žodžio laisvė

Rusijoje vyksta tikra „raganų medžioklė“ prieš bet kokią Vakarų kultūros laisvių apraišką. Viena šovinistinė organizacija pradėjo kovą su moterų, seksualinių mažumų gynėjais, juodinimo kampanija vykdoma net prieš „ideologiškai nepatikimus“ vietos humoristus. Talibanui labiau tinkamus draudimus deklaruojantys ultradešinieji pasiekė kelias rusų verslų saviraiškos nutildymo pergales, todėl net nežada sustoti.

Vienos 16-metės pasisakymai savo „Instagram“ paskyroje apie tai, kad islamas – „neapykantos religija“, Prancūzijoje sukėlė aršias diskusijas apie žodžio laisvę ir religinių jausmų įžeidimus. Pati paauglė sulaukė grasinimų, ją dabar saugo policija. Istorija prasidėjo sausio 18-ąją, kuomet mergina vardu Mila savo „Instagram“ paskyroje papasakojo apie apie seksualinius pasirinkimus.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia pagerbti ir prisiminti tuos žmones, kurie savo laisvės ar netgi gyvybės kaina gynė ir saugojo mūsų didįjį turtą – unikalią gimtąją kalbą. „Artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis primena, kaip atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją“, - sakoma šalies vadovės sveikinime.

Seimo priimtos Civilinio kodekso (CK) pataisos kelia pavojų žodžio laisvei, sako Vilniaus universiteto profesorius, civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas. „Aš manau, kad yra pavojus, jis (įstatymas) gali sukelti problemų.

Žurnalistų bendruomenės nuogąstavimus dėl grėsmės žodžio laisvei sukėlusios Civilinio kodekso pataisos išsiųstos pasirašyti prezidentei Daliai Grybauskaitei. „Vakar mes tą projektą nusiuntėme į Prezidentūrą, ir kadangi aš su teisininkais konsultavausi, ar galėčiau jį stabdyti, jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo, nėra motyvo, dėl ko turėčiau stabdyti, dėl to jį perdavėme Prezidentūrai“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininko Viktoras Pranckietis.

 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Stasys Šedbaras įregistravo Civilinio kodekso pataisą, kuria siūlo drausti skelbti kompromituojančią medžiagą apie asmenį, jeigu ji gauta anonimiškai. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius piktinasi, kad tokia pataisa ribotų žodžio laisvę.   „Šitos nuostatos, tikiuosi, greitu būdu dings iš bet kokio projekto.

Popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie kruvinas praėjusios savaitės atakas, kurias Paryžiuje įvykdė islamistai, gynė žodžio ir raiškos laisvę, bet sakė, kad neteisinga provokuoti kitus įžeidinėjant jų religiją ir kad galima „tikėtis“ reakcijos į tokį įžeidinėjimą. „ Negalima provokuoti, negalima įžeidinėti kitų tikėjimo, negalima juoktis iš tikėjimo“, – ketvirtadienį sakė jis žurnalistams, skrisdamas iš Šri Lankos į Filipinus.

Rita Miliūtė, LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Po kruvino išpuolio prieš Prancūzijos satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ diskusijos apie žodžio laisvės svarbą užvirė ir Lietuvoje. Kai kuriems žiniasklaidos atstovams kyla klausimas, ar šalies politikams ir juos renkantiems žmonėms teisė kalbėti drąsiai iš tiesų yra vertybė. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad dalis lietuvių žodžio laisvę suvokia tik kaip teisę ką nori kalbėti apie kitus.

Danų laikraštis „Jyllands-Posten“, kuris prieš 10 metų papiktino musulmonus išspausdinęs pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūras, saugumo sumetimais neperspausdins „Charlie Hebdo“ karikatūrų ir šiuo atžvilgiu bus vienintelis toks iš danų pagrindinių laikraščių. „Tai rodo, kad smurtas veikia“, – penktadienį savo redaktoriaus skiltyje pareiškė laikraštis.