žalimas

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.  „Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas.

Šalies vadovo posto siekianti premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daugiau panašumų turi su Laisvės partijos kandidatu Dainiumi Žalimu nei su dabartiniu prezidentu Gitanu Nausėda. Visgi, pasak I. Šimonytės, prezidentiniai rinkimai D. Žalimui yra tik galimybė pasirodyti prieš Europos Parlamento (EP) rinkimus. „Požiūriu į daugelį klausimų aš tikrai turiu daugiau panašumo su juo (D. Žalimu – ELTA) nei kada nors turėjau su Gitanu Nausėda.

Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas surinko reikiamą kiekį parašų dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Tai jam pavyko padaryti maždaug per savaitę – didžiajai daliai kandidatų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praėjusį trečiadienį išdavė parašų rinkimo lapus ir leido gyventojams pasirašyti elektroniniu būdu. Be D. Žalimo reikiamą 20 tūkst. parašų jau yra surinkusi konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija šeštadienį suvažiavime patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą, rinkiminę programą. Laisvės partijos lyderiu į EP išrinktas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Jis taip pat paskelbtas „laisviečių“ kandidatu į prezidentus. Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos kandidatu į prezidentus šeštadienį patvirtintas Dainius Žalimas sieks visų šeimų lygybės, atvirų teismų ir prezidento institucijos desakralizacijos. „Prezidentas neturi būti laikomas nei tautos vadu, nei vaduku, nei viršininku. Tai yra pirmas tarp lygių. Aš tikrai inicijuosiu, kad prezidento institucija būtų prieinama kiekvienam“, – šeštadienį per partijos suvažiavimą pristatydamas savo programą kalbėjo D. Žalimas.

Šeštadienį Vilniuje susirinkusi Laisvės partija oficialiai pritarė, kad šiemet vyksiančiuose prezidento rinkimuose partijai atstovautų buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas.   D. Žalimo kandidatūrai buvo pritarta bendru sutarimu. Laisvės partijos kandidatas pirmą kartą dalyvaus Lietuvos prezidento rinkimuose. ELTA primena, kad artimiausi Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužę.

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas ne tik paskelbtas valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos kandidatu į prezidentus, bet ir išrinktas jos lyderiu į Europos Parlamentą (EP). Tai paaiškėjo reitingavus partijos kandidatų į EP sąrašą. Antru numeriu į EP įrašytas buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Į rinkimus partijos sąrašą ves dviejų patyrusių teisininkų tandemas“, – ketvirtadienį pranešė partija.

Laisvės partijos į prezidentus keliamas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas tvirtina matąs požymių, kad Prezidentūrai įsivėlus į ginčus su Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje, šalies vadovas Gitanas Nausėda galėjo pažeisti Konstituciją. Tačiau, pasak jo, reikėtų papildomo tyrimo, siekiant išsiaiškinti, kas atskleidė galimų kandidatų i ambasadoriaus postą pavardes. „Tiesiai atsakysiu – požymių matau. Galbūt ne visuose epizoduose.

Laisvės partijos į prezidentus keliamas buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas neatmeta galimybės dalyvauti panašiu metu vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Nors viešojoje erdvėje į kelis postus vienu kartu besitaikę politikai yra susilaukę kritikos bei klausimų, nei D. Žalimas, nei „laisviečiai“ didelės bėdos tame nemato. „Jeigu Laisvės partija manimi pasitiki – aš tikiu šia politine jėga bei jos ateitimi – aš nematau nieko blogo sustiprinti šią politinę jėgą.