žolelės

INGREDIENTAI: 2 vienetai agurkų 0.5 vieneto citrinų 5 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus šiek tiek druskos 7 vienetai ridikėlių 1 vienetas pekino kopūstų šiek tiek citrinpipirių šiek tiek žolelių Paruošimo laikas: Apie 5 min. PARUOŠIMO BŪDAS: Supjaustome kopūstus, ridikėlius ir agurkus. Viską sudedame į dubenį pabarstome druska, citrinpipiriais, SANTA MARIA sodo prieskoninėmis žolelėmis ir viską gerai išmaišome.

INGREDIENTAI: 1 vienetas baklažanų 3 valgomieji šaukštai aliejaus 1 žiupsnelis žolelių 1 žiupsnelis druskos 1 žiupsnelis pipirai Padažui: 100 mililitrų aliejaus 50 mililitrų baltojo vyno acto 4 skiltelės česnakų 1 vienetas rausvųjų svogūnų 1 vienetas čili pipirų 1 sauja petražolių 1 žiupsnelis druskos 1 žiupsnelis pipirai Paruošimo laikas: Apie 20 min. Porcijų skaičius: 2 PARUOŠIMO BŪDAS: Ruošiame baklažanus.

INGREDIENTAI: 200 gramų agurkų 10 vienetų alyvuogių (be kauliukų) šiek tiek juodųjų pipirų (malti) 200 gramų paprikų 200 gramų pomidorų pastos 200 gramų feta sūrio šiek tiek druskos 3 valgomieji šaukštai aliejaus (augalinis) 1 sauja žalumynų (krapai, petražolės ir pan.) 1 arbatinis šaukštelis žolelių Paruošimo laikas: Apie 5 min. PARUOŠIMO BŪDAS: Pomidorus, agurkus, paprikas susmulkinkite kubeliais ar juostelėmis.

INGREDIENTAI: 15 ridikėlių 15 gabalų porų ((1/2 stiebo)) 1 vienetas salotų (iceberg) 2 valgomieji šaukštai grietinės šiek tiek žolelių šiek tiek druskos šiek tiek pipirai Paruošimo laikas: Apie 20 min. Porcijų skaičius: 3 PARUOŠIMO BŪDAS: Ridikėliai smulkiai suojaustomi. Poras supjaustomas plonais griežinėliais. Aisbergo salota supjaustoma kuo smulkiau. Įberti prieskoninių žolelių, druskos ir pipirų. Išmaišyti ir įdėti grietinės.

INGREDIENTAI: Tešlai: 150 mililitrų vandens 250 gramų miltai 15 gramų mielių 3 valgomieji šaukštai aliejaus 2 žiupsneliai cukraus 1 žiupsnelis druskos Įdarui: 150 gramų sūris 150 gramų feta sūrio 150 gramų krevečių (virtos) 100 gramų alyvuogių 1 vienetas rausvųjų svogūnų 1 vienetas pomidorų pastos 6 valgomieji šaukštai pomidorų padažo 3 valgomieji šaukštai grietinės 3 žiupsneliai žolelių Paruošimo laikas: Apie ...

INGREDIENTAI: 8 riekės duonos (ruginė juoda) 100 gramų grietinės šiek tiek druskos 10 gramų žolelių (jaunos) 16 vienetų svogūnų (mini, marinuoti) 1 vienetas paprikų 8 vienetai pomidorų pastos (vynuoginiai) 600 gramų zigmo kapitono marinuotos silkių filė Paruošimo laikas: Apie 45 min.

INGREDIENTAI: 1 kilogramas kiaulės prandinės 800 gramų svogūnų 300 mililitrų vynas 1 arbatinis šaukštelis žolelių 0.5 arbatinio šaukštelio druskos 0.5 arbatinio šaukštelio pipirai Paruošimo laikas: Daugiau nei 1 val. Porcijų skaičius: 6 PARUOŠIMO BŪDAS: Supjaustykite svogūnus žiedeliais ir išklokite jais indo dugną. Tuomet dėkite kubeliais supjaustytą mėsą. Sluoksniuokite viską taip, kad ant viršaus galiausiai būtų svogūnai.

INGREDIENTAI: 1 vienetas avokadų 1 žiupsnelis sūris 1 žiupsnelis kumpio 2 vienetai kiaušinių 1 žiupsnelis žolelių (arba džiovintos petražolės ) 1 žiupsnelis druskos 1 žiupsnelis pipirai Paruošimo laikas: Apie 30 min. Porcijų skaičius: 2 PARUOŠIMO BŪDAS: Kumpis apkepamas. Sūris supjaustomas nedideliais kubeliais. Avokadas „nešvariai“ (paliekama šiek tiek mėsos) išskobiamas.

INGREDIENTAI: 2 kilogramai kiaulės prandinės 2 arbatiniai šaukšteliai druskos 4 skiltelės česnakų 7 valgomieji šaukštai vorčesterio padažo šiek tiek juodųjų pipirų šiek tiek paprikų (malta) šiek tiek laurų lapų šiek tiek žolelių Paruošimo laikas: Apie 1 val. Porcijų skaičius: 10 PARUOŠIMO BŪDAS: Kiaulienos sprandinę kruopščiai nuplauti, nusausinti ir įtrinti prieskoniais, palikti valandai pastovėti šaltai.

INGREDIENTAI: 500 gramų kalakutų faršo 1 vienetas svogūnų 1 vienetas kiaušinių 0.5 arbatinio šaukštelio malti juodieji pipirai 0.5 arbatinio šaukštelio druskos 1 vienetas morkų 100 gramų džiūvesėlių 2 skiltelės česnakų 2 arbatiniai šaukšteliai žolelių Paruošimo laikas: Apie 1 val. Porcijų skaičius: 4 PARUOŠIMO BŪDAS: Dubenyje sumaišyti kalakutieną, džiūvėsėlius, kiaušinį.

INGREDIENTAI: 2 vienetai agurkų 2 vienetai pomidorų pastos (slyviniai) šiek tiek majonezo šiek tiek druskos 5 vienetai ridikėlių 0.5 vieneto pekino kopūstų šiek tiek krapų šiek tiek žolelių Paruošimo laikas: Apie 5 min. PARUOŠIMO BŪDAS: Visas daržoves supjaustome ir sudedame į dubenį. Pabarstome druska, SANTA MARIA krapais ir sodo prieskoninėmis žolelėmis.

INGREDIENTAI: 1 vienetas citrinų 1 vienetas silkių (su galva) šiek tiek alyvuogių aliejaus šiek tiek druskos šiek tiek citrinpipirių šiek tiek žolelių Paruošimo laikas: Apie 5 min. PARUOŠIMO BŪDAS: Silkei nupjauname galvą, atskiriame nuo kaulo ir odos. Gautą silkės filė supjaustome gabaliukais ir sudedame į dubenį. Supjaustytus gabaliukus apibarstome citrinpipiriais, druska, SANTA MARIA sodo prieskoninėmis žolelėmis ir išspaudžiame citrinos sultis.

INGREDIENTAI: 10 vienetų vištiena ((kulšelės, be odos ir kaulų) ) 2 valgomieji šaukštai medaus 2 valgomieji šaukštai apelsinų ((dideli arba sultys) ) 5 skiltelės česnakų šiek tiek druskos šiek tiek žolelių 6 bulvių šiek tiek pomidorų pastos ((geltonieji čeri, pagal poreikį) ) šiek tiek pipirai Paruošimo laikas: Apie 1 val.

INGREDIENTAI: šiek tiek juodųjų pipirų (malti) 1 vienetas kiaušinių šiek tiek druskos šiek tiek aliejaus (kepimui) 500 gramų žuvies 40 gramų sezamo sėklų 1 arbatinis šaukštelis žolelių Paruošimo laikas: Apie 5 min. PARUOŠIMO BŪDAS: Žuvį supjaustome juostelėmis. Žuvies gabaliukus įtriname SANTA MARIA sodo prieskoninėmis žolelėmis. Kiaušinius išplakame su druska ir pipirais. Žuvies juosteles pamirkome kiaušinio plakinyje ir pavoliojame sezamo sėklose.

INGREDIENTAI: 2 česnakų šiek tiek juodųjų pipirų 1 vienetas morkų (didelės) 400 gramų pomidorų pastos (konservuoti savo sultyse, be odelių) 2 vienetai svogūnų 800 gramų kiaulės nugarinės (ar mentė) šiek tiek druskos 2 vienetai laurų lapų šiek tiek žolelių Paruošimo laikas: Apie 1 val. PARUOŠIMO BŪDAS: Supjaustome kiaulienos mentę nedideliais gabaliukais, ir apkepame keptuvėje įdedama druską, pipirus ir kelis lauro lapus.

INGREDIENTAI: 0.5 vieneto citrinų 1 česnakų šiek tiek juodųjų pipirų 1 vienetas kiaulės šoninės (su kauliuku) šiek tiek druskos šiek tiek laurų lapų šiek tiek petražolių šiek tiek žolelių Paruošimo laikas: Daugiau nei 1 val. PARUOŠIMO BŪDAS: Šoninės gabaliuką ištriname prieskoniais (druska, pipirai, česnaku, SANTA MARIA lauro lapais, sodo prieskoninės žolelėmis) ir paliekame marinuotis 2-3 valandoms.

INGREDIENTAI: 1 vienetas brokolių 4 vienetai bulvių 100 gramų lydyto sūrio (natūralus) 1 vienetas morkų 1 vienetas svogūnų 3 vienetai batono (riekelės) šiek tiek druskos šiek tiek petražolių šiek tiek žolelių šiek tiek juodųjų pipirų Paruošimo laikas: Apie 45 min.

Diabetas vis dar aktuali viso pasaulio problema, nes kiekvienais metais šia liga suserga daugybė žmonių. Negana to, dažnai diabetas iššaukia ir kitas ligas. Tačiau yra viena žolelė, kuri mažina cholesterolį, kovoja su vėžiu ir kartu 25 proc. gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Susirgimų diabetų nemažėja, o sveikatos sistemos darbuotojai sako, kad dėl to kaltas nutukimas ir didelis cukraus vartojimas.

Peršalimo ligos yra nemalonus palydovas šaltuoju metų laiku, kuris užklumpa visada ne laiku. Kaip apsisaugoti nuo peršalimo, ką daryti jau susirgus, ar kaip atsikratyti kitų nemalonių rudens dovanų – slogios nuotaikos ir nemigos, naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistažolininkas Marius Lasinskas. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Onkologinės ligos visuomet kerta netikėtai. Net ir po sėkmingo gydymo gali išlikti tikimybė, kad ši liga ims ir atsinaujins, todėl labai svarbu žinoti, kaip papildomai apsisaugoti nuo šios ligos atsiradimo. Naujienų portalui tv3.lt fitoterapeutas Juozas Ruolia atskleidė kelis patarimus, kurie padės sustiprinti organizmą ir užkirsti kelią vėžiui. Žmogaus organizmui labai svarbūs yra vitaminai, nes savarankiškai organizmas jų negali pasigaminti.

Drėkinančios, raminančios, maitinančios ir gydančios savybės. Tam tikri augalai gali padėti kovoti su odos ligomis, nudegimais ar net raukšlių atsiradimu. Oda atspindi mūsų fizinę ir psichologinę sveikatą. Kai kurie augalai suaktyvina organus, kurie padeda pašalinti toksinus ir taip veikia odos būklę. O mūsų oda reikia rūpintis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Vienas populiariausių Prancūzijos naujienų portalų LeFigaro.fr dalinasi keletu augalų panaudojimo būdų.

Jauni žmonės galvoja, kad sąnarių problemos jų neliečia. Ir tada vieną dieną, atlikdami paprastus judesius, jaunesni nei penkiasdešimt metų žmonės, pajaučia netikėtą sąnarių skausmą. Gali atsirasti ir tam tikras sustandėjimas sąnariuose, kuris vis labiau žmogų vargina. Baltojo gluosnio, dilgėlių nuovirai, užpilai ir kompresai gali nuraminti pažeistas vietas. Dabar pats laikas veikti! Svarbu tinkama laikysena, sveika mityba, mankšta.

Artėjanti Žolinė – puiki proga prisiminti, kokios visgi išskirtinės gamtos kraštas esame. Bėgame iš skubančio miesto į ramų mišką, grožimės žydinčiomis pievomis, mėgaujamės naujo derliaus vaisiais. Negana to, augmenijoje slypi protėvių atrastos ir šiuolaikinių mokslininkų patvirtintos vaistinės savybės, gelbstinčios net nuo didžiausių rykščių, pavyzdžiui, širdies sutrikimų.

Aktyvi veikla gryname ore – būtinas vasaros atributas. Daugiau judant atsiranda ir daugiau rizikos susižeisti, tad apie malonius vasariškus nuotykius kurį laiką primena nusibrozdinimai, mėlynės ar nedidelės odos žaizdelės. Nors vis daugiau žmonių ieško natūralių sveikatinimosi būdų, neretai pamirštama, kad gydančios pagalbos galima rasti tiesiog gamtoje.

Artėjanti Žolinė nuo seno buvo minima renkant gėles bei įvairiausias žoleles laukuose. Šįmet rugpjūtį daugelis žolelių jau nudžiūvusios dėl karšto oro, bet žolininkė Giedrė Bružienė sako, kad vis dėlto laukuose galima surasti ir prisirinkti sveikatai naudingų vaistažolių. Dėl buvusio karščio pievose – pajuodavusios bei jau išdžiūvusios žolelės. Žolininkė sako, kad surasti dar visgi galima kraujažolių, kiečių bei kitų žolelių.

Liepa, tai liepžiedžių metas. Tikriausiai daugelis iš mūsų negali atsikvėpuoti nuostabaus jų kvapo žydėjimo metu. Tačiau dar tikrai ne visi žino, kaip panaudoti liepų žiedus sveikatos gerinimui. „Facebook“ puslapio „Mano žolelės“ įkūrėja Jolanta Sautens patars, kada žiedus reikėtų rinkti ir kaip juos panaudoti. „Aš labiausiai mėgstu liepžiedžių kvapą. Kai tik pajaučiu jį, tai ir kvėpuoju pilna krūtine. Manau, kad tas kvapas turi harmonizuojantį, nuotaiką keliantį poveikį, jis unikalus.

Vasara puikus metas pievose prisirinkti žolelių, kurios rudenį ir žiemą gelbės nuo įvairiausių virusų, peršalimų ir kitų ligų. Kokių žolelių dar galite spėti prisirinkti, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ patarė žolininkas Marius Lasinskas. Be įprastų žolelių virusų sezonui žolininkas pataria savo vaistinėje turėti bent du itin naudingus augalus – šeivamedį ir gaurometį, tačiau nereikėtų pamiršti ir kitų miško gėrybių.

Vasara tai tobulas metas praleisti daugiau laiko gamtoje, pasisemti įkvėpimo ir sveikatos. Gamta mus apdovanoja ne tik savo grožiu, bet ir natūraliais vaistais, kurių naudą puikiai išmano vaistininkas-žolininkas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas. Dažniausiai pasijutę blogai pirmiausia griebiamės vaistų ir visiškai nesusimąstome, kad gamta mus apdovanojo naudingais augalais, kurie yra ne tik nemokami, bet dar ir auga visai šalia mūsų, miškuose ir pievose.

Kiaulpienės yra vienas iš labiausiai paplitusių augalų visame pasaulyje, tačiau žmonėms, kuriems nepatinka, kad jos auga ant vejoje, šios geltonžiedės gali tapti tikru galvos skausmu Nors vieni mano, kad kiaulpienės yra gražios, kiti mano, kad tai yra visiška kenkėja ir sugadina nepriekaištingos vejos išvaizdą. Sunku atsikratyti kiaulpienių, nesunaikinant kitų jūsų sodo augalų ar dirvožemio, tačiau tai įmanoma. Express.co.uk atskleidžia žingsnius, kaip išnaikinti kiaulpienes.

„Vėlyvą vasarą pasipuošia apynių moteriškės žavingais spurgais tinkamais alui, miego arbatėlėms, pagalvėlėms, bet, apie viską iš eilės. Šiuo metų laiku auga ūgliukai“, – pasakojimą apie apynius pradeda tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta. Žolininkė pripažįsta, kad iki šio pavasario apynių ūglių pati nenaudojo. Žinojo apie jų naudą, bet vis neprisiruošdavo paragauti. „Paragavau. O paragavus sunku sustoti. Tokie traškūs, malonaus, švelnaus skonio.

Kiaulpienes daugelis žmonių laiko piktžolėmis, tačiau iš tikrųjų ši gėlė turi naudingų savybių ir aplinkai, ir netgi žmogaus sveikatai. Kiaulpienės yra vienos iš labiausiai paplitusių gėlių, ir, nors jos yra visiškai nekenksmingos, atrodo, kad žmonės jas visada vertina kaip papildomą problemą. Kiaulpienių populiaciją sunku kontroliuoti dėl to, kaip jos išsklaido savo sėklas. Jos greitai žydi ir gali augti praktiškai bet kur – net ir tarp šaligatvio plytelių.

„Mano žolelės“ tinklaraščio autorė Jolanta šįkart dalijasi naudingomis kvapniųjų našlaičių savybėmis, kurios, pasirodo, ne tik gardžiai kvepia ir gražiai atrodo, bet yra ir labai naudingos žmogui. „Mano mama jas vadino „fialka“ ir tai buvo jos viena mėgiamiausių pavasarinių gėlelių. Nenuostabu. Jos kvapas užburiantis. Mano pievelėje, sode, darže yra jų keletą rūšių. Vienos kvepia, kitos ne. Tos, kurios jau nuo amžių auga akmeninėse, nederlingose dirvose ir pievose, tos nekvepia.

Kol oras daržininkyste užsiimti nėra itin malonus, sėjos sezonas įsibėgėja, o įvairiausių prieskoninių augalų ir žolelių galima pasėti ne tik darže, bet ir ant palangės. Šviežios žolelės ne tik džiugins pavasariška žaluma, bet taip pat suteiks patiekalams reikiamų skonio akcentų bei papildys racioną vitaminais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad balandis – pats sėklų prekybos pikas. „Balandis matome ypatingą sėklų pardavimų augimą.

Žiema praėjo, atėjo pavasaris, tačiau žiemos padaryta žala imunitetui liko. Užkirsti kelią ligoms galime pasisemti stiprybės iš gamtos. Žolininkas Marius Lasinskas įvardijo, kokios žolelės mums gali padėti jau dabar.

Visi žino, kad tankioje žolėje pavojinga vaikščioti basomis. Ir ne tik dėl erkių, bet ir todėl, kad jose gali augti dilgėlės. Žmonės ne veltui sako, kad naudingiausi ir efektyviausi vaistai bei vitaminai dažnai nėra skanūs. Dilgėlės gali sukelti skausmą jas renkant, tačiau jų nauda yra kur kas didesnė.

Pavasaris pamažu įsibėgėja, o vis drąsiau šviečianti saulė budina gamtą. Laukuose ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą.

Kelmės rajone, Butkiškėje, gyvenanti trijų vaikų mama ir žolininkė Kristina Šilinskienė (Naktižiedė) jau daugelį metų pasakoja žmonėms apie laukinių augalų paslaptis ir moko iš jų gaminti sirupus, maistą, augalus, kosmetiką… Žiniomis apie natūralią kosmetiką ir valgomus laukinius augalus ji dalijasi paskaitų ir praktinių užsiėmimų metų, kuriuos veda mokyklose ir įvairiose bendruomenėse, o karantino metu ir virtualioje erdvėje.

Gamta mus apdovanoja gėrybėmis, pro kurias neretai praeiname ir nesusimąstome, kad galime jas panaudoti ir patiems netikėčiausiems dalykams. Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta dalijasi keliais patarimais, kur būtų galima panaudoti dilgėlių sėklas.  Jolanta sako, kad dilgėlių sėklos yra išskirtinė gamtos teikiama gėrybė, kuri gali itin pasitarnauti stiprinant organizmą: „Dilgėlių sėklos, neperdedu, tai super maistas.

Žiema tai metas, kuomet užpuola peršalimas, gripas ir kiti virusai. Pajutę pirmuosius simptomus, daugelis skuba pirkti vaistus, tačiau iš pradžių vertėtų atkreipti dėmesį į natūralias priemones.

Vakcinos nuo koronaviruso lenktynės darosi vis intensyvesnės, bet kol vakcinas bus prieinama visiems, reikės dar palaukti. Išankstiniai rezultatai rodo, kad nė viena vakcina negalės apsaugoti visų. Dėl šios priežasties mokslininkai aiškinasi, kaip pagerinti išgyvenimo šansus visiems tiems, kurie koronavirusu – ar kokiu kitu virusu ateityje – vis dėlto užsikrės. Viena daugiausiai susidomėjimo sulaukiančių sričių yra mityba ir gyvenimo būdas, rašoma dailymail.co.uk.

Prastėjant orams ir siaučiant įvairioms ligoms, vis daugiau žmonių imasi stiprinti imuninę sistemą. Be sveiko gyvenimo būdo bei vitaminų, šiam tikslui galima pasitelkti ir vaistažoles bei augalus. Kokius augalus rinktis, norint išvengti negalavimų, pasakoja vaistininkė Evelina Zykienė. Augalai, tinkamiausi imuniteto stiprinimui Pasak vaistininkės, vaistažolių ar kitų augalų vartojimas gali būti tikrai nebrangi ir veiksminga alternatyva siekiant sustiprinti imuninę sistemą.

Apklausos įvairiose pasaulio šalyse rodo, kad daugiau nei pusė gyventojų taiko vadinamuosius alternatyvius metodus, tarp jų – ir fitoterapiją. Visgi specialistai įspėja, kad žolelės vaistus pakeičia ne visada bei primena apie galimus pavojus ir riziką sveikatai dėl netinkamo augalinių vaistų vartojimo. Apie vaistinguosius augalus ir jų poveikį sveikatai žinoma nuo seno.

Dopingo skandalai tapo neatsiejama sporto dalimi. Tiesa, į draudžiamų preparatų pinkles pakliūna ne tik nesąžiningi sportininkai. Ekspertai sako, kad sugriauti sportininko karjerą gali vis dažniau padirbinėjami maisto papildai ir įvairios žolelės, ypač iš Azijos šalių. Skaudžia patirtimi dalijasi garsi panevėžietė, iš kurios buvo atimtas pasaulio čempionės titulas dėl svoriui mesti skirtų papildų. Dabar ji šaukiasi teisininkų pagalbos. „Tai yra didžiuliai pergyvenimai.

Šiuo neramiu metu labai svarbu sutvirtinti savo imunitetą. Visada naudinga žinoti, kaip greitai susitvarkyti su ligą pranašaujančiais ženklais, nesigriebiant vaistų, o panaudojus gamtoje slypinčias jėgas.

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Žolinės – augmenijos brandos ir padėkos už naują derlių šventės – tradicijos jau seniai pamirštos. Daugeliui tai dabar simbolizuoja laisvą dieną ir vieną paskutinių galimybių prieš baigiantis vasarai laiką praleisti gamtoje. Skinant augalus laukų gėlių puokštėms ar renkant vaistažoles, netyčia į glėbį galime prisidėti ir sveikatai pavojingų augalų.

„Gražuolės piliarožės – dabar jų metas. Aukštos, įvairiaspalvės, bičių mėgiamos. Tikra sodo puošmena. Žiedai pilni gleivių. Labai padeda, kai reikia kosulio gleives išvaryti, perštinčią gerklę užglostyti, nuraminti. Ir susirgusiam žarnynui jų gleivės patinka“, – sako tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta. Žolininkė Jolanta skaitytojams rekomenduoja prisirinkti piliarožių ir jas paruošti šiuo būdu: „Viską, kas su gleivėmis reikia užpilti kambario temperatūros vandeniu.

„Ruošk roges vasarą“, – sako liaudies išmintis. Šią tiesą primena ir žolininkai, raginantys skubėti į laukus, pievas ar daržą rinkti vaistažolių, kurios sustiprins organizmą, aprūpins jį naudingomis medžiagomis ir padės įveikti ligas žiemą. Kokių žolelių ar uogų turėtume pasidairyti gamtoje šią vasarą? Kauno apskrityje gyvenantis žolininkas Bernedinas Marčius pirmiausia rekomenduoja prisirinkti gauromečio lapelių ir žiedų. Ypač naudingas žydintis gaurometis, tad kol jis žydi, galima rinkti.

Ši geltona gėlė – aukšta, puikiai pastebima ir labai naudinga. „Mano žolelės“ tinklaraščio autorė, žolininkė Jolanta sako, kad ši gėlė puikiai tiks ir saugantis nuo virusų, ir bandant sušvelninti uždegimus bei bėrimus. „Tūbė. Man labiau patinka jos vokiškas pavadinimas “Königkerze”. Išvertus reiškia karališkoji žvakė. Būtent! Ji taip ir atrodo. Tvirta, aukšta, tiesi kaip žvakė. Iškilusi virš visų kitų žolelių sode, pievoje, pakelėje – karališka! Gali užaugti kone iki 2 metrų.