Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys yra antras, o Lietuvoje - ketvirtas pagal dažnumą moterų vėžys. Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 450 000 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Lietuvoje 2002 metais buvo užregistruoti 468 šios ligos atvejai, net 44% atvejų diagnozuota trečia - ketvirta stadija. Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 2002 metais buvo 25,3 atvejo 100 000 gyventojų. Dažniausiai šia liga Lietuvoje serga 40-44 metų moterys. Lietuvos vėžio registro duomenimis (2002 m.), gimdos kaklelio vėžys nustatytas moterims iki 35 metų – 8,8%, 35-49 metų – 36,1%, 50-64 metų – 29,7%, 65-74 metų – 13,9%. Mirtingumas dėl gimdos kaklelio vėžio mūsų šalyje vienas iš didžiausių Europoje - per metus miršta apie 270 moterų, arba 5 moterys kiekvieną savaitę.
Palyginti nesenai Lietuvoje atsirado naujos vakcinos nuo gimdos kaklelio vėžio. Apie pačią ligą, vakcinos efektyvumą kalbėjomės su gydytoja akušere ginekologe Ernesta GRYGALYTE.
- Kokios yra šios ligos atsiradimo priežastys?
Gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis nėra visiškai aiški, bet didžiausią reikšmę turi žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Iki šiol yra nustatyta apie 150 ŽPV tipų, tačiau gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia 16-ojo ir 18-ojo tipų virusai. Į gimdos kaklelio epitelį patekusio viruso DNR pakeičia ląstelės genomą ir paleidžia onkoproteinus, kurie yra svarbūs normaliai ląstelei transformuojantis į vėžinę. Kiti faktoriai (pvz., rūkymas, didelis lytinių partnerių skaičius, bloga socialinė būklė) taip pat turi įtakos vėžio vystymuisi.
- Kaip nustatoma ši liga?
- Diagnozė nustatoma po kruopštaus klinikinio ištyrimo, remiantis simptomais ir atliktų tyrimų rezultatais. Gimdos kaklelio vėžys neturi specifinių simptomų. Sergančios ankstyva vėžio stadija moterys dažniausiai neturi jokių nusiskundimų, tačiau gali skųstis kraujavimu iš genitalijų, kuris gali reikštis po lytinių santykių kaip sutrikęs mėnesinių ciklas ar kraujavimas menopauzėje. Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda daugiau simptomų: skausmas pilvo apačioje, gausus kraujavimas iš makšties, kraujavimas iš šlapimo pūslės ir šlapinimosi sutrikimai, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, svorio kritimas. Diagnozė patvirtinama atliekant citologinį tepinėlį, kolposkopiją bei biopsiją ir histologinį medžiagos ištyrimą. Šie trys tyrimai laikomi gimdos kaklelio vėžio diagnostikos auksiniu standartu.
- Kaip galima aptikti žmogaus papilomos virusą (ŽPV)?
- Užtenka vienintelio viruso, kad patekęs į moters organizmą jis „nenorėtų“ jo palikti. Jeigu virusas užsilieka, prasideda ilgai besitęsianti žmogaus papilomos virusinė infekcija. Galiausiai pasiekiama tokia stadija, kai sukelti pakitimai matomi atliekant ginekologines patikras. Ligos nesustabdžius šioje stadijoje, ji gali progresuoti toliau - iki gimdos kaklelio vėžio. Diagnozavus vėžį, beveik visais atvejais randamas ŽPV, tačiau jo buvimas organizme nereiškia, kad vėžys išsivystys. Didesnė rizika sirgti gimdos kaklelio vėžiu yra moterims, kurios infekuotos ŽPV virusu, kurios pačios ar jų vyrai turėję daug lytinių partnerių, kurios anksti pradėjo lytinį gyvenimą, rūko, yra infekuotos ŽIV ar herpeso virusais, serga lytiškai plintančiomis ligomis, turi silpnesnį imunitetą. Dažniausiai ŽPV nustatomas atlikus PAP testą. Kad šis testas būtų atliktas - reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba ginekologą. Pagal Lietuvoje vykdomą nacionalinę patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programą, kiekviena 25-60 metų moteris gali išsitirti nemokamai. Tyrimas yra neskausmingas. Tinkamiausias laikas jį atlikti yra 10-20 menstruacinio ciklo diena (jis neatliekamas menstruacijų metu). 24 val. prieš PAP testą moteris neturi naudoti tamponų, intravagininių preparatų, vengti lytinių santykių ir neplauti makšties. Pap tepinėlis ištiriamas citologinėje laboratorijoje. Neradus pakitimų, testas kartojamas po 3 metų. Esant nenormaliems tyrimo duomenims, moteris siunčiama pas specialistą.
Taigi vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą ligos baigtį, yra nepavėluotas kreipimasis į gydytoją. Tik rūpinimasis savo sveikata ir objektyvi bei suprantama informacija padės sumažinti tokį didelį gana jaunų moterų mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio skaičių.
- Koks gydymas skiriamas moterims, susirgusioms šia klastinga liga?
- Gimdos kaklelio vėžio gydymas yra 3 tipų: chirurginis, spindulinis ir chemoterapija. Tai priklauso nuo ligos stadijos. Esant ankstyvam gimdos kaklelio vėžiui, pirmo pasirinkimo gydymo būdas yra chirurginis. Esant ankstyvam neinvaziniam vėžiui, rekomenduojama atlikti konsevatyviausią operaciją – išpjauti pakitusią gimdos kaklelio dalį. Diagnozavus gilesnę vėžio invaziją - atliekama radikali operacija: pašalinama ne tik gimda su kakleliu, bet ir dalis makšties, gimdos priedų bei sritinių limfmazgių. Jei nustatytas pažengęs gimdos kaklelio vėžys - gydoma spinduliais: nuotoline radioterapija bei intraertmine brachiterapija (spinduliniu gydymu pro makštį), kartu skiriant chemoterapiją. Kai navikas perauga šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną, tuomet, deja, gydoma tik simptomiškai. Baigus gimdos kaklelio vėžio gydymą, pacientės turi būti tikrinamos pirmais ir antrais metais – kas 3 mėnesius, trečiais - penktais metais – 2 kartus per metus, vėliau – kas metus. Šis stebėjimas yra būtinas, kad, ligai atsinaujinus, būtų laiku diagnozuota ir pradėtas gydymas.
- Turbūt daugelis girdėjo, kad yra išrastos vakcinos nuo gimdos kaklelio vėžio. Kokios jos?
- Vakcina „Silgard“ atsirado Lietuvoje 2006 metų pabaigoje. Ji yra yra keturvalentė (apsaugo nuo 6-ojo,11-ojo, 16-ojo,18-ojo ŽPV tipų) vakcina, o vakcina „Cervarix“, kuri atsirado Lietuvoje 2007 metų spalį, yra dvivalentė (apsaugo nuo nuo 16-ojo ir 18-ojo ŽPV tipų). Didelės rizikos ŽPV tipais laikomi 16-asis ir 18-asis (jie įeina į abi vakcinas), o 6-asis ir 11-asis ŽPV tipai gali sukelti lyties organų karpas. „Cervarix‘o“ vakcinos gamintojai pabrėžia, kad į jų vakciną įeina adjuvantas AS04, užtikrinantis ilgalaikį imunitetą ir pasireiškiantis kryžminiu imunitetu nuo ŽPV 45-ojo ir 31-ojo tipų, todėl ši vakcina gali būti skiriama ir vyresnio amžiaus moterims. „Silgard‘o“ veiksmingumas pagrįstas įrodymais moterims nuo 16 iki 26 metų, vaikams ir paauglėms - nuo 9 iki 15 metų.
- Koks yra vakcinų efektyvumas, ar jos populiarios?
- Tradiciškai vėžio ir etiologinių profilaktinių tyrimų veiksmingumas matuojamas paties vėžio dažnumo pokyčiais. Bet kadangi vėžys dažnai vystosi daugelį metų, o gimdos kaklelio vėžio profilaktika galima diagnozuojant ir gydant ikivėžinius pakitimus, būtų neetiška profilaktikos tyrimų veiksmingumą vertinti tik pagal vėžio atvejų registravimą. Klinikinėmis studijomis nustatyta, kad ŽPV vakcinos, apsaugančios nuo ŽPV 16-ojo ir 18-ojo tipų, gali net iki 70 proc. atvejų apsaugoti nuo plokščialąstelinio gimdos kaklelio vėžio ir iki 85 proc. – nuo gimdos kaklelio adenokarcinomos. Paauglių mergaičių vakcinacija nuo ŽPV 16-ojo ir 18-ojo tipų kartu su reguliaria ginekologine patikra gali sumažinti sergamumą gimdos kaklelio vėžiu net 94 proc. Mano nuomone, skiepai nuo gimdos kaklelio vėžio nėra labai populiarūs dėl didelės jų kainos - abi vakcinos kainuoja bemaž vienodai - apie 1200 litų, tik dar priklauso nuo antkainio, kurį užsideda gydymo įstaiga.
- Kodėl reikalinga reguliari patikra pas gydytoją ginekologą?
- Patikra reikalinga, kad liga nebūtų apleista ir kad moteriai dar būtų galima padėti, tačiau net ir veiksmingiausia kontrolė nuo ligos neapsaugo - tik padeda ją anksti aptikti. Todėl šiandien gydytojai specialistai kalba apie veiksmingiausią moters apsaugos nuo gimdos kaklelio vėžio strategiją, apimančią dvi viena kitą papildančias kryptis: vykdyti profilaktiką - paskiepyti ŽPV vakcina paaugles bei jaunas moteris, ir reguliariai tikrinti ginekologinę sveikatą bet kurio amžiaus moteris.
- Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Sandra BYTAUTIENĖ
