Praeitą dešimtmetį moteriški žurnalai rašė apie seksą kaip apie tobulą vaistą. Visiškai rimtai aiškino, kad seksas apsaugo nuo antsvorio, raukšlių, infarkto, ilgina gyvenimą ir garantuoja puikią savijautą. Tarpukario Lietuvos moteriška spauda apie seksą kiek drovesne kalba rašė visiškai priešingus dalykus. Ir mokė liaudį, kad paleistuvystė sukelia odos, plaučių, širdies ir žarnyno ligas.
Taigi sekso receptai reliatyvūs. Kokią buvo jų evoliucija praėjusiame dešimtmetyje?
Visi moteriški žurnalai yra receptų žurnalai. Ir visai nesvarbu, ar žurnalas kainuoja du litus, ar visus šešis; ar įsiperša kaip "žurnalas visoms", ar pretenduoja į "elitinio" titulą. Visuose juose parduodami gyvenimo receptai. Visų gyvenimo sričių ir beveik visiems gyvenimo atvejams. Receptai, kaip kepti, virti, tvarkyti; kaip atrodyti jauniau, gražiau, liekniau; kaip jaustis sveikiau, laisviau, savarankiškiau ir apskritai geriau; kaip dirbti efektyviau, kaip leisti laiką produktyviau, na ir galiausiai kaip sutvarkyti savo seksualinį gyvenimą. Štai apie šiuos sekso patarimus ir pakalbėkime.
Juk pripratome prie jų per dešimtmetį, kaip ir prie moteriškų žurnalų reklamų, gero popieriaus ar egzotiškų prieskonių kulinariniuose receptuose. Sekso patarimai jau kadaise liovėsi skaitytojus stebinę, gluminę ar kėlę nemalonų drovumą, dėl kurio skaitytoja(-as) imtų ir nebepirktų žurnalo. Gal dėl to sekso receptų kasdieniškumo moteriškų žurnalų veteranas "Moteris" šių "miegamųjų" receptų atsisakė. "Kam spausdinti receptus, kurių prismaigstyti visi patvoriai?" - galbūt kažką panašaus galvojo leidėjai.
Na, bet dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kada gyvenimas Lietuvoje kūrėsi iš naujo ir naujai, reikėjo paieškoti tvorų, ant kurių žurnalų leidėjai kartkartėmis pakabindavo vieną kitą sekso receptėlį. Nekalbu apie tuo laikmečiu į laisvalaikio skaitinių rinką išmestus vienadienius laikraštėlius, ėjusius pusmetį, kelis mėnesius, o gal pasirodžiusius tik vieną kartą. Sakykime, kad jie buvo nereprezentatyvi, skysta ir bejėgė sekso receptų čiurkšlelė, staigiai pasirodžiusi, bet lygiai taip pat staigiai ir užgesusi. Pažiūrėkime tik į tuos veteranus, kurie išliko ir šiandien tebėra moteriškos žiniasklaidos vėliavnešiai - "Moteris", "Laima".
Iki 1994-ųjų sekso receptų moteriškų žurnalų puslapiuose beveik nebuvo. O jei ir pasitaikydavo, tai visi jie buvo skirti ne seksualiniam gyvenimui pagardinti ar patobulinti, bet lytinėms patologijoms. Kitaip tariant, jei koks receptėlis ir pasirodydavo, tai jo tema buvo - lytinės ligos, bet ne "kokybiškesnis seksas". Ir tik nuo 1995-ųjų moteriški žurnalai prisiėmė sau nelengvą misiją: išaiškinti liaudžiai, kas yra sekas, kas yra geras sekas, ir įtikinti ją, kad be šio dalyko jų gyvenimas nevertas nė sudilusio grašio. Sutikite, kad misija gana pretenzinga. O norint jos neapleisti teko tiesiog užtvindyti žurnalų puslapius įvairiausio skonio sekso receptais. Tiesa, po kelerių metų šis potvynis atslūgo, bet žurnalai jau buvo atradę tris sekso receptų skrynias.
Pirmoji, matyt, pasirodė pati talpiausia, o patarimus iš jos išimti buvo lengviausia. Tad ji ir buvo išgriozta pirmoji. Su iš jos ištrauktų patarimų pagalba spauda išrado liaudžiai seksualinį kūną. Tekstai trumpi, patarimai lakoniški, jų daug, bet visi apie kūną, kaip seksualinę vietą, ir jos panaudojimą. Tie, kurie rimtai sekė šiuos patarimus, sužinojo, kad mūsų kūnas yra neįtikėtinai paslaptinga vietelė. Čia erogeninių taškų, zonų, naudingų raumenų buveinė. Jei nori jais pasinaudoti ir išnaudoti, privalai mankštintis, pažinti, pajausti, išbandyti. Aprašoma viskas - kaip, kur ir kas yra patogiau, efektyviau, kas labiau jaudina, dirgina ir žadina. Įdomiausia, kad seksualinis kūnas ir jo pažinimo bei lavinimo receptai kuriami neva mokslinių žinių pagrindu. Čia jau galima rasti visko: Kamasutros, Ananga Ranga, "mokslinę teoriją apie seksualinės energijos cirkuliavimą tarp smegenų centrų, širdies ir papilvės" (Potraukio anatomija. "Laima". 1999, Nr. 11, p. 74). Ši "mokslinė" receptų dalis atlieka įtikinėtojo vaidmenį, "mokslo", kuris viską išmano ir iš dieviškų aukštumų nušviečia liaudžiai teisingą ir pažangų gyvenimo kelią. O visi "moksliniai" dalykai dabartmečio gyventojus šiek tiek baugina ir įteigia nuolankiai priimti gaunamas žinias.
Iš antros sekso receptų skrynelės moteriški žurnalai išsitraukė tai, kas garantuoja seksualų moteriškumą ir vyriškumą. O jis dažniau tradicinis nei individualus. Seksuali moteris atitinka archetipinę svajonę - apvalūs klubai, lieknas liemuo, iškilios krūtys, šviesūs plaukai, mėlynos akys. Pasirodo, šis moteriško seksualumo scenarijus atsiradęs ne šiaip sau, jis "paklūsta dauginimosi instinktui - garantuoja sveikų ir stiprių palikuonių atsiradimą" (Kokias vyrai mus myli? "Moteris". 2000, Nr. 12, p. 130-131). Kartu moteriško seksualumo receptui visuomet prisiuvamas ir dar vienas - seksualinis pastovumas. Nors jo ribos irgi plečiamos. Dabar jis moterims rekomenduojamas tik po santuokos. Vyriško seksualumo receptą skaitytojas nesunkiai gali nuspėti pats: vyrams patinka būti gundomiems, jiems rūpi tik seksas, jie siekia partnerių įvairovės. Visa tai pagardinama "moksliniais" įrodymais:"vyrų seksualinį aktyvumą nulėmė pati gamta, besirūpinanti rūšių dauginimusi ir išlikimu; tai yra kuo daugiau moterų turi vyras, tuo didesnė gamtos tikimybė susilaukti palikuonių" (Amerikiečių seksologų taip - ne. "Moteris". 1997, Nr. 12, p. 68-69). Štai taip, mielieji, pasirodo, kad tik dėl to mes išlikome ir menamam įgimtam vyriškam nepastovumui privalome būti dėkingi, kad išvydome pasaulio šviesą. Giliau pasirausę žurnalai iš šios skrynios dar ištraukia ir tokių receptų, kuriuos pasiskaičiusios moteriškės ir vyriškiai gali atpažinti savo "individualų seksualinį tipą". Čia jau į pagalba šaukiamasi mitologinių herojų, Holivudo žvaigždžių ar monarchijų atstovų.
Na, ir trečia sekso receptų rūšis skirta išaiškinti skaitytojams, kas gi sieja seksą su moters ir vyro tarpusavio santykiais. Receptėlių čia pasitaiko įvairių, tačiau juose užkoduotos dvi logikos. Pirmoji - seksas yra bėgimas nuo kasdienybės. Atitinkamai kokybiškas seksas nesukuriamas ilgalaikiuose ryšiuose, nes šie, pagal moteriškus žurnalus, dažniausiai jau savaime yra rutiniški. Kita ir retai pasitaikanti receptų kūrimo logika - seksas tik viena kokybiškų moters ir vyro tarpusavio santykių sritis. Tiesa, lakoniškų vieno sakinio patarimų, kad geras seksas būna tik geroje meilėje, pasitaiko ir dažniau, bet išsamesnių šioms sąsajoms skirtų straipsnių žurnalai pašykšti. Na, bet pasitaikančiuose platesniuose šio tipo sekso receptuose nėra isterijos ir apsėstumo. Ramiai ir kasdieniškai išdėstoma, kad kokybiškas seksas yra tik nedidelė partnerių tarpusavio santykių dalis, toli gražu ne pati svarbiausia ar nulemianti poros likimą, kad mylėtis bent du kartus per savaitę nėra privaloma norma, nustatanti partnerių tarpusavio santykių kokybę. Kartais žurnalai žengia taip drąsiai ir taip toli, kad net pasidalija su skaitytojais tokiomis išmintingomis įžvalgomis:"O jei prieisime išvadą, kad seksas, nors ir toks puikus ir svarbus nėra svarbiausias dalykas gyvenime? Yra daug vertybių, kurios padeda sukurti savo nepakartojamą būtį. Svarbiausia, kad turėtum į ką atsiremti" (Erotikos spalvos. "Moteris". 1998, Nr. 5, p. 85-86).
