zigmundas froidas

Drabužių stilius, kalbėjimo maniera, mėgstamos knygos... Mes visi labai skirtingi. Sekse – taip pat. Kiekvienas mūsų turime savitą seksualinį braižą. Jis gali būti smulkus, stambus, o gal neįskaitomas... Pasak psichologų, tai kaip mes elgiamės lovoje, priklauso ir nuo temperamento. Specialistai išskiria tris seksualinio temperamento tipus: silpną seksualinį temperamentą, vidutinį ir stiprų.

milijardai m. p. m. e. Žemė atrodo kaip nesusiformavęs verdančios magmos kamuolys. Jokio sekso niekur nėra. 3 milijardai m. p. m. e. Niekas tiksliai nežino, kuo užsiėmė vienaląsčiai organizmai šiltame pirminiame sultinyje. Tačiau sprendžiant pagal tai, kad jų darėsi vis daugiau, laiko veltui jie tikrai nešvaistė. 1,5 milijono m. p. m. e. Iki Homo sapiens atsiradimo dar labai toli. Tačiau jau egzistuoja Homo habilis – taip pavadintas todėl, kad turėjo ypač miklius rankų pirštus.

Bausmė – žodis, kuris kelia baimę ne tik vaikams. Dažnai patys prisimename, kaip teko paragauti diržo ar pastovėti kampe, o gal buvome uždaryti už nepaklusnumą į tamsų sandėliuką, kur labai bijojome raganos... Vieni tėvai teigia, kad bausmė – normali sudėtinė auklėjimo dalis, juk “patys buvome baudžiami, ir nieko...” Kitiems, priešingai, norisi, kad vaikai nepatirtų to, ką patys išgyveno ir dabar prisimena jausdami ne pačius maloniausius jausmus.

Populiari britų aktorė Keira Knightley vaidins naujame filme apie psichoanalitiką Zigmundą Froidą. Iš filmo “Karibų jūros piratai” žinoma gražuolė naujame filme “Kalbėjimo vaistai” vaidins vieną Z.Froido pacienčių.

Panika, pyktis, baimė, agresija, dirglumas... Šių ir panašių emocijų patiriame kasdien. Jos savinasi sveiko proto likučius, o kai kurios gali reikšti rimtas dvasines bėdas. Kaip jas pažinti ir įveikti? Specialistų duomenimis, dvasinių ligų, kurios gali ištikti įvairiais gyvenimo momentais, suskaičiuojama apie 400 rūšių. Labiausiai paplitusi - banali neurozė (neurastenija). Teigiama, kad visi daugiau ar mažiau sergame šia liga.

1933-jų gegužės dešimtą visuose nacistinės Vokietijos universitetuose liepsnojo laužai - studentai skanduodami „Šalin nevokišką dvasią!" dūmais paleido tūkstančiusknygų. Hitlerinėje Vokietijoje ši diena buvo paskelbta „Laužo švente”, o nuo 1947 metų gegužės dešimtoji yra viešo knygų deginimo atminimo diena, rašo „Deutsche Welle World”.Vien Berlyne Bebelio aikštėje tąkart degė per 20 000 knygų. Iš kolektyvinės atminties ketinta ištrinti žydų, marksistų, pacifistų ir daugelio užsieniečių raštus.