Seimas praėjusių metų sausį atmetė įstatymą, kuriuo siūlyta atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023 metų, bet pereinamuoju laikotarpiu jis būtų buvęs perpus mažesnis, o visa apimtimi būtų pradėjęs galioti 2025 metais.
Seimas po pateikimo atmetė šį projektą ir grąžino jį rengėjams tobulinti. Praėjusių metų vasarą pasirodė informacija, kad dėl automobilių taršos mokesčio vyksta diskusijos tarp Aplinkos, Susisiekimo ministerijų ir premjerės patarėjų. Visgi projektas į Seimo darbotvarkę negrįžo.
„Viskas dėl Krinicko. Jam pateiktas mokestis netiko, viskas įstrigo dėl jo“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė vienas šaltinis.
Čia kalbama apie premjerės Ingridos Šimonytės patarėją susisiekimo, aplinkos apsaugos ir energetikos klausimais Dalių Krinicką. Naujienų portalo tv3.lt šaltinių teigimu, D. Krinickas buvo itin didelis aplinkos ministro Simono Gentvilo Seimui teikto automobilių taršos mokesčio projekto kritikas, bendravimas tarp jo ir Aplinkos ministerijos atstovų nebuvo itin šiltas.
Po nepavykusio bandymo S. Gentvilas teigė, kad jo vadovaujama ministerija klausimo nebekels ir perdavė kamuolį Finansų ir Susisiekimo ministerijoms. Visgi būtent Aplinkos ministerijos atstovai vėl iškėlė automobilių taršos mokesčio klausimą.
Reikia diskutuoti apie nepopuliarius sprendimus
„Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus. Pagrindinis dabar reikalas surasti paveikias priemones, kaip mes Lietuvoje galėtume mažinti taršą azoto oksidais, ypač fokusuojantis į priemones, orientuotas į kelių transportą“, – lapkričio pabaigoje Seimo Aplinkos apsaugos komitete pareiškė viceministrė Raminta Radavičienė.
Ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys pripažįsta, kad taršos azoto oksidais mažinimo tikslai „kol kas sunkiai įkandami“.
„2020-ųjų tikslas su dabar jau numatytomis priemonėmis galėtų būti pasiektas tik apie 2027–2028 metus“, – prognozuoja jis.
V. Auglio teigimu, privačių lengvųjų automobilių parkas senėja ir jau siekia „16 metų su viršumi“, sunkaus transporto – 23 metus, tolimojo transporto – 9 metus. Jis neatmeta, kad reikės grįžti prie diskusijų dėl taršos mokesčio įvedimo.
„Kažkada vėl reikės grįžti prie transporto priemonių taršos mokesčio, kuris pakeistų vienkartinį registracijos mokestį“, – komitete teigė jis. Europos Komisija Lietuvą yra įspėjusi dėl nevykdomų įsipareigojimų dėl taršos azoto oksidais mažinimo, lapkritį komisija nurodė per du mėnesius imtis veiksmų, nes kitu atveju pažeidimo byla bus perduota ES Teisingumo Teismui.
Kelių transportas išmeta apie 40 proc. viso Europoje išmetamo azoto oksido. 80 proc. šio kiekio tenka dyzeliniams automobiliams, kurie sudaro beveik pusę naujų automobilių parko ES. Savo ruožtu benzininiai automobiliai neviršija leistinų azoto oksido normų.
Mokestį prisiminė, bet jo neteiks
Nors Aplinkos ministerijos atstovai vėl garsiai iškėlė mokesčio klausimą, S. Gentvilas laikosi savo – kamuolys Susisiekimo ir Finansų ministerijos pusėje.
„Susisiekimo ministerija turi spręsti savo sektoriaus taršos problematiką. Diskusija Aplinkos apsaugos komitete buvo apie oro taršos pažeidimus ir mūsų planų neįgyvendinimą. Yra pavesta keturioms ministerijoms – Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos, Susisiekimo ir Žemės ūkio. Kiekviena ministerija turi už savo sektorių atsakyti ir žiūrėti, kokios efektyviausios priemonės“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo S. Gentvilas.
Jis siūlė klausti Susisiekimo ministerijos, ar ji ketina pajudinti automobilių taršos mokesčio projektą iš mirties taško.
„Čia buvo istorinė priemonė prisiimta, kurią bandėme šią kadenciją, bet kadangi Susisiekimo ministerija nepalaikė, klausimas jiems, kaip jie mato tą mokestį ir kokiu formatu. Jie turėtų savo sektoriuje ir finansavimo trūkumą uždengti, nes akivaizdu, kad yra 200 mln. eurų finansavimo trūkumas kelių atnaujinimui, o kartu ir taršos mažinimas. Tai klausimas Susisiekimo ministerijai“, – dėstė S. Gentvilas.
Aplinkos ministerija pati iš naujo teikti projekto neketina.
„Ne ne, tikrai ne“, – sakė S. Gentvilas.
Kitos ministerijos piršto nepajudins
Kaip ir siūlė S. Gentvilas, klausimą apie automobilio taršos mokesčio ateitį uždavėme Susisiekimo ministerijai. Visgi jos atstovai entuziazmo dėl projekto prikėlimo nerodo.
„Kai tik bus visų koalicijos Seimo narių bendras sutarimas, tada iš karto bus galima grįžti prie šio klausimo. Aplinkos ministerija jau yra seniai paruošusi projektą, kuris yra suderintas su visomis institucijomis“, – teigiama Susisiekimo ministerijos atsiųstame komentare.
S. Gentvilas iniciatyvą dėl mokesčio simboliškai buvo perdavęs ir Finansų ministerijai, kuri rengė ir sustojusią mokesčių reformą, kurioje vietos naujam automobilių taršos mokesčiui neatsirado. Panašu, kad neatsiras ir ateityje.
„Tai yra Aplinkos ministerijos kompetencija“, – lakoniškai atsakė Finansų ministerijos atstovai.
Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad prieš dvejus metus Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė paskelbė komentarą, kuriame teigė, kad Aplinkos ministerija su Simonu Gentvilu priešakyje vejasi laiką. Kadencijai persiritus į antrąją pusę aplinkosaugos aktyvistė atvira – Lietuva valdant klimato krizę yra ambicinga tiek, kiek Europa spiria mums į užpakalį.
