žolelės

Ši geltona gėlė – aukšta, puikiai pastebima ir labai naudinga. „Mano žolelės“ tinklaraščio autorė, žolininkė Jolanta sako, kad ši gėlė puikiai tiks ir saugantis nuo virusų, ir bandant sušvelninti uždegimus bei bėrimus. „Tūbė. Man labiau patinka jos vokiškas pavadinimas “Königkerze”. Išvertus reiškia karališkoji žvakė. Būtent! Ji taip ir atrodo. Tvirta, aukšta, tiesi kaip žvakė. Iškilusi virš visų kitų žolelių sode, pievoje, pakelėje – karališka! Gali užaugti kone iki 2 metrų.

Nuo ankstyvo pavasario mėlynais žiedeliais žydi paprastoji veronika. Ir žydės iki rudens. Šis augalas – vaistinis, medingas. Botanika Botanikai išskiria keliolika veronikų rūšių. Veronikos, nors ir giminingos, tačiau dažnai būna viena į kitą nelabai panašios. Garsesnė iš giminės, bet retesnė – vaistinė veronika. Paprastoji veronika dažnesnė, bet irgi tinka vaistams, todėl apie ją ir kalbėsime. Paprastoji veronika – daugiametis 10-25 cm aukščio žolinis augalas.

Vasaros pradžia – puikus laikas sodinimui. Ir netgi, jei neturite galimybės suruošti lysvių sode ar darže, būkite išradingi, įrenkite žalumynų ar gėlių darželį savo namuose.  Palangės daržininkystė turi didžiulį potencialą. Pradėję nuo svogūnų laiškų stiklainėliuose, vėliau galite pasisėti salotų ir agurkų, kad išaugintumėte daigų. Vazonėlyje ant palangės agurkai išdygs greičiau, o ir šaknis suformuos stipresnes. Salotoms tinka tas pats triukas: sėkite jas į dėžutes.

Kad sustiprėtume, nesunkiai prisitaikytume prie besikeičiančių orų ir nesusirgtume visus bauginančia liga, pavasaris – geriausias metas pasirūpinti tuo, ką mums siūlo gamta. Ypač mąstant apie būsimus rudens ir žiemos sezonus. „Visada gerai tai, kas jau žinoma, patikrinta, bet gal šiek tiek primiršta“, – tikina vegetarė, trijų knygelių apie sveiką gyvenseną („Gyvenu be vaistų“, „Dievo vaistas“, „Išsigelbėjimas“) autorė, biologė-chemikė Regina Balsevičienė.

Perimenopauzė – tai natūralus organizmo perėjimas į mažesnio estrogeno kiekio etapą. Kai kiaušidės gamina mažiau estrogeno hormono, mėnesinės pasidaro nereguliarios. Taip pat kai kuriais mėnesiais jų gali visai nebūti. Galiausiai ciklas visai baigiasi. Menopauzė pasiekiama tada, kai mėnesinių nebebūna ištisus metus. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai amerikietės menopauzės sulaukia būdamos 51–erių. Su perimenopauze siejami simptomai gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

„Kitoks pavasaris mums žmonėms. Daug geresnis pavasaris augalams, paukščiams, vabzdžiams. Oras skaidrus, švarus, tyla, ramybė. Jau daug gėrybių ant gamtos stalo. Šiandien noriu pasigaminti žolelių sviestą“, – sako tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė, žolininkė Jolanta.

Pavasarį skleidžiantis vaistiniams, o ypač mūsų kraštui nebūdingiems, augalams specialistai skuba priminti, visur turėti saiką ir savigyda neužsiiminėti. O ypač nederėtų patiems eksperimentuoti su egzotiniais vaistiniais augalais – mat jie vieną gydo, kitam kenkia. Iš kurio augalo išgaunami brangiausi prieskoniai, kas pasižymi ir naudingomis, ir nuodingomis savybėmis, o kam teko garbė suvaidinti filme apie Harį Poterį – netrukus sužinosite.

Kaip apibūdintumėte įprastą pavasarį – sparčiai ilgėjančios dienos, daugiau saulės šviesos, grįžtantys paukščiai, dažni lauko temperatūros pokyčiai ir daugiau išblyškusių veidų gatvėse, o šiais metais dar ir prie to prisidėjęs Covid – 19 virusas, kuris apvertė pasaulio gyvenimą 360 laipsnių kampu, tiesiogiai ar netiesiogiai palietė kiekvieną iš mūsų. Didžiausias dėmesys ir prioritetas dabar – sveikatos ir gyvybių išsaugojimas.

Žalumynų auginimas namie – tai puikus būdas smagiai padirbėti, sutaupyti pinigų ir džiaugtis nuostabiais skoniais. Žalumynų kvapai taip pat į jūsų sodą privilios drugelių ir bičių. Šių žalumynų auginimui namuose ar sode nereikia daug vietos, ypatingos kokybės dirvos ar daug laiko, todėl to galite imtis net jei didelės patirties sodininkystėje neturite. Šiems dažniausiai naudojamiems žalumynams reikia tik trupučio saulės, karštomis dienomis – reguliaraus laistymo ir gero drenažo.

Kiekvieną pavasarį motulė Žemyna mums dovanoja nepaprastų dovanų – stiprybės teikiančių augalėlių, kurie žaliuoja miškuose ir pievose. Nesėjome, neauginome, neprižiūrėjome – tereikia nepatingėti ir jų prisirinkti. Nors orai dar žvarbūs, žalias noseles jau iškišo jaunos dilgėlės– vienos vertingiausių pavasarinių vaistažolių. Būtinai išsivirkite dilgėlių sriubos arba įmaišykite jų į šaltibarščius.

Įsibėgėjant pavasariui ir vis maloniau šviečiant saulei atbunda gamta. Dabar laukause ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą. Apie tai, kaip tai padaryti portalui tv3.lt pasakoja vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.

Šalyje ir toliau siaučiant koronavirusui, vis daugiau lietuvių prisimena gamtos teikiamas gėrybes ir įvairiausiais augalais stengiasi stiprinti savo imuninę sistemą. Žolininkė Jolanta savo puslapyje „Mano žolelės“ papasakojo, kokiais būdais ji stiprina savo organizmą, siekiant apsisaugoti nuo koronaviruso. Pirmiausia žolininkė rekomenduoja nepamiršti dilgėlių sėklų. Mat jos stiprina organizmą, kelia nuotaiką ir suteikia gyvybingos energijos.

Tinklaraštininkė Jolanta drauge su portalo skaitytojais dažnai dalijasi naudingais žolelių receptais. Šį kartą žolininkė pataria lauke prisirinkti dilgėlių lapų ir šaknų, kurios pasak jos, yra du viename – ir maistas, ir vaistas. „Ėjau šaknų kasti, o parsinešiau dar ir pietus – dilgėlių sriubą. Dilgelių šaknys labai tiks plaukams.

„Jos stiprina organizmą, ypač stiprina virškinimo sistemą, valo kraują, varo skysčius, skatina tulžies veiklą. Taigi, ar reikia daugiau motyvacijos? Kol dar leidžia pasivaikščioti gamtoje – pirmyn kiaulpienių šaknų rinkti“, – sako žolininkė Jolanta. Beje, jei galvojate, kad jos labai karčios – nustebsite. Netgi maloniai salstelėjusios. Kartumo kiek yra, bet jis toks malonus. Galima gerti arbatą, galima ir kiaulpienių šaknų kavą. Kaip jas paruošti? Iškasame šaknis. Kuo storesnės, tuo geriau.

Pirmą kartą surengtuose „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose buvo įvardyti penki favoritai, o nugalėtoja pripažinta vaistinė ramunė. Apie vaistinių augalų naudą stiprinant organizmą šių dienų aktualijų kontekste ir galimus šalutinius poveikius kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui atstovavusia „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimų komisijos nare, Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vyresn. mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene.

Tikriausiai sunkiai rastumėte moterį, kuri būtų negirdėjusi apie nakvišų aliejų. Tačiau ar atpažįstate nakvišos augalą? Būtent jis yra itin vertingas žmonėms, sako žolininkė Jolanta. „Jei sugalvosite užsiveisti sode, parinkite vietą, kur vakarojate. Nakviša turi ypatingus žiedus, kurie skleidžiasi per kelias sekundes vakare. Tiesiog akyse, dar tūbele suvyniotas žiedas, lyg spragtelėjus kokiam užtaisui, išsiskleidžia į didelę geltoną saulytę. Ir kaip kvepia.

Gegužės vidurys – pats tinkamiausias ir geriausias laikas rūgštynėms rinkti. Žolininkas Marius Lasinskas sako, kad būtent jos padės praturtinti organizmą reikalingiausiais mikro ir makro elementais. „Jų nauda yra neišmatuojama, tačiau reikia žinoti vieną svarbų dalyką. Jų padauginti negalima tuo atveju, jeigu turite problemų su inkstais arba sergate lėtinėmis inkstų ligomis. Rūgštynės sudaro geresnes sąlygas inkstų akmenėliams susidaryti.

Nėra geresnio būdo margučiams dažyti. Nuostabiai gražūs, šauniai atrodantys ir sveiki – svogūnų lukštai neabejotinai yra geriausia išeitis. Būtent todėl juos, o ne parduotuvinius cheminius dažus naudoti rekomenduoja ir organiško bei sveiko maisto tinklapis ciaoflorentina.com, bent jau tam atvejui, jei kiaušinius planuojate valgyti. Ar norite pasigaminti gražiausių pasaulyje margučių? Dažykite juos svogūnų lukštais ir papuošimui naudokite gėles ir žoleles, taip kurdami ornamentus.

Niekam ne paslaptis, kad įvairios žolelės turi teigiamą poveikį miegui. Jeigu jums naktimis nesiseka užmigti, išbandykite šias priemones. Štai kelios žolelės, kurių maišelius galima įdėti į savo mėgstamos pagalvės užvalkalą ir mėgautis ramiu bei geresnės kokybės miegu. Levandos Kadangi šis žolynas žinomas dėl savo raminančių savybių, levandos puikiai tinka naudoti norint pagerinti miego kokybę. Šių žolelių galima rasti specializuotose parduotuvėse, be to, jos nėra labai brangios.

Normali hormonų gamyba turi didelę įtaką jūsų sveikatai. Taigi, jei jūsų kūnas patiria bet kokius hormonų kiekio pokyčius, galite patirti daug nemalonių simptomų, pradedant nuo sausos ar niežtinčios odos, nuovargio ir nuotaikos svyravimų, svorio padidėjimų, iki galvos svaigimų ir skausmų. Laimei, jūs galite pagerinti savo hormonų sveikatą, įtraukdami naujus ir paprastus įpročius.

Remiantis statistika, nuo 5 iki 60 procentų pasaulio žmonių kenčia nuo skirtingo blogo kvapo lygio. Net jei kiekvieną dieną pasirūpiname burnos higiena ir nevalgome daug česnako, kartais netinkamas kvapas vis vien kelia nepatogumų. Gerkite vandenį Mūsų burnoje išsiskiriančios bakterijos užsilaiko burnoje, o rydami seiles nenustumiame bakterijų žemyn. Kuo daugiau vandens geriame, tuo mažiau jaučiame blogą kvapą.

Norėdami mesti rūkyti, žmonės griebiasi įvairiausių priemonių. Paprastai būna itin sunku, nors mokslininkai seniai ištyrė ir įrodė, kad rūkymas kenkia sveikatai, tačiau ne kiekvienas suvokia tikrąją cigarečių žalą. Ledinukai, pleistrai, tabletės – tinka viskas, kas galėtų padėti nerūkyti. Tačiau, ar žinojote, kad panašų poveikį gali padaryti ir vaistažolės? Įvairiose žolelėse yra raminamųjų, atpalaiduojančių, plaučius valančių ir kitokių medžiagų, kurios padeda lengviau mesti rūkyti.

Birželio mėnesį dar galima rinkti pakalnučių ir bruknių lapus, ramunėlių ir gudobelių žiedus bei šaltekšnio žievę. Birželio mėnesį patariama rinkti smiltyninio šlamučio ir liepų žiedus, dilgėlių ir ankstyvojo šalpusnio lapus, jonažoles ir paprastosios kraujažolės, skėtinės širdažolės, čiobrelių žoles. Smiltyninio šlamučio žiedus skinkite žydėjimo pradžioje (birželio ir liepos mėnesiais). Patvoriuose augančių dilgėlių lapus skinkite prieš šio augalo žydėjimą.

Iš vaistinių žolelių pagamintos pagalvėlės yra puikus būdas į savo kasdienį gyvenimą įtraukti daugiau gamtos. Nedideliame medžiaginiame maišelyje sudėtas tam tikras džiovintas žoleles galima naudoti miego kokybei gerinti, teigia tinklalapio thespruce.com autoriai. Skirtingi augalai pasižymi vis kitokiomis savybėmis, padeda nusiraminti ar net sustiprina sapnus. Štai kelios žolelės, kurių maišelius galima įdėti į savo mėgstamos pagalvės užvalkalą ir mėgautis ramiu bei geresnės kokybės miegu.

Ir vėl gulatės į lovą ir skaičiuojate avytes, kad užmigtumėte? Nepavyksta ramiai, be ilgų apmąstymų, užmigti? Neskubėkite gerti įvairių tablečių arba raminamųjų vaistų. Jums pravers paprasta arbata, kuri padės užmigti greičiau, nei galėtumėte tikėtis. Išgėrę arbatos, pagamintos iš išvardytų žolelių ir kitų sudedamųjų dalių, pajusite, kad užmigti pavyks greičiau, nei galėjote pagalvoti.  Pagaminti arbatą – labai paprasta, o jos poveikis – puikus.

Sveikata ir grožis – du dalykai, kurių dailiosios lyties atstovės vaikosi nuo neatmenamų laikų. Šiuo metu jiems puoselėti gausu priemonių, bet vis dažniau atsigręžiama į gamtos dovanojamus turtus. Kokie augalai patys naudingiausi moterų grožiui ir gerai savijautai? Paprastoji rasakila – menstruacijoms reguliuoti Poveikis sveikatai. Nuo senų laikų paprastosios rasakilos vartojamos įvairioms moteriškoms ligoms gydyti.

Vaistažoles žmones vertina kaip labai naudingas ir organizmo imunitetą stiprinčias priemones, tačiau mitybos specialistė Vaida Kurpienė nurodo, kad su jomis taip pat reikia elgtis atsargiai. Pasak jos, vaistažolių galima perdozuoti.

Kadaise mamos, pastebėjusios, kad vaikas peršalo, pripildavo didelį dubenį karšto vandens, įberdavo druskos ir liepdavo pamirkyti kojas. Jei išgirsdavo vaiką kosint ar sunkiau kvėpuojant, tuoj pat išvirdavo bulvių su lupenomis ir liepdavo pakvėpuoti jų garais, taip pat duodavo pauostyti ką tik iškeptos duonos.

Kai rudeniniai orai tokie permainingi ir nedžiuginantys, peršalti tampa vis lengviau. Namų vaistinėlės pilnos įvairiausių vaistų, gelbėjančių nuo visokių negalavimų, deja, tokie gydymosi būdai ne visuomet pakankamai veiksmingi. Tokiais atvejais pradedama gręžiotis į natūraliąją mediciną, kuri gali kuo puikiausiai net užkirsi kelią peršalimo ligoms. „Ypatingai šiuo laikotarpiu būtina saugoti vaikus, kadangi toks mažas žmogutis yra bejėgis apsiginti prieš milžinišką mikrobų ataką.

Atėjus šaltajam metų periodui, žmones vis labiau pradeda varginti įvairūs susirgimai ir negalavimai. Viena pagrindinių to priežasčių yra nusilpęs imunitetas, kuris nebepajėgia kovoti su ore sklandančiais virusais. Štai keli patarimai, kurie padės sustiprinti imunitetą ir išvengti sunkesnių susirgimų. Tinkama mityba. Mokslininkai jau seniai yra pripažinę, kad žmonės, kurie gyvena prasčiau ir valgo nevisavertį maistą, yra mažiau atsparūs infekcijoms ir ligoms.

Dar liko kelios dienos, kada geriausias laikas žoliauti ir pasirūpinti, kad užklupus peršalimui, alergijai, sustreikavus skrandžiui visada po ranka būtų vaistinių augalų ir nereiktų leisti pinigų sintetiniams vaistams. Po Žolinės tokių augalų rinkti jau nebepatariama. Farmacininkas ir žolininkas Marius Lasinskas tvirtina, kad tik su gera nuotaika surinkti vaistiniai augalai bus naudingi, o ne nuodingi.

Prieskoniai ir žolelės jau nuo seno naudojami medicininiais tikslais kovai su skrandžio, žarnyno veiklos sutrikimais ar kitomis organizmo problemomis. Nors moksliniai tyrimai abejoja dėl tiesioginio prieskonių ir žolelių poveikio kovojant su vėžiu, jų netiesioginė nauda ir poveikis norint sumažinti riziką susirgti šia liga išties pripažinta. Imbieras Imbieras žmonių ilgai naudojamas nuo peršalimo ir vidurių užkietėjimo.

Aromatiniai aliejai – senas „išradimas“, kurio gydomąjį poveikį patvirtina ir mokslininkai. Norite sužinoti, kokie kvapai ne tik maloniai nuteikia ir sukuria ypatingą atmosferą, bet ir gydo? Tada šis straipsnelis – kaip tik jums! Šalavijai Apie gydomąsias šalavijų savybes žinota dar Senovės Graikijoje. Kaip tik tuo metu šis augalas buvo itin paplitęs Viduržemio jūros regione ir Azijoje. Manyta, kad jis pasižymi antiseptinėmis savybėmis ir padeda nuo spazmų.

Per pačią krizę ekologinį mėtų, prieskoninių augalų ir vaistažolių ūkį užveisę panevėžiečių sutuoktinių pora taip jį įsuko, kad abu metė darbus ir su trimis vaikais pragyvena vien tik iš puoselėjamų žolynų. Mėtų augintoja ne pėsčia - pati agronomė, tad įgytos žinios ir stažuotės užsienyje labai praverčia nuosavame ūkyje. Maždaug pusantro hektaro plote linguoja ne tik mėtos, bet ir kiti populiarūs ir mėgstami lietuvių virtuvėje žolynai.

 Toli tarp miškų, Žemaitijos glūdumoje, gyvena dvi seserys. Jos augina ir miškuose renka vaistažoles, iš kvapniųjų augalų ruošia prieskonius, o viena ilgais žiemos vakarais audžia, beje, kartu su vyru. Po daugelio metų, praleistų ramumoje, šie žmonės tikina atradę laimę. Kai užsidaro vienos durys Vaiva Jundulaitė į miškus prie Platelių atsikraustė prieš keliolika metų – nusipirko šimtametį tolimų giminių namą. Ne iš gero gyvenimo ji, kaip žemaičiai sako, išsibeldė į miškus.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Prasidedant šaltajam sezonui žmonės suskumba imunitetą stiprinti česnakais, imbierais, medumi, tačiau nepelnytai pamiršta žolelių arbatas, sako žolininkė, provizorė Jadvyga Balvočiūtė. Jos teigimu, „kiekvieną ligą galima palengvinti žolelėmis, jomis taip pat galima sustiprinti imunitetą. Tačiau žmonės inertiškai renkasi produktus, kuriuos žino ir randa prekybos vietose“. Anot LRT.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Nors rudenį imame bijoti peršalimo ligų, kurias sukelia įvairios bakterijos ir virusai, yra žmonių, kurie nežino, kas yra sloga, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė. „Tokie žmonės daug ir tinkamai kvėpuoja. Pavyzdžiui, atsisėskite, užspauskite vieną šnervę ir kažkiek laiko ramiai pakvėpuokite. Paskui užspauskite kitą šnervę“, – pataria ji.

Jolita Žurauskienė Rasa Šimonienė nesvajoja kaimo iškeisti į miestą. Daugiau nei tris dešimtmečius Vepriuose gyvenanti moteris dirba valdišką darbą, prižiūri ūkį ir randa laiko savo pomėgiams. „Kaime – labai gerai. Miškuose ir laukuose prirenku įvairiausių žolelių. Tačiau ūkininkai išnaudoja ir suaria visus žemės plotelius. Vienoje laukymėje buvau atradusi kvapiųjų geltonžiedžių barkūnų, kurių šiais metais jau nebėra... Nežinau, kur juos vėl surasiu“, - pasakojo R.Šimonienė.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Inkstų akmenlige dažniau serga išsivysčiusių šalių gyventojai, beje – baltosios rasės atstovai, sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė. „Todėl darau išvadą, kad būtent gerovė, šiuolaikinis negyvas maistas ir nejudrumas yra svarbios priežastys, dėl kurių susidaro akmenys“, – mano ji.

Visi žinome, kad žarnyno kirminai labai kenkia augančių vaikučių sveikatai. Kartais su jais kūdikiai gimsta, vyresni užsikrečia nuo naminių gyvūnų. Tačiau kai klausiu suaugusio žmogaus, kada jis naikino savo organizme kirmėles, dažniausiai sulaukiu atsakymo, kad niekada. Deja, pas suaugusį žmogų kirmėlių gali būti labai daug – nuo 3 iki 7 kilogramų. Ir ne tik žarnyne, bet ir kvėpavimo takuose, plaučiuose, raumenyse, odoje bei plaukuose, net smegenyse.

Nuo vaivorykštinio alaus iki iš varlių pagamintos „viagros“ – pasaulio gėrimų įvairovė dažnai atrodo beribė. Nauju įdomybių sąrašu Listverse.com nori pademonstruoti, kad kiekvienas gali rasti ypatingą ir sau tinkantį ar net gąsdinantį gėrimą. 10. Elnio penio vynas Siekdami pagerinti savo rezultatus kinų atletai daug metų naudojo įvairiausius augalinės ir gyvulinės kilmės preparatus.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida Šaltuoju metų laikotarpiu, kai siaučia virusai, o patalpose dėl retesnio vėdinimo kaupiasi bakterijos ir mikrobai, dezinfekuoti namų orą galima ir natūraliomis priemonėmis, sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė. Dezinfekcijai, pasak jos, puikiai tinka kai kurios gėlės ir eteriniai aliejai, kurie neturi jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui. „Kai mes kvėpuojame jais, jie nesukelia įpratimo.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė sako, kad, renkant natūralius prieskonius, įtakos turi metų laikas. Vasarą naudojame lapus, žiemą – šaknis ir sėklas. Prieskoniniai augalai ne tik gardina maistą – jie gali atstoti vaistus. Be to, jų galima rasti pievose, nebūtina auginti darže. Raudonėlis nuo seno žinomas kaip puikus pagardas.

Vaistažoles kaimo žmonės renka ir gydo jomis įvairias ligas nuo neatmenamų laikų. Kai kurie jau seniai atrado, kad tai gali būti puikus verslas. Senolių sukauptą patirtį ir gamtos turtus stengiasi išnaudoti ir bendruomenės.   Vizitinė kortelė – mėtos Vaistažolių ir prieskoninių augalų auginimas ir rinkimas visada buvo neatsiejama kaimo žmonių gyvenimo dalis. Kad tai gali būti puiki verslo idėja, imta kalbėti prieš keletą metų.

Minupių kaimo (Kelmės r.) bendruomenė Užvenčio kraštotyros muziejuje netradiciškai paminėjo saulėgrįžos meto šventę. Bendruomenės narės pasikvietė ir Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos Minupių universalaus daugiafunkcio centro vyresniąsias moksleives prisiminti saulėgrįžos metą siejamą su vilčių ir lūkesčių išsipildymu, pasimokyti ir pasigaminti muilo.

Įveikti kasdienį stresą gali padėti netikėtas, bet labai paprastas vaistas – augalų, ir ypač gėlių, ekstraktai. Tereikia išmokti taisyklingai naudotis užslėptomis gėlių žiedų galiomis. Ne visai vaistas, bet padeda Skirtingai nei kiti augaliniai preparatai, skirti išvaduoti mus nuo fizinių negalavimų, gėlių antpilai padeda susidoroti su emocinėmis problemomis. Jų labai nesunku pasigaminti, tik, aišku, sezono metu, nes gėlių antpilai gaunami mirkant žiedus vandenyje, pastatytame saulėkaitoje.

Yra daugybė organizmo valymo būdų – per jų gausą kartais pamirštame, kad pati gamta mums tiesia pagalbos ranką.

Esate girdėjusios apie galimybę sulieknėti, geriant arbatą? Šį būdą išbandė daugelis sėdimą darbą dirbančių žmonių. Visą dieną sėdint ofise, gurkšnoti arbatėlę be jokių užkandžių — puikus pasirinkimas. Ir gera dieta. Laikantis kiekvienos dietos, būtina valgyti gerai subalansuotą maistą ir nepamiršti, kad sulieknėsite tik tada, kai sveiką mitybą derinsite su aktyvia fizine veikla. O jei nusprendėte lieknėti gerdamos arbatą, patarsime jums, kokią rinktis.

Auksė Kontrimienė, LSDP narė ir atstovė spaudai, turi smagų vasarišką pomėgį – šeimos vaistažolių vaistinėlę susirenka baidarių žygiuose. Jas naudoja ir gydyti, ir gaminti. O kur dar žoliavimo malonumas, kai brendi per kvepiančias pievas ir jauti svaiginantį vasaros alsavimą. – Teko girdėti, kad per vasaros baidarių žygius surenkate daugybę žolynų namams ir namiškiams.