vyriausybė

Jau netrukus įsigalios nauji koronaviruso situacijai valdyti skirti ribojimai, kurie suvaržys galimybių paso neturinčių žmonių gyvenimą. Politikai tikina, kad nebūtų teisinga vienodai varžyti pasiskiepijusių ir to sąmoningai daryti atsisakančių žmonių gyvenimus, o prekybininkai baiminasi, kad nauji ribojimai iššauks dar nematyto pykčio bangą.

Kylančios šilumos kainos yra pasaulinė tendencija, kurios Lietuva sustabdyti negali, tačiau Vyriausybė gali imtis sprendimų ir kai kurioms gyventojų grupėms kompensuoti dalį šilumos sąskaitų, sako premjerė. Pasak Ingridos Šimonytės, šilumos kainų augimą lėmė padėtis tarptautinėse rinkose, sudėtinga žiema Europoje ir ekonomikos atsigavimas bei dėl to padidėjusi energijos išteklių paklausa.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad dauguma šią vasarą į ligoninės patekusių gyventojų buvo nepasiskiepiję nuo koronaviruso, tad būtų nesąžininga naujus pandemijos valdymo ribojimus taikyti vakciną gavusius asmenis. Vyriausybės vadovė teigė, kad iki griežčiausių ribojimų įsigaliojimo bus duotos penkios savaitės, per kurias tikrai įmanoma gauti dvi vakcinos dozes ir pasidaryti galimybių pasą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė Seimui planuoja teikti įstatymų pakeitimo projektą dėl sienos su Baltarusija statybų. Lėšos jos statyboms būtų skiriamos iš valstybės biudžeto, kuris šiuo metu yra deficitinis. Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė yra parengusi įstatymų projektus, kurie Seimui svarstyti bus teikiami dar antradienį turinčioje vykti neeilinėje Seimo sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad už tai, kas vyksta Baltarusijoje, yra atsakinga šios šalies valdžia. Taip ji komentavo Minsko režimo pranešimus apie pasienyje mirusį irakietį. Vyriausybės vadovė taip pat teigė neturinti informacijos apie „kokius nors ekscesus“ Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. „Man nėra žinoma jokia informacija apie kokius nors ekscesus, kurie būtų įvykę Lietuvoje arba ant Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė teisės aktų projektų pakeitimams, kuriais kariuomenei padedant valdyti kilusią migrantų krizę būtų suteikti didesni įgaliojimai kariams. Būtų keičiami Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Karinės jėgos naudojimo statutas, juos priimti planuojama kitą savaitę šaukiamoje neeilinėje Seimo sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu stebimi COVID-19 situacijos pokyčiai šalyje jos nedžiugina. Kai kuriose savivaldybėse epidemiologinė situacija yra itin prasta. Todėl, pasak premjerės, lokalių karantinų galimybė nėra atmestina. Sergamumo COVID-19 rodikliams šalyje prastėjant, Vyriausybė svarstė, kokius naujus pandemijos valdymo ribojimus reikėtų įvesti. Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu svarstyta, kokias veiklas palikti atviras tik Galimybių pasą turintiems asmenims.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Planuojama, kad nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė naujoms pandemijos valdymo priemonėms. Jau artimiausiu metu Galimybių pasas bus reikalingas norint nueiti į kavinę, restoraną, naktinį klubą, barą ar didesnį renginį. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tad dar galimi pakeitimai Vyriausybės nutarime, kokie nauji ribojimai įsigalios.

Vyriausybei planuojant ribojimus neturintiems galimybių paso žmonėms, renginių verslo atstovas teigia pasigedęs diskusijų su verslininkais. Be to, Valdas Petreikis sako, kad ribojant veiklas turėtų būti mokamos kompensacijos verslui.  „Yra gerai, jog Vyriausybė svarsto visokias išeitis, jog nereikėtų pilno karantino ir pilno uždarymo.

Vyriausybė trečiadienį ketina priimti naujus pandemijos valdymo ribojimus. Nuo rugsėjo Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu. Imuniteto nuo koronaviruso neturintys asmenys nuo rugsėjo galės naudotis tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis.

Vyriausybė trečiadienį turėtų suteikti įgaliojimus finansų ministrei pasirašyti  Lietuvos ir Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo plano finansavimo susitarimą.  Europos Sąjungos (ES) finansų ministrams praėjusį pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui „Naujos kartos Lietuva“, ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų.

COVID-19 į ligonines paguldo vis daugiau sergančių. Dėl to Lietuvoje artimiausiomis savaitėmis valdžia planuoja įvesti daugiau ribojimų. Tarp siūlymų, nutaikytų į barus, restoranus, grožio paslaugas ar pramogas, valdžia su verslu diskutuoja ir apie vieną naują dar Lietuvoje netaikytą ribojimą: į pačius didžiausius šalies prekybos centrus įleisti tik žmones, turinčius galimybių pasus, pasiskiepijusius nuo COVID-19, persirgusius arba už savo pinigus atlikusius testą.

Valdžia svarsto vis naujų idėjų, kaip atvykėlius išprašyti iš mūsų šalies – galvoja jiems apmokėti lėktuvo bilietus į gimtinę ir skirti kišenpinigius kelionei. Visgi akivaizdu, kad neprognozuojamą kaimyną Rytuose turinti Lietuva pateko į akligatvį – kai kitos valstybės jau seniai apsistačiusios sienomis ar tiesiai šviesiai perspėja, kad jokių migrantų nepriims, Lietuva tapo kone patraukliausia vieta migrantams bandyti laimę prasmukti į Europą.

Europos Komisija (EK) leido suteikti 10,25 mln. eurų valstybės pagalbą Palangos oro uostui, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.  Lėšos bus skirtos oro uosto kilimo-tūpimo bei riedėjimo takų ir pietinių bei šiaurinių orlaivių peronų rekonstrukcijai ir inžinerinių tinklų atnaujinimui. Pasak EK, investicijos pagerins susisiekimą su Palanga, palengvins regiono vystymąsi ir neturėtų daryti neigiamo poveikio kitų oro uostų toje pat pasiekiamumo zonoje padėčiai.

Ketvirtadienį Dieveniškių gyventojai renkasi į protestą Vilniuje. Prie Vyriausybės rūmų jie rengia mitingą prieš migrantų apgyvendinimą jų miestelyje. Tai antras Dieveniškių bendruomenės protestas, kuriame reikalaujama išgirsti gyventojus. Leidimas Dieveniškių bendruomenei 15-19 valandomis organizuoti protestą suteiktas 500 žmonių, informuoja Vilniaus savivaldybė. Jie atvyko ne tik iš Dieveniškių, bet ir iš kitų savivaldybių – Rūdininkų, Vilniaus, Alytaus.

Vyriausybė šiandien pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pakeisti ir papildyti Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašą, o tai leidžia papildomai skirti 1,7 mln. eurų sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų 2021 metų aukšto meistriškumo sporto programoms.

Vyriausybė į migrantų krizės valdymą oficialiai įtraukė dar kelias ministerijas, savivaldybes. Ministrų kabinetas trečiadienį pakoregavo Valstybinį ekstremalių situacijų valdymo planą, į jį įtraukdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei savivaldybių administracijų direktorius. Pabrėžiama, kad tai daroma šaliai susiduriant su neteisėtų migrantų antplūdžiu.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo įvesti galimybę darbdaviams nušalinti darbuotojus, kurie nesutinka skiepytis. Ministrė pirmininkė taip pat kalba, kad dalis veiklų gali būti apribotos, tačiau tai paliestų būtent tuos gyventojus, kurie dar neturi imuniteto. I. Šimonytė taip pat prabilo, kada reikėtų įvesti karantino režimą šalyje.

Trečiadienį Vyriausybė nubrėžė, kada būtų priimti nauji ribojimai, kai šalyje blogėje koronaviruso situaciją. Vienas iš siūlymų, kuris gali būti priimtas artimiausiu metu – galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kokiomis priemonėmis bus valdoma koronaviruso pandemija, šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai. Ministrų kabinetas nusibrėžė rodiklius, kada galėtų būti įvedami nauji ribojimai, o konkrečius sprendimus žada kitą savaitę. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad pagrindinis orientyras, sprendžiant dėl naujų ribojimų, būtų, kai šalyje užimtos būtų 300 koronaviruso ligoniams gydyti lovų užimtumas.

Vyriausybė pirmadienį tarsis dėl tolesnių COVID-19 valdymo priemonių, tarp siūlymų – sieti galimus ribojimus su COVID-19 pacientų skaičiumi ligoninėse, sako  premjerės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Vyriausybė artimiausiu metu ketina apsispręsti, kaip kompensuoti gyvūnų ženklinimo išlaidas socialiai remtiniems asmenims, praneša LRT radijas.  Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad tokią paramą gausiantys žmonės galės nemokamai registruoti iki trijų kačių, šunų ar šeškų.  „Už vieno augintinio paženklinimą yra numatyta 15 eurų kompensacija, kuri bus išmokėta veterinarijos gydytojui arba teisę ženklinti turinčiam asmeniui, kaip numatyta įstatyme.

Išorinio jūrų uosto Klaipėdoje statybos klausimas šiuo metu nesvarstomas, nes uosto plėtra numatoma pietinėje jo dalyje, sako premjerė. Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras Marijus Skuodis penktadienį lankėsi Klaipėdoje ir apžiūrėjo per pastaruosius metus išplėtotą Malkų įlanką bei perspektyvinę pietinę dalį, kurioje artimiausiais metais planuojami dideli darbai, pranešė Susisiekimo ministerija.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė, matydama, jog daugeliui LVŽS siūlymų buvo pritarta, rekomenduoja partijai pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Iki 2030 metų projektuojame Susitarime apibrėžiamos tos švietimo sritys, kuriose būtina siekti proveržio vardan ugdymo kokybės ir tinkamos moksleivių brandos, studijų kokybės ir mokslo pasiekimų skatinimo. Daugelis įsipareigojimų atitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programines nuostatas.

Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sako, kad Gitanas Nausėda pasigenda aktyvesnio Sveikatos apsaugos ministerijos vaidmens skatinant gyventojus vakcinuotis, kviečia keisti vakcinacijos komunikavimo strategiją.  Žinių radijui jis antradienį tvirtino, kad paspartinti vakcinavimą padėtų Prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos jau anksčiau siūlytos priemonės. „Pirmiausia – aktyvi, fokusuota informavimo kampanija.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jo nesutarimai su Vyriausybe yra natūralūs ir teigia palaikantis premjerės Ingridos Šimonytės aktyvumą užsienio politikoje. „Gal yra tokie lūkesčiai, kad viskas turi būti kaip rojuje. Bet jeigu būtų taip, kaip rojuje, reiškia, mes jau nebe šitame pasaulyje.

Seimui antradienį iš antro karto pavyko priimti Vyriausybės teiktas pataisas mokėti teisėjams papildomą atlygį už nenumatytai išaugusį darbo krūvį. Baigiantis posėdžiui iš naujo už jas buvo 71 Seimo narys, susilaikė du parlamentarai. Anksčiau balsuojant per priėmimo procedūrą dalis parlamentarų nesiregistravo, todėl nesusidarė būtinas minimalus balsuojančiųjų skaičius.

Nutekinti dokumentai parodė, kad kaimyninė Lenkija renka informaciją apie Lietuvos politiką – užsienio reikalų ministrą, TS-LKD vadovą Gabrielių Landsbergį. Pats ministras į tokią oficialiai nepatvirtintą informaciją numoja ranka, nekomentuoja ir laiko paprasčiausiais gandais. „Man rodos, kad mes šiek tiek neteisingai elgiamės. Tai yra neoficiali informacija. Ji niekada nebuvo patvirtinta.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančius nelegalius migrantus vadina hibridine ataka, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Anot premjerės, Vyriausybė pasienį ketina saugoti pasitelkdama karius, statydama tvorą, taip pat ministrai prašo kitų šalių pagalbos. I. Šimonytė antradienį Seimui suteikė informaciją, kaip Vyriausybė ketina atsakyti į hibridines grėsmes. Viena jų – migrantų iš Baltarusijos antplūdis.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį patvirtino, kad nuo kitos savaitės Anglijoje po masinės vakcinacijos kampanijos bus atšaukta didžioji dalis dėl koronavirusinės pandemijos įvestų suvaržymų, tačiau pabrėžė, jog pandemija dar nesibaigė. Tuo metu ekspertai perspėja, kad vyriausybė suvaržymus laisvina per anksti.

Nenutrūkstantį nelegalių migrantų srautą iš Baltarusijos Vyriausybė ketina spręsti griežtindama įstatymus, susijusius su prieglobsčio prašytojų judėjimu ir teisėmis Lietuvoje. Šiais pakeitimais siekiama iki 10 dienų sutrumpinti migracijos procedūras. „Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas. Neteisėtas migracijos įrankis yra viena iš priemonių. Gegužės mėnesį turėjome tik 70, birželį – 500, liepos mėnesį – virš 800 neteisėtų migrantų.

Vyriausybė penktadienį svarstys įstatymų pakeitimus dėl išaugusio nelegalių migrantų iš Baltarusijos srauto valdymo. Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje įtraukti klausimai dėl Dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto įstatymo pataisų projektų. Patys projektai kol kas dar nėra registruoti. Siekiant priimti pakeitimus, kitą savaitę planuojama šaukti neeilinę Seimo sesiją.

Valdant migrantų krizę, savivaldybės ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms. Kaip ketvirtadienį informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šie ir kiti siūlymai Vyriausybei, kaip sklandžiau valdyti migrantų situaciją, patvirtinti trečiadienį per išplėstinį LSA valdybos posėdį.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dalies parlamentarų iniciatyvai sudaryti sąlygas proseneliams, turintiems draudžiamųjų pajamų, gauti vaiko priežiūros išmokas.

Švedijos parlamentas trečiadienį nubalsavo, kad Socialdemokratų partijos lyderis Stefanas Lofvenas vėl taptų premjeru, nors prieš porą savaičių jis buvo nuverstas per istorinį balsavimą dėl nepasitikėjimo. S. Lofveno paskyrimas 349 vietų parlamente buvo patvirtintas 116 deputatų balsais prieš 172, dar 60 įstatymų leidėjų susilaikius.

Vertindama paskutinių dienų epidemiologinę situaciją Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad situacijos gerėjimas sustojo. „Man labai gaila, bet, manau, turėsime pagrindo konstatuoti, jog situacijos gerėjimas sustojo. Mes negalime sakyti, kad ji kažkaip labai pablogėjo. Vertinčiau, kad jau kelinta diena naujų atvejų skaičius, lyginant su prieš tai buvusia savaite, nebemažėja.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė 51 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Finansų ministerijos siūlymu, 49,8 mln. eurų skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) įmonių darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, darbo užmokesčio subsidijoms, darbo paieškos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims finansuoti liepos mėnesį.  Vidaus reikalų ministerijai (VRM) skirta 1,2 mln.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Lietuva yra paruošusi atsaką Baltarusijai, iš kurios į šalį plūsta nelegalių migrantų srautai. Tarp numatomų priemonių – fizinė pertvara tarp Lietuvos ir Baltarusijos, karių pasitelkimas pasienio saugojimui bei papildoma vidinių Europos Sąjungos sienų kontrolė. „Patį procesą vertiname kaip hibridinę agresiją, kuri yra nukreipta ne prieš Lietuvą netgi, o prieš visą Europos Sąjungą.

Vyriausybė pirmadienį pasisakė už principą per artimiausius tris metus sparčiau didinti pensijas. Numatoma, kad patobulinus indeksavimo mechanizmą vidutinė pensija jau kitąmet augtų apie 14, su būtinuoju stažu – apie 16 eurų daugiau, nei numatyta pagal dabartinius įstatymus. Ministrų kabinetas pirmadienį pasitarime priėmė protokolinį sprendimą dėl pensijų didinimo 2022-2024 metais.

Lenkijos opozicijos lyderis, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį apkaltino šalies vyriausybę vykdant tarptautinę darbotvarkę, atitinkančią Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką.

Dėl migrantų antplūdžio Vyriausybė penktadienio vakarą valstybės mastu paskelbė ekstremalią situaciją. Ekstremalios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vyriausybė ketvirtadienį leido iš anksto neregistruoti dalyvių atvirose erdvėse vykstančių nekomercinių renginių metu, jeigu jie trunka iki dviejų valandų. Šis pakeitimas priimtas siekiant sudaryti galimybes žmonėms dalyvauti Valstybės dienos renginiuose kitą savaitę.

Seimas patvirtino Vyriausybės siūlymą didinti alkoholio bei tabako gaminių akcizus. Tai reiškia, kad jau nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų, praneša Finansų ministerija. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų.

Vyriausybė pirmadienį skyrė daugiau kaip 22 mln. eurų apmokėti su pandemijos valdymu susijusias išlaidas. Iš Vyriausybės rezervo pirmadienį 18,2 mln. eurų skirti Sveikatos apsaugos ministerijai. Pinigai numatyti kompensuoti medikų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų atlyginimų didinimui karantino metu, taip pat skiepijimo, laboratorijų ir reagentų išlaidoms, Karštosios linijos darbui apmokėti.  Teisingumo ministerijai skirta 71,3 tūkst.

Vyriausybei pirmadienį nusprendus nuo liepos baigti dėl COVID-19 įvestą karantiną, bus sprendžiama, kada jis vėl būtų skelbiamas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mums reikia sau susidėlioti ir paskelbti tam tikrą kuždesį, kaip sako bankininkai, taip pat ir plačiajai visuomenei, kokių aplinkybių sutapimas būtų pagrindas Vyriausybei grįžti prie nutarimo, kuris vėl iš naujo nustatytų karantino režimą“, – posėdyje sakė premjerė.

Priėmus sprendimą atšaukti karantino režimą, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad Lietuvoje gali prireikti lokalių karantinų, jei atskirose savivaldybėse epidemiologinė situacija bus prastesnė. Vyriausybė nusprendė nuo liepos 1 dienos atšaukti karantiną, tačiau palikti dalį apribojimų. I. Šimonytė nesiima prognozuoti, kada Lietuva gyvens be jokių apribojimų.

Ministrų kabinetas nusprendė, kad po beveik aštuonių mėnesių Lietuvoje karantinas bus nutrauktas liepos 1 dieną, ketvirtadienį. Tiesa, numatoma, kad išliks dalis apribojimų, taip pat veiks ir Galimybių pasas. Panaikinus karantiną šalyje išlieka ekstremalioji situacija. Tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių bus išlaikyti ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai. „Pereiname iš karantino į kitą statusą.

Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo karantiną nutraukti nuo liepos 1 dienos, ketvirtadienio. Vis dėlto numatoma, kad dalis apribojimų išliks. Dėl to pirmadienį apsispręs Vyriausybė. Tačiau panaikinus karantiną šalyje vis tiek išliks ekstremalioji situacija. Planuojama, kad tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių bus išlaikyti ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai.