REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vakcinos nuo koronaviruso lenktynės darosi vis intensyvesnės, bet kol vakcinas bus prieinama visiems, reikės dar palaukti. Išankstiniai rezultatai rodo, kad nė viena vakcina negalės apsaugoti visų.

Vakcinos nuo koronaviruso lenktynės darosi vis intensyvesnės, bet kol vakcinas bus prieinama visiems, reikės dar palaukti. Išankstiniai rezultatai rodo, kad nė viena vakcina negalės apsaugoti visų.

REKLAMA

Dėl šios priežasties mokslininkai aiškinasi, kaip pagerinti išgyvenimo šansus visiems tiems, kurie koronavirusu – ar kokiu kitu virusu ateityje – vis dėlto užsikrės. Viena daugiausiai susidomėjimo sulaukiančių sričių yra mityba ir gyvenimo būdas, rašoma dailymail.co.uk. 

„Dauguma sunkiai COVID-19 sergančių žmonių turi gretutinių ligų, pavyzdžiui, serga širdies ligomis, 2-ojo tipo diabetu ar turi viršsvorio, o paprastai šias problemas sukelia nesveika mityba ir sėdimas gyvenimo būdas. 

Todėl verta pasigilinti, kaip gyvenimo būdo pokyčiai gali pagerinti mūsų imunitetą ir sugebėjimą kovoti su infekcija“, – sako prof. Robas Thomasas, onkologijos konsultantas, dirbantis Bedfordšyro ir Kembridžo universitetinėse ligoninėse, anksčiau tyręs mitybos vaidmenį mažinant įvairių tipų vėžio riziką.

REKLAMA
REKLAMA

Yra vis daugiau įrodymų, kad vitaminas D gali apsaugoti nuo koronaviruso – daugelis tyrimų rodo, kad žmonės, kuriems trūksta „saulės vitamino“, o tai Didžiojoje Britanijoje žiemą yra labai dažnas dalykas, labiau rizikuoja sunkiai susirgti, jei pasigautų virusą.

REKLAMA

Tyrėjai taip pat aiškinasi, ar galėtų padėti fitochemikalai – jau įrodyta, kad šios galingos sudėtinės medžiagos, kurių natūraliai yra vaisiuose, daržovėse, žolelėse ir prieskoniuose, mažina vėžio ir kitų rimtų degeneracinių ligų riziką. Didžiausias tokio tipo tyrimas, vadinamas „Phyto-V“ studija, šiuo metu atliekas Bedfordo ligoninėje, o jam vadovauja prof. R. Thomasas.

Tyrimo tikslas yra ištirti tuos fitochemikalus, kurių gebėjimas užkirsti kelią SARS (su COVID-19 glaudžiai susijusio virusinio plaučių uždegimui) jau patvirtintas. Šių medžiagų tarpe yra hespertinas, kurio yra citrusiniuose vaisiuose, katechinas, kvercetinas (kurio yra granatuose), alijošiaus emodinas (iš alijošiaus), kurkuminoidai (kurių yra turmerike) bei apigeninas (iš ramunėlių arbatos).

REKLAMA
REKLAMA

Laboratoriniuose tyrimuose ir bandymuose su gyvūnais, atliktuose SARS protrūkio 2003 metais metu, buvo įrodyta, kad šios medžiagos ženkliai sumažina viruso sugebėjimą daugintis ir skverbtis į ląsteles. Dabar atliekamoje „Phyto-V“ studijoje lyginami papildais fitochemikalų ir placebo gavusių COVID-19 pacientų rezultatai.

Šiuos maisto papildus pacientai geria mažiausiai mėnesį, o jų būklė bus stebima tol, kol nesibaigs simptomai – ilguoju COVID-19 sergantiems žmonės tai gali užtrukti iki trijų mėnesių. Tyrimas vis dar ieško savanorių ir jo rezultatų tikimasi kitais metais. Indijoje, Ispanijoje ir Artimuosiuose Rytuose atliekami panašūs tyrimai su mineralais ir kitais fitochemikalais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Iš koncentruotų fitochemikalų gaminami papildai pavojaus nekelia, jų pasigaminti galima greitai ir jie yra lengvai pasiekiami. Įrodyta, kad reguliarus jų vartojimas teikia įvairialypę naudą sveikatai, o ypač mažina lėtinių degeneracinių ligų, įskaitant ir mano specializacijos objektą – vėžį, riziką, o taip pat malšina lėtinius perteklinius uždegimus“, – sako prof. R. Thomasas.

Greta susilpnėjusios imuninės sistemos, lėtinis uždegimas šiuo metu yra laikomas vienu pagrindinių faktorių, dėl kurių susergama daugeliu rimtų ligų, įskaitant vėžį, artritą, širdies ligas, 2-ojo tipo diabetą ir demenciją.

REKLAMA

„Laboratoriniai tyrimai rodo, kad taip pat ir daugelis žolelių ir augalų galimai pasižymi tiesioginiu antivirusiniu poveikiu“, – sako profesorius R. Thomasas.

Tyrimuose su žmonėmis taip pat buvo aiškinamasi, ar fitochemikalai gali sumažinti paties užsikrėtimo COVID-19 riziką. Esminė šio tyrimo prielaida yra tai, kad mėsos ir cukringo maisto gausi mityba, kurioje nėra pakankamai fitochemikalų, yra siejama su prasta žarnyno sveikata, o tai gali paveikti visą imuninę sistemą.

Kita vertus, įrodyta, kad daug vaisiams, daržovėms, prieskoniams ir žolelėms būdingas spalvas suteikiančių fitochemikalų turinti mityba pagerina žarnyno sveikatą, todėl pagerina ir imunitetą. Mokslininkai iš Malagos, Ispanijos, taip pat aiškinasi, kaip du kartus per savaitę atliekama 50 minučių trukmės ištvermės ir aerobikos pratimų programa gali pagerinti sveikimą nuo koronaviruso.

REKLAMA

Šis aspektas taip pat labai svarbus, nes naujausi tyrimai rodo, kad pandemija skatina priaugti svorio ir vis daugiau žmonių gyvena sėdimą gyvenimo būdą.

Beveik pusė britų pirmojo karantino metu priaugo svorio, rodo Londono „King's College“ ir „Ipsos MORI“ atliktas tyrimas.

„Daug kalbama apie imuninės sistemos stiprinimą, bet jei šis tyrimas yra pagrįstas medžiagomis, kurios pasižymi įrodytu antivirusiniu poveikiu, tuomet tyrimo rezultatai galėtų būti labai įdomūs. Galiausiai, daugelis medicinoje naudojamų cheminių medžiagų išgaunama iš augalų, todėl visiškai įmanoma, kad šioje srityje bus naujų atradimų“, – sako Simonas Clarke, Redingo universiteto ląstelių mikrobiologijos docentas.

Daugiau informacijos apie tyrimą galima rasti adresu phyto–v.com.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų