Apie tai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė ir Pilietinės visuomenės instituto vadovė Ieva Petronytė.
Ir sveikatos bendruomenė jau sako: „Jeigu „Nemuno Aušra“ sugalvotų kišti rankas į sveikatos sistemą, jau ir mes nenorime“, jie jau taip pat protestuotų. Ką rodo tas užsidegimas? Ar ta grandinė gali dar labiau peraugti, jeigu ji nesustos?
A. Ramonaitė: Dėl to aš ir pasiryžau bandyti daryti kažkokią intervenciją, stabdyti, nes tas įsibėgėjantis traukinys tikrai gali sukelti blogų pasekmių.
Kai jau darai tyrimus ir matai platesnį kontekstą, prisiimi atsakomybę kalbėti ir aiškinti tą platesnį kontekstą bei bandyti truputėlį stabdyti tuos arklius, kol nenuvažiavome per toli.
Jūs pasakėte, kad demokratijos negalima leisti pačiai save sugriauti. Ką reiškia „save sugriauti“, ir kokie pagrindiniai principai, kuriuos reikėtų atsiminti?
A. Ramonaitė: Pirmiausia, neužmiršti paties demokratinio principo: net jeigu tau nepatinka rinkimų rezultatai, jeigu rinkimai yra teisingi ir nėra jokių aiškių teisinių problemų, tu turi juos priimti, kad ir kaip tau būtų nemalonu, tada laukti savo šanso ir galvoti, kaip tu geriau gali pasirodyti kituose rinkimuose, nebandyti griauti pačių pamatų.
Aš dar siūlyčiau daugiau pasitikėjimo valstybės institucijomis ir visuomene, nes pas mus, kas natūraliai seka iš poliarizacijos, yra labai didelis nepasitikėjimas ir tos baimės, apie kurias Ieva sakė – prisiplanuojama iš anksto, kaip čia viskas bus, bet gal taip nebus? Nėra jokių konkrečių pavyzdžių, juk koalicija valdo jau metus laiko.
Kai aš klausiu žmonių: „Pasakykit, kas tokio dramatiško įvyko per tuos metus laiko? Kokie buvo sprendimai, kurie sumažintų mūsų nacionalinį saugumą arba žodžio laisvę?“, niekas nieko nepasako.
Paradoksas yra toks, kad po mano pasisakymų daug kas sakė palaikymo žinutes: „Pasakei tą, ką daug kas galvoja, bet nedrįsta pasakyti“ – man šiek tiek juokas ima. Palaukit, mes dabar kovojame dėl būsimos žodžio laisvės suvaržymų, kurių dar nėra, o tuo tarpu nedrįstama pasakyti nuomonės, kuri yra kitokia negu tiesiog dominuojanti socialiniuose tinkluose.
Tai jau dabar rodo nesveiką atmosferą, ir iš tokios nesveikos atmosferos, kaip matome iš kitų šalių pavyzdžių, kyla autokratizacija. Kol mes dar turime žodžio laisvę, gerbkime alternatyvias nuomones ir mąstykime visi bendrai, kaip stiprinti mūsų valstybę.
Jūs pasakėte, kad sulaukėte ir palaikymo žinučių. Ar buvo piktų žinučių ar pokalbių, kurie tikrai piktai išreikštų mintis prieš jūsų poziciją?
A. Ramonaitė: Kaip suprantu, socialiniuose tinkluose verda, bet aš sąmoningai nežiūriu to dalyko, nes nenoriu suteršti sau smegenų tuo, bet paradoksas yra tas, kad kaip tik tie, kurie kovoja už demokratiją, jie daugiausia ir meta tą visą, kaip šiais laikais sakoma, „heitą“ į viešąją erdvę – ar čia nėra paradoksas?
Socialiniai tinklai yra viena iš priežasčių, kodėl taip vyksta, nes į akis, kad kas nors ateitų ir pasakytų, dar nebuvo, o už akių socialinėje erdvėje taškosi į visas puses. Kiekvienas parodo save pagal savo kultūrą.
Ką rodo tokios pilietinės visuomenės reakcijos? Socialiniuose tinkluose labai dažnai visi būna daug drąsesni ir daug daugiau tų priešiškų emocijų, o kai nebėra socialinių tinklų, situacija kitokia.
I. Petronytė: Čia turbūt pasimato mūsų pilietinės drąsos laipsnis. Iš tiesų, klausimas yra ir apie pagarbą vienas kitam – bendraminčiams ir tiems, kurie su tavo mintimis nesutinka – ir galimybė suprasti, kad mes gyvename vienoje valstybėje, ir kad ta valstybė nėra vien tik mano arba vien tik tavo, bet yra mūsų kartu.
Atsakomybė už mūsų valstybę ir bandymas įsiklausyti į kitą bendrapilietį, ir tą kitą grupę, kuri gal man nelabai patinka, yra brandžios pilietinės visuomenės ženklas. Pasaulyje pilna pavyzdžių, kur tos pačios brandžios demokratijos turi labai didelių sunkumų dėl to, kad įvyksta didelis šaltis tarp skirtingų visuomenės grupių, nesugebėjimas susikalbėti ir rasti bent jau jungiančių plotmių.
Kuo mes labiau išsiskaidysime, tuo tapsime lengvesniu grobiu. To nesinori, ir norėtųsi daugiau sutarimo.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
