Pasak jos, įprastos viešųjų pirkimų procedūros prailgintų sienos statybas.
„Yra ypatingos aplinkybės, kuomet tradicinės procedūros gali užimti labai daug laiko. Neatmesčiau ir to, kad gali būti ir intereso tas procedūras griauti. Būtent tam, kad procedūros būtų skaidrios, yra įstatyme numatyta speciali komisija, kuri prižiūrėti tą projektą, yra pasiūlymų, kiek žinau, kad būtų reguliarus atsiskaitymas Seimui – tikrai, kam mes pritarsime“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.
„Ir aš galiu garantuoti, kad Vyriausybė iš savo pusės užtikrins absoliučiai visą skaidrumą, koks yra būtinas tokiame projekte“, – pridūrė ji.
Vyriausybė antradienį Seimui ypatingos skubos tvarka teikia naują įstatymo projektą, susijusį su tvoros pasienyje statybomis.
Opoziciniai „valstiečiai“ antradienį pranešė nepalaikysiantys šio projekto „daug spragų, kurios mažina projekto skaidrumą“.
„Kaip tik manau, kad taip preziumuoti nėra tinkama, nes neskelbiamos derybos yra vienas iš pirkimo būdų, kuris visada yra Lietuvos įstatymuose, tai a priori teigti, kad pirkimo būdas, kuris yra įstatymo leidžiamas, yra neskaidrus, nežinau, tai kodėl jis yra įstatyme?“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Sienos projektas neeilinėje sesijoje antradienį bus svarstomas kartu su siūlymu suteikti daugiau įgaliojimų kariams ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja ir siekiama išvengti grėsmės visuomenės rimčiai.
Šis įstatymas inicijuotas siekiant suvaldyti migrantų krizę.
Pagal jį, kariai galėtų duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.
Tokius įgaliojimus kariams suteiktų krašto apsaugos ministras, gavęs Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko motyvuotą rašytinį prašymą ir suderinęs su prezidentu.
Specialiosios teisės kariams galėtų būti suteikiamos ne ilgiau kaip trims mėnesiams, tačiau terminą būtų galima pratęsti.
Premjerė sako, kad pagrindinė kariuomenės užduotis, valdant migrantų krizę, yra padėti pasieniečiams, todėl kariuomenės pasitelkimas situacijos neeskaluoja.
„Mes manome, kad kariuomenė daro tai, ką ji turi daryti šiomis aplinkybėmis – ji padeda pasieniečiams vykdyti savo pareigas. Tai nėra karinės užduotys, tai yra užduotys taikos metu ir aš negaliu atsakyti už tą pusę, kuri yra, apgailestauju, bet sunkiai prognozuojama“, – sakė I. Šimonytė.
„Tačiau mūsų pozicija yra labai aiški – tai yra užduotys taikos metu ir pagrindinė kariuomenės užduotis, kas ir dabar šituose įstatymuose teikiama ir ką kariuomenė de facto daro, tai yra padėti pareigūnams atlikti savo funkcijas, kadangi pareigūnams darbo krūvis šiuo metu tenka didelis, natūralu, kad su tomis pajėgomis, kiek jų reguliariai yra, tiesiog išsiversti yra sudėtinga, todėl į pagalbą stoja kariuomenė“, – pridūrė ji.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
