žilvinas šilėnas

Šeši eurai per mėnesį už ikimokyklinio amžiaus vaiką – tokią e. kuponų arba „vaučerių“ sistemą siūlo Žemės ūkio ministerija. Tačiau ne visose maisto prekių parduotuvėse jais bus galima atsiskaityti.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.

Aršios ekonomistų ir rinkos analitikų kritikos susilaukusi maisto kuponų idėja palaikymo neranda net ir pačioje vyriausybėje. Iš Žemės ūkio ministerijos nutekėjo informacija, kurioje už kuponų sistemos kūrimą atsakingi valdininkai dėsto, kad maisto kuponai ne tik nesumažins kainų, bet priešingai – jas dar labiau iškels. Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek žemės ūkio ministras Giedrius Surplys puola gesinti gaisrą, aiškindami, kad nutekėjusi informacija nėra galutinė.

Lietuvai parama pinigais iš Europos Sąjungos mažėja, tačiau mūsų valdžia nesugeba pasinaudoti ir tais, kurie jau duodami. Per penkerius metus įsisavinta vos ketvirtadalis numatytų pinigų. Dėl to stringa kelių tiesimai, mokyklų, ligoninių renovacija, žmonėms lėčiau auga atlyginimai. Ne gana to, taip Lietuvai gresia įstrigti vidutinių pajamų spąstuose ir niekada nepasivyti turtingesnių ES kaimynių. Tai Neries krantinė pačiame Vilniaus centre.

Posakis „cirkas Vyriausybėje“, pasirodo, gali būti naudojamas tiesiogine prasme, mat Vyriausybė dar prieš porą metų tapo „Baltijos cirko“ dalininke. Į šį dar 2015 metais priimtą įstatymo projektą dėmesį atkreipė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas, „Facebook“ rašydamas: „Sklando gandai, kad Vyriausybei priklauso ir... cirkas“.  Dar 2015-ųjų birželį Vyriausybė pritarė, kad valstybė perimtų „Baltijos cirko“ dalininko teises.

Lietuvos Vyriausybė su Ukrainos Vyriausybe siekia stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą, kovoti su nelegaliu darbu. Projekte numatyta, kad į Lietuvą atvykęs ukrainietis privalo gauti ne mažesnį atlyginimą nei tas, kurį gauna už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbantis lietuvis. Darbuotojų profsąjungos iniciatyvą sveikina, o ekonomikas analitikai skambina pavojaus varpais.

Aplinkos ministerijos paruoštame Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane numatyta ne tik įvesti taršos mokestį lengviesiems automobiliams, tačiau ir uždrausti deginti kietąjį kurą ten, kur prieinamas centralizuotas šilumos tiekimas. Kaip aiškina analitikas, tai reiškia, jog užsimota uždrausti malkas ir apmokestinti krosnis.

Valdantiesiems ruošiantis pažaboti augančias kainas, vėl svarstoma apie lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymą maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių tai įprasta praktika, tačiau Lietuvoje šios priemonės  veiksmingumu abejojama. Nors bet kokie ankstesni siūlymai taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams buvo atmesti, dabar „valstiečiai“ patys ieškodami būdų suvaldyti kainų augimą, gręžiasi link senų idėjų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų atlikta Lietuvos savivaldybių administracijų analizė parodė, kad, kelerius metus iš eilės mažėjęs, pernai savivaldos aparatas ėmė augti. Lietuvos savivaldybių administracijose 2017-aisiais metais įsteigta 150 naujų darbo vietų. Tai 1,14 proc. daugiau negu 2016 m. „Pokytis palyginus su 2016-aisiais nėra žymus – tik kiek daugiau nei 1 procentas.