Praėjus beveik dviem savaitėms nuo trečiojo per praėjusius du dešimtmečius karo pradžios, paprasti irakiečiai neslepia pasididžiavimo tuo, kad jų ginkluotosioms pajėgoms vis dar pavyksta priešintis galingiausiai pasaulyje karo mašinai, antradienį praneša Reuters naujienų agentūra.
Užsienyje plačiai vyravusi nuomonė, kad JAV ir Didžiosios Britanijos invazija į Iraką bus pergalingas pasivaikščiojimas, o sąjungininkių pajėgas sutiks už išvadavimą iš diktatūros dėkingų irakiečių minios, kol kas nevirto tikrove.
"Niekas nenori, kad amerikiečiai nugalėtų. Kentėsime tiek, kiek reikės, kad tik jie neokupuotų mūsų šalies", - sako 40 metų verslininkas Nabilas Suleimanas (Nabil Suleiman). "Šitas karas mums įkyrėjo iki gyvo kaulo, mus persekioja baimė, tačiau esame pasirengę kęsti tai, užuot sutikę, kad mus valdytų amerikiečiai", - pažymi 34 metų mokslininkė Mona Fati (Mona Fathi).
Paprasti irakiečiai, kuriuos, anot kritikų, valdo represinis režimas, tik puse lūpų kalba apie savo požiūrį į prezidentą Sadamą Huseiną (Saddam Hussein), tačiau jų pasipiktinimas JAV bombardavimais ir invazija atrodo tikras ir nuoširdus.
Kuo ilgiau tęsiasi karas ir kuo daugiau žūsta civilių, tuo labiau, atrodo, stiprėja žmonių užsispyrimas ir ryžtas kantriai kęsti karo sunkumus.
Nuo Bagdado iki šiitams švento Nedžefo miesto dauguma irakiečių karą vertina kaip "Vakarų ir imperialistinės Amerikos" invaziją į jų musulmonišką šalį. Sostinės Bagdado gyventojai, kalbėdami apie karą, dažniau vartoja okupacijos, o ne išlaisvinimo sąvoką.
Nors daugeliui teko patirti 1991 metų karą, per kurį JAV vadovaujama tarptautinė koalicija išvijo Irako okupacinę kariuomenę iš Kuveito, ir 1980-1988 metų karą su Iranu, daugelis irakiečių dabar teigia dar nematę tokio įnirtingo ir negailestingo Bagdado bombardavimo.
"Tokio bombardavimo ir tokių ginklų mums iki šiol neteko matyti", - sako 45 metų inžinierius Luai Habandžaras (Lua'i Habanjar). "Priešlėktuvinės gynybos sirenos staugia nuolatos, jie nebeišjungia jų. Mes nežinome, kada ims kristi bombos. Mes užmiegame griaudint sprogimams, o kai atsibundame, jie griaudėja toliau. Einame gultis ir keliamės lėktuvams skraidant virš mūsų galvų", - pasakoja keturių vaikų motina Salma Džafar (Salma Jaafar).
Pietinę Irako dalį užėmusias amerikiečių ir britų pajėgas puldinėja partizanai, o vietos gyventojai, užuot audringai reiškę savo džiaugsmą, pasitiko jas nusiteikę santūriai ir rimtai.
"Kaip galima susitaikyti su šalies okupacija? Negi jie tikrai mano, kad mes plojimais ir muzika sutiksime okupantus?", - retoriškai klausia 36 metų gydytojas Achmedas Sadalahas (Ahmed Saadallah).
Pirmosios karo savaitės pabaigoje net JAV karo vadai pripažino esantys suglumę, kad Irake susidūrė su visai kitokiu priešu negu tas, su kuriuo ruošėsi kautis per mokymus.
Irako valdžios atstovai piktdžiugiškai mėgaujasi šia JAV netikėta aplinkybe.
Anot Irako vicepremjero Tariko Azizo (Tareq Aziz), visas šis karas yra paremtas JAV ir Didžiosios Britanijos blefu, apgaule ir apsiskaičiavimu, o irakiečiai ir toliau nenuilstamai priešinsis. Iki šiol karas vyksta Irakui labai sėkmingai, tvirtina jis.
Ilgai susiskaldžiusia ir pasaulietine laikytoje Irako visuomenėje karinis konfliktas, be to, labai sustiprino nacionalistines ir religines nuotaikas. Skirtingai negu per ankstesnius karus, daugelis irakiečių karą laiko kova su Vakarų įsibrovėliais. Pastaruoju metu vyraujanti nuotaika, anot Reuters agentūros, kartais primena praeityje, pavyzdžiui, praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje, patirtas retas nacionalinės vienybės akimirkas, kai visi irakiečiai - sunitai, šiitai, kurdai ir krikščionys - sukilo prieš britų kolonistus.
Didžioji Britanija tuo metu, irakiečių vertinimu, tesiekė apginti savo interesus Persijos įlankoje. Panašiai ir dabar daugelis mano, kad JAV siekia apginti savo ir Izraelio interesus. Daugelis irakiečių sako, kad tiek 1991, tiek 2003 metais pagrindinė konflikto tarp JAV ir Irako priežastis yra ne masinio naikinimo ginklai, bet S. Huseinas (Saddam Hussein), kuris vienintelis rimtai trukdo amerikiečiams įvesti Persijos įlankos regione savo tvarką ir kelia pavojų Izraelio saugumui. Daugelis yra įsitikinę, kad Vašingtonas siekia pavergti Iraką, tikėdamasis sustiprinti Persijos įlankoje savo politinę ir karinę galią.
Bet, nepaisant pasididžiavimo ir patriotizmo, daugelis irakiečių supranta, kad galingiausia pasaulio valstybė anksčiau ar vėliau imsis visų reikiamų priemonių, kad laimėtų karą. Jie taip pat suvokia, jog Irako vadovybė, kovodama už savo išlikimą, irgi nesibodės jokių priemonių.
"Tai bus ilgas ir skausmingas karas, kadangi amerikiečiai nori pademonstruoti savo karinę galią, - sako gydytojas A. Sadalahas (Ahmed Saadallah). - Amerikos administracija įvardijo savo tikslą ir sieks jo, nesvarbu, kiek tai kainuotų. Kai Amerika užsimano ko nors, ji privalo tai gauti. Jeigu pasiekti savo tikslų jai nepasiseks naudojant įprastinę ginkluotę, ji imsis pavojingų ginklų".
Reuters-ELTA
