• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš Vilniuje veikusių trijų koronaviruso patikros mobiliųjų punktų, veikti liko tik  vienas V. Gerulaičio gatvėje esantis punktas. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis Dainius (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) pranešė, kad šiame punkte sutrumpėjo ir vieno paciento aptarnavimo laikas – anksčiau jis buvęs trijų minučių trukmės, o dabar paliktos tik dvi minutės.

Iš Vilniuje veikusių trijų koronaviruso patikros mobiliųjų punktų, veikti liko tik  vienas V. Gerulaičio gatvėje esantis punktas. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis Dainius (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past.) pranešė, kad šiame punkte sutrumpėjo ir vieno paciento aptarnavimo laikas – anksčiau jis buvęs trijų minučių trukmės, o dabar paliktos tik dvi minutės.

REKLAMA

Tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėja viešiesiems ryšiams Ieva Dirmaitė, taip pat ir už sostinės mobiliuosius punktus atsakinga Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė. Tiesa, visuomenės sveikatos biuro vadovė patikino, kad jau nuo pirmadienio bus grįžtama prie trijų minučių. 

Su naujienų portalu tv3.lt susisiekęs Dainius pranešė, kad sprendimu sumažinti intervalą, per kurį aptarnaujamas žmogus, yra pasipiktinę mobiliuosiuose koronaviruso patikros punktuose dirbantys specialistai. 

REKLAMA
REKLAMA

„Vilniaus savivaldybės sprendimu visame Vilniaus mieste yra paliktas tik vienas mobilusis punktas, kuris aptarnauja visą miestą ir gretimus rajonus. Atsižvelgiant į miesto dydį, akivaizdu, kad tai yra per mažai. Vienam asmeniui paimti mėginį, jį užregistruoti, identifikuoti atvykusį asmenį, skirta vos 2 minutės, kai tuo tarpu kituose miestuose 5 minutės ir daugiau (Kaune 5 min.), kas iš esmės jau būtų laikoma normalu. 

REKLAMA

Vertinant tai, kad darbas yra su padidintos rizikos asmenimis ir naudojant asmenines apsaugos priemones, akivaizdu, kad toks darbo organizavimas kelia rizika tiek, kad bus netinkamai paimami mėginiai, jie gali būti sumaišyti, ir įsivelti kitos žmogiškos klaidos. 

Žmonės, kurie ten dirba, iš tiesų bijo kalbėti apie šias problemas, daugelis jų pervargę ir jaučiasi bejėgiai, o savivaldybė padidėjus asmenų, kurie nukreipiami išsitirti, skaičiams, vietoj to, kad įsteigtų papildomą paėmimo punktą, paskutiniu metu sutrumpino mėginių paėmimui skirtą laiką nuo 3 iki 2 minučių, kas, mano nuomone, gali pridaryti daugiau žalos nei naudos“, – laiške tv3.lt rašė Dainius. 

REKLAMA
REKLAMA

Mero patarėja I. Dirmaitė teigia, kad mobiliųjų punktų skaičius buvo sumažintas sveikatos apsaugos ministro valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimu.

„Buvo Valstybės lygio operacijų centro sprendimas, jis buvo viešai skelbtas ir vykdytas Lietuvos mastu. Yra nustatyta kvota, Vilniuje yra skirta 450 tyrimų. <...> Tai turime tokį pavedimą ir jį vykdome. O V. Gerulaičio. g. esantis punktas buvo paliktas veikti, nes jis yra saugiausias, jei susidaro eilė. Taip pat šioje vietoje paprasčiau prižiūrėti aplinką ir užtikrinti eismo saugumą“, – teigia mero patarėja I. Dirmaitė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gegužės 20 dieną pasirašytame A. Verygos sprendime nustatyta kvota, kiek kuriai mobiliuosius koronaviruso patikros punktus įsteigusiai savivaldybei leidžiama atlikti koronaviruso testų. Sprendime nurodoma, kad Vilniaus mobiliajame  maksimaliai leidžiama atlikti 450 tyrimų, Kaune – 350, Klaipėdoje – 300, Šiauliuose – 200, Panevėžyje – 130.

Paklausus, ar iš tiesų koronaviruso patikros punkte specialistai atvykusiam žmogui atlikti testą privalo per dvi minutes, I. Dirmaitė atsakė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė iš tiesų svarstė tokią galimybę. Vėliau apie tokį sprendimą patvirtino ir pati Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė teigdama, kad specialistai suspėja atlikti darbą. 

REKLAMA

„Žinau, kad kalbos buvo, kad specialistai per tas 2 minutes turi paimti ėminį. Tai ir Visuomenės sveikatos biuro vadovė sakė, kad tikrai tam problemų ar kliūčių nėra, nes tai pakankamai greitas procesas. Juo labiau, kad ir specialistai per tuos kelis mėnesius turi patirties sukaupę ir tai nėra nauja procedūra, tai čia problemos tikrai nebuvo. Nustatyta 2-3 minutės, optimalus laikas, per kurį gali atlikti šį tyrimą. Tos 2 minutės yra skirtos tam, kad kai jau atvykęs žmogus atidaro langą, specialistas paima mėginėlį iš nosiaryklės ir įdeda į terpę, nes tas patikrinimas ir įvažiavimas yra logistiniai dalykai. Ir tos dvi minutės skirtos ne automobiliui, o žmogui. Nes jeigu automobiliu atvažiuotų šeima, jie turėtų turėti registracijos laikus ir būti užsiregistravus per karštąją liniją“, – teigia I. Dirmaitė. 

REKLAMA

Tiesa, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad dvi minutės iš tiesų yra skirtos ne tik tepinėlio iš nosiaryklės paėmimui, kaip teigia I. Dirmaitė, bet ir žmogaus identifikavimui, kai prie įvažiavimo informaciją apie pacientą sutikrina už tai atsakingi darbuotojai. Kitaip tariant, atvažiavus pacientui, specialistai per 2 minutes prie įvažiavimo patikrina asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) ir gautą žinutę iš Koronos karštosios linijos, tą informaciją racija perduoda tepinėlius imantiems specialistams palapinėje, automobiliui įvažiavus į palapinę specialistas paprašo paciento išsipūsti nosį, o tuomet jau paimamas tepinėlis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Susisiekus su Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotoju Pauliumi Keru jis teigia, kad Kaune viename mobiliajame koronaviruso patikros punkte yra atidarytos keturios linijos, kurios dirba pagal poreikį, o pasitikrinti atvykstantys žmonės čia registruojami kas 5 minutes. 

„Pirminis laikas buvo 10 minučių kiekvienam patikrinimui, dabar mes pagal poreikį jį sumažinome iki 5 minučių. Bet mažiau nei iki 5 minučių kol kas nemažiname. Tikėtina, kad, esant poreikiui, tas intervalas galėtų būti ir mažesnis. Bet šiaip tas intervalas trumpesnis nei 5 minutės nebuvo daromas“, – teigia P. Keras. 

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su už mobiliuosius punktus sostinėje atsakinga Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadove Guoda Ropaite-Beige, buvome informuoti, kad likęs mobilusis punktas dirba nuo 06:30 iki 22:14, dirbama keturiomis pamainomis, kurios turi po 14 minučių pertrauką, taip pat tarp pamainų atliekama dezinfekcija, kuri trunka 16 minučių, o šiame punkte registracija atliekama kas dvi minutes. G. Ropaitė-Biegė teigia, kad likęs mobilusis punktas gali atlikti 452 tyrimus, kas viršija sveikatos apsaugos ministro nustatytą kvotą. 

REKLAMA

„Čia tikrai nebus taip, kad tu viską sustyguosi kaip gamykloje. Yra daug sąlygojačių faktorių ir mes tikrai turime apie viską galvoti, nes žmonės, tie, kurie dirba mobiliuosiuose  punktuose, jie turi savo tiesioginius darbus. Karantinas laisvėja ir reikia grįžti į kasdienybę, todėl bandoma viską maksimaliai daryti ir optimizuoti tą visą procesą. <...> Tai aš manau, kad šiandien dienai daryti išvadas, kad dvi minutės yra blogas laikas… Ir sakau, kas buvo žiniasklaidoje, man labai liūdna, nes buvo pakomentuota visiškai ne dviejų minučių situacija. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirma situacija buvo, kai reikėjo „Rimi“ židinio visus darbuotojus ištestuoti, ten buvo suformuota kas minutę pačios Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, kad jis būtų operatyviai ištirtas per savaitgalį. Tai, ką matėte dar prieš savaitgalį, tai buvo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pavyzdys ir reikėjo ištirti 1700 mėginių, nes Sveikatos apsaugos ministerija davė mums tris dienas atlikti tyrimus tokiam kiekiui vien tik šitos ligoninės žmonių. O jau buvo visiškai pilnai užsiregistravę žmonės. Tai irgi ieškojome išeičių ir buvo tas patankinimas padarytas. 

REKLAMA

Nežinau, į ką jūsų klausimai apeliuoja, ar į tas dvi situacijas, o jeigu į jas, tai, ką aš pati mačiau žiniasklaidoj, tai nereikėtų daryti objektyvios nuomonės, kad optimizavus visą šitą procesą ir imant ėminius kas dvi minutes, yra blogybė, nes mes net ir šiandien dienai paleidę procesą ir Sveikatos apsaugos ministerijai apribojus ir išduodant Vilniaus miestui 450 terpių, turime pustuščius punktus. Vakar buvo uždaryta viena pamaina, šiandien, greičiausiai, bus uždarytos dvi pamainos, o savaitgalį, tikėtina, kad iš viso tik viena pamaina liks, nes visiškai nėra užsiregistravusių žmonių“, – teigia G. Ropaitė-Beigė.

REKLAMA

Kaip pastebi G. Ropaitė-Beigė, teiginys, kad kas dvi minutes testuoti žmones yra per didelis rūvis specialistams, gali būti vieno žmogaus nuomonė, kuri neatspindi realios situacijos. 

„Pas mus dirba 180 specialistų, ir jei vienas specialistas sako, kad kažkas blogai, tai aš negalėčiau manyti, kad tai objektyvus dalykas spręsti visą šitą situaciją. Tie žmonės, slaugytojai, yra tikrai ne mano, aš kalbu su savo komanda, mano komandos dalis, kuri dirba mobiliuosiuose punktuose, yra koordinatoriai ir mes kalbam kiekvieną dieną su darbuotojais ir aptariam visus nesklandumus ir sprendžiam situacijas“, – teigia G. Ropaitė-Biegė.

REKLAMA
REKLAMA

Žmonės atvyksta ne savo laiku, ieškoma būdų, kaip su tuo kovoti

I. Dirmaitė pastebi, kad paskutiniu metu pastebėta, jog atsiranda žmonių, kurie į patikros punktą atvažiuoja ne savo laiku, ir būtent dėl to susiformuoja eilės. 

„Dabar tikrai yra sumažėjęs norinčiųjų išsitirti skaičius. Tačiau dabar atsiranda piknaudžiavimo atvejų, kai užsiregistruoja vienam laikui, bet pamiršta, arba nesusižiūri tų laikų, ir atvažiuoja kitą dieną tuo laiku ir prašo specialistų padaryti tyrimą. Tai, be abejo, spacialistai tyrimą padaro, nes tikslas juk yra ištirti kuo daugiau žmonių. Bet, iš esmės, tai sukuria 10 minučių persikrovimą bendrame visos dienos laike, tai natūralu, kad tai prisideda prie eilės susidarymo. Tai norėtųsi ir žmonių sąmoningumo“, – pastebi I. Dirmaitė. 

Jai antrina ir už koronaviruso punktus atsakinga Ropaitė-Beigė bei priduria, kad su tokiais žmonėmis ieškoma būdų kovoti. 

„Trys minutės iš viso buvo optimalus laikas, bet kadangi reikėjo sužiūrėti žmogiškuosius resursus ir terpes ministerija taip sumažino, tad buvo priimtas sprendimas imti ėminius kas dvi minutes. Bet jeigu mes diskutuotume, kodėl susidaro eilės, tai žmonės, elgiasi labai nemandagiai ir neetiškai, ir per dieną mes vidutiniškai turime 20 žmonių, kurie atvyksta ne savo laiku ir, netgi, ne savo dieną. <...> Bet kadangi jie atsistoja į eilės koloną, nėra jo kaip išprašyti iš ten, todėl mes jau sukandam visus dantis ir aptarnaujam. Ir mes šiandien diskutavom tą dalyką, kad tai yra neetiška tų kitų žmonių požiūriu, kurie atvažiuoja labai tvarkingai ir savo nustatytu laiku, tai bandysime ieškoti sprendimų, kaip, galbūt, pasitaikius vėluojančiam žmogui, tiesiog gražiai per tas tvoras ir ieškoti to sprendimo išprašyti jį lauk ir paprašyti atvykti savo laiku“, – teigia G. Ropaitė-Beigė.

REKLAMA

Nuo pirmadienio žada papildomą punktą ir 3 minutes vienam testui

G. Ropaitė-Beigė teigia, kad nuo pirmadienio siekiama atidaryti dar vieną punktą šalia dabar veikiančio V. Gerulaičio gatvėje, o, taip pat, bus grįžtama prie 3 minučių intervalo vienam žmogui. 

„Mes šiandien kalbėjome su sveikatos skyriumi ir vadovais, tai mes bandysime atidaryti du punktus V. Gerulaičio gatvėje, dvi eiles, ir grįžti prie to trijų minučių laiko tarpo. Ir gal ta situacija išsispręs“, – pastebi G. Ropaitė-Beigė. 

„Nėra čia viskas realybėje taip, kaip rašoma. Jeigu vienu laiku žmogus pataikė, kad jam kažkas buvo, tai aš nedrįsčiau sakyti, kad taip yra, kad įdinga. Jeigu mes dirbtume taip kokius keturis mėnesius, keturias savaites, tada tu tikrai gali priimti tą nuomonę ir laikytis jos, tada tikrai sutikčiau, kad reikia ieškoti būdų. Nu nežinau, mes tikrai tuos žmones saugom maksimaliai, kiekvieną atvežam į darbą, parvežam iš darbo, apskritai, niekas tikrai nėra verčiamas, visi savo pasirinkimu užsirašo, kada gali.

Šitame reikale yra tiek daug žmogiškumo, kad man toks jaumas, kad čia ta diskusija yra nereikalinga. Aš sakau, gal čia gavosi dėl vienos kažkokios dienos ta nuomonė tokia pareikšta pavienio žmogaus. Tikrai, kas liečia koordinatorius, jie visi yra mano darbuotojai, tai galiu atsakyti, kad mes tikrai su jais kalbame ir tikrai visada klausom žmonių pasiūlymų, visur yra dialogas, kalbėjimas. Bet sakau, dabar tos dvi minutės išnyks ir darysim kas tris minutes nuo pirmadienio“, – teigia G. Ropaitė-Beigė.

REKLAMA

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė stebisi, kad iki šiol niekas nekėlė šio klausimo. 

„Šitame procese dirba tikrai labai daug asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir jos keičiasi, kitaip tariant, tai nėra, kad dirba tik viena įstaiga ir jos vienos įstaigos darbuotojai dabar yra kamuojami. Tuo labiau, kad ir tų įstaigų vadovai, kurių darbuotojai dirba mobiliuose punktuose, jie dalyvauja posėdžiuose, tai yra labai keista, kad niekas niekada nekelia to klausimo.

Tai aš tikrai nežinau, ar čia tikrai yra ta problema, kad apie ką mes kalbame. Aš manau, kad po šitos situacijos dar kartą galėsim perklausti. Ir aš galėsiu pati inicijuoti prašymą sveikatos apsaugos skyriaus, kad vadovai apklaustų visus dirbančius žmones, surinktų informaciją ir darysim objektyvią nuomonę ir galėsim priimti sprendimą, ar tikrai tos trys minutės, kurios bus taikomos, yra nepakeliamos darbo sąlygos. Aš manau tikrai, kad logiškai mąstantys žmonės būtų negebėję ir negalėję to dalyko įgyvendinti, jie būtų jau seniausiai sakę, o ne tada, kai, sakysim, jau tyrimų skaičius žymiai mažesnis ir viskas švelnėja, dabar yra keliamas tas klausimas“, – svarsto G. Ropaitė-Beigė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų