REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ilgai lauktai lauktai pavasariškai šilumai ištirpdžius sniegą, ledą ir patvindžius upes arčiau vandens telkinių gyvenantys žmonės išgyvena tikrą košmarą. Įsikūrusiems sausumos supamose aukštose tautiečiams gyvenimas gerokai lengvesnis, tačiau gyvename visapusiško mobilumo laikais, o kuomet aplinkybės reikalauja „nusitrenkti“ į šalies pakraštį kelyje gali pasitaikyti visko. Vandens taip pat.

REKLAMA
REKLAMA

Jau rašėme apie tai, kas nutinka, kuomet vietoje oro variklis „įkvepia“ vandens. Dabar norime pasidalinti bekelės specialistų pateiktais rizikos vertinimais ir patarimais, kurie šį kartą yra itin griežti, tačiau galbūt padės su tuo susiduriantiems vairuotojams išvengti didelių nuostolių. 

REKLAMA

Kalbinti visureigių sporto entuziastai − Dakaro ralį šiais metais įveikęs lenktynininkas Benediktas Vanagas ir „Halls Winter Rally“ direktorius Ramūnas Kliunka − vienbalsiai išreiškė tą pačią mintį: jei tik vairuotojas turi pasirinkimą, vandeniu apsemtu kelio ruožu verčiau nevažiuoti. Kadangi dauguma kasdien eksploatuojamų automobilių nėra amfibijos, anot B. Vanago, nuo žalingo vandens poveikio jie apsaugoti minimaliai.

REKLAMA
REKLAMA

Rizikuoja paskęsti

„Iš esmės vairuotojas rizikuoja paskęsti. Antras rizikos punktas – tikimybė, kad vanduo pateks į variklį. Jis tuomet gauna „hidrosmūgį“ ir yra sugadinamas. Jei esi vandenyje, jis patenka ir į saloną, todėl visai elektronikai, laidams ir sujungimams tai yra labai negerai. Tai tikrai turės įtakos tolimesniam prastam automobilio funkcionavimui“, − visai rimtai kalbėjo B. Vanagas.

R. Kliunka patarė visų pirma įverti vandens lygį ant kelio, kuriuo norite važiuoti. Anot pašnekovo, nedidelio gylio telkiniai ir standartiniam automobiliui nėra jokia problema, tačiau jei norite važiuoti saugiai, jis vandens lygis neturėtų būti virš automobilio priekinio ir galinio tiltų ašių. Taip pat, reikia įvertinti, kokiu atstumu priekyje matoma neapsemta danga, kurią ketinate pasiekti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, koks gruntas yra po vandeniu. Jeigu tai ne asfaltuoto kelio ruožas, o kažkoks keliukas, niekad nežinai, kas bus apačioje. Jeigu ten bus dumblas, greičiausiai dar ir užklimpsi“, − pasakojo jis.

Ne giliau kaip iki ašių

Balas įveikti derėtų minimaliu greičiu. Kaip pažymėjo pašnekovai, kiekvieno automobilio techninėje charakteristikoje turėtų būti nurodyta, kokio gylio vandens telkinį jis gali įveikti. Visureigiams šis rodiklis nurodomas visuomet, tačiau lengvųjų automobilių specifikacijose jis nurodomas retai. Vien todėl, kad jie nėra pritaikyti važiavimams per balas.

REKLAMA

„Reikia išsiaiškinti, koks maksimalus įveikiamas vandens telkinio lygis. Tai, kad iš pradžių įvažiuoji į balą ir viskas yra tvarkoje, nieko nereiškia. Toliau gali būti tokia vieta, kur tas dydis bus didesnis. Tuomet gali panardinti agregatus, kurie po sąveikos su vandeniu nebeveiks“, − komentavo B. Vanagas.

Potvynių kelio pylimai sudaro kliūtis vandeniui bėgti, tačiau kuomet jau yra apsemti, susidaro pastebimos srovės. Nors žvelgiant iš šalies jos gali atrodyti nestiprios kartu su besikeičiančiu vandens lygiu, anot R. Kliunkos, sustojusiam automobiliui kelia rimtą pavojų. Taip pat važiuojant užlietu keliu vieninteliais orientyrais lieka stulpeliai.

REKLAMA

Dažna nepatyrusių vairuotojų klaida – važiuojant dideliu greičiu per vandenį sukelta banga, kurios pakanka tam, kad variklio skyrius būtų užpiltas. Įveikti vandens telkinį derėtų važiuojant kuo lėčiau, tačiau variklio gesinimas, anot lenktynininko, nėra geras sumanymas, kadangi tuomet automatiškai neveiks stabdžių, vairo stiprintuvai.

Visureigių sporte – savi iššūkiai

Siekiant geriausių įmanomų rezultatų, anot B. Vanago, tokiose ekstremaliose varžybose kaip legendinis ralis aplink Ladogos ežerą dalyvaujančių visureigių visi elektriniai agregatai yra apsaugoti nuo trumpalaikio vandens poveikio, o varikliui oras tiekiamas per specialų traktą, kuris išvestas iki stogo. Kaip pasakojo pašnekovas, situacijų, kuomet su visureigiu įstringi vandenyje pasitaikė ne kartą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šturmanas tuomet neria link gervės, išsivynioja lyną ir traukia jį iš vandens“, − komentavo lenktynininkas.

Šiuolaikinius padidinto pravažumo modelius vairuojantys žmonės taip pat neturėtų pamiršti, kad oro paėmimas varikliui įrengtas maždaug radiatoriaus grotelių lygyje. Šiek tiek didesnė prošvaisa suteikia jiems nežymų pranašumą, tačiau pernelyg greitai važiuojant užpylus variklio skyrių rezultatas bus tas pats.

Palikti automobilį ir ieškoti pagalbos

Įstrigusio vandenyje nelaimėlio išstūmimas buferiu į buferį, anot B. Vanago, nėra geras sumanymas dėl tokio kontakto metu padaromos žalos. Kaip komentavo ralio lenktynininkas, mažesnė blogybė tokiu atveju yra nusiavus batus ir pasiraitojus kelnes tiesiog pritvirtinti lyną. Kuomet vandenyje įstringa tokioms situacijos nepritaikytas automobilis R. Kliunka pataria kuo greičiau gesinti variklį, kol to nepadarė vanduo.

REKLAMA

„Taip pat reikia kuo greičiau nešdintis iš automobilio. Kuomet kyla potvynis, tai vyksta labai greitai, todėl per valandą vandens lygis gali pakilti dar daugiau. Palikus automobilį patarčiau kuo greičiau ieškoti evakuatoriaus, kuris turėtų kuo didesniais ratai. Galbūt netgi traktorius ar sunkvežimis“, − kalbėjo visureigių entuziastas pridurdamas, kad regionuose, kur keliai dažnai apsemiami gyvenantys žmonės turi vežioti automobilyje ilgus (du po 10 metrų) lynus.

Kaip pasakojo R. Kliunka, specialiais tam ruoštais visureigiais įveikiant upes iššūkiai visai kitokie. Anot pašnekovo, būdavo ir taip, kad įvažiavus į upę prieš nuskęsdamas ir paliesdamas ratais dugną dėl stiprios srovės visureigis pradėdavo plaukti.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų