai šviesiai. Aš taip suprantu“, – kalba Šalčininkų gyventojas Algis.

„Čia labiausiai tai Rusija, man atrodo. Ir dabar A. Lukašenka dar prisidėjo. Baltarusija prie šito viso dalyko“, – tikina pasienio gyventojas Valdas.

„Vakarai paprasčiausiai provokuoja, nori karo. Amerikiečiai nori karo. – O Rusija? – Žinoma, kad ne. Kam ten apsimoka? Niekam neapsimoka“, – sako pasienio gyventojas.

REKLAMA

„Prie to stalo šone stovi Rusija ir jaučiasi, kad ji norėtų priekyje sėdėti. Ji visą laiką tokios nuskriaustosios pusėje“, – kalba pasienio gyventojas Andrius.

Kas lemia, kad vos 200-tų kilometrų atstumu nutolę žmonės situaciją mato tokiomis skirtingomis spalvomis?

„Jūs, žinot, ką? Aš tikrai pikta“, – sako Šalčininkų gyventoja Kazimira.

Tačiau ne tik emocinis žmonių nusiteikimas, bet, žinoma, ir visagalė propaganda.

„Propagandos augimą mes matome nuolat. Per visus pastaruosius metus ji nuosekliai auga ir net mūsų pastebėtos paskutinės tendencijos – palyginus gruodį su sausio mėnesiu – sausio mėnesį dezinformacijos atvejų skaičius išaugo beveik 15 procentų“, – komentuoja strateginės komunikacijos departamento analitikas Konstantinas Rečkovas.

REKLAMA

„Tie aido kambariai arba tie informaciniai burbulai nėra tik socialiniuose tinkluose, jie nėra tik „Facebook“ ar kažkur. Ir tie žmonės tos auditorijos turi visiškai skirtingą įsivaizdavimą apie realybę, apie tai, kas vyksta pasaulyje, arba čia pat, aplink mus“, – teigia politologas Nerijus Maliukevičius.

Tačiau politologas Nerijus Maliukevičius įsitikinęs, kad dėl tokių ideologinių skirtumų atsakomybę reikia prisiimti ir sau.

„Informacinius burbulus ar tuos tokius socialinius getus praplėšti galima tik tada, kai dalyvauji, vyksti, šnekiesi net jei tie pokalbiai yra nemalonūs. Bet jeigu tu palieki savieigai tas izoliuotas visuomenės dalis, tai natūraliai jas pasiima kaip savotišką grobį, prizą priešiški veikėjai“, – tikina N. Maliukevičius.

Strateginės komunikacijos departamentas skelbia, kad pastaruoju metu gerokai išaugo propagandos apie Ukrainą srautai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų