vyriausybė

Lietuvai minint Tarptautinę viešųjų paslaugų dieną, opozicinės Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė netesi mokytojams, dėstytojams, medikams ir pareigūnams duotų įsipareigojimų dėl algų didinimo. Pasak politikės, pakoreguotame šių metų biudžete, kurį antradienį patvirtino Seimas, atsispindi tik dalis viešojo sektoriaus darbuotojams duotų įsipareigojimų.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija Ministrų kabinetui siūlys netęsti karantino ir palikti galioti ekstremalią situaciją, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Komisija nusprendė, kad siūlys Vyriausybei keisti tą teisinį statusą iš karantino į ekstremalią situaciją, tačiau tuo pačiu bus stengiamasi laikytis įvairių suvaržymų, kurie gali būti svarbūs, pasiruošiant galimam Delta mutacijos poveikiui“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė ministras.

Birželis, kaip sako Vyriausybė, ko gero, bus paskutinis karantino mėnuo. Vis dėlto tam tikri apribojimai gali išlikti ir po jo. Ir toliau gali būti reikalaujama viduje dėvėti kaukes, laikytis atstumo ir galbūt reguliuoti žmonių srautus. Vis dėlto užkrečiamųjų ligų ekspertai dar pabrėžia, kad ir toliau svarbu stebėti, jog pavojingos viruso atmainos nepatektų į šalį o joms čia patekus, kokybiškai ir greitai jas suvaldyti.

Po ilgų ir triukšmingų derybų Seimas patikslino šių metų valstybės biudžeto skaičius. Valdantieji papildomus šimtus milijonų eurų skiria vakcinoms ir medikų algų priedams, dešimtys milijonų keliaus pasienio su Baltarusija punktams stiprinti, vienišų pensininkų išmokoms. Tiesa, opozicija pasigedo pinigų žvyrkeliams, švietimo sektoriui ar net… oranžerijai. Neliko vietos ir prezidento Nausėdos siūlytam neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo nario Mindaugo Puidoko kaltinimą, kad Vyriausybės vadovė darė spaudimą STT vadino absurdu ir tikino, kad gali imtis veiksmų dėl M. Puidoko šmeižto. Premjerė I. Šimonytė antradienį Seime iš žurnalistų sulaukė klausimo, kaip ji vertina Seimo nario Mindaugo Puidoko kaltinimą, kad Vyriausybės vadovė daro spaudimą STT dėl su darbiečiu susijusio tyrimo. „Aš?!“ – nustebo premjerė. Prieš atsakymą į klausimą stojo ilgoka pauzė. „Čia turbūt Sirijaus naujienų agentūra.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nėra iki galo susipažinusi su situacija, kai jos pirmtakui Saulius Skvernelis sulaukė grasinimų nužudyti, tačiau tikino, kad nemalonių žinučių sulaukia ir pati, o tarnybos tokias žinutes turėtų vertinti rimtai, nes kaimyninių valstybių patirtis rodo, kad tai gali baigtis ir politikų mirtimis.

Vyriausybė antradienį galiausiai pritarė pasiūlymui neberiboti dalyvių skaičiaus atviruose renginiuose per Jonines. Taip pat nuspręsta tomis dienomis atsisakyti reikalavimo įsigyti bilietus elektroniniu būdu. Kaukių dėvėjimas išliks privalomas. Ministrų kabinetas nusprendė per Jonines panaikinti reikalavimą atvirose erdvėse organizuojamus renginius stebėti tik iš sėdimų vietų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad, net jei birželis bus paskutinis karantino Lietuvoje mėnuo, dalis apribojimų turėtų išlikti. Dėl jų, anot premjerės apsispręs epidemiologai. „Net, jeigu šis mėnuo bus paskutinis karantino mėnuo šiame epizode, tai vis tiek nereiškia, kad jokių apribojimų nebeliks. Epidemiologai turi pasakyti, kokių apribojimų vis dar reikia.

Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo smulkų karantino pakeitimą dėl masinių atvirose erdvėse renginių. Siūloma panaikinti reikalavimą tokius renginius stebėti tik iš sėdimų vietų bei draudimą prekiauti maistu ir gėrimais ir teikti kitas paslaugas renginių vietose bei nustatant, kad 2021 m. birželio 23–24 d. atvirose erdvėse organizuojamiems renginiams netaikomas reikalavimas užtikrinti bilietų platinimą elektroniniu būdu.

Jaunuoliui už neapykantos kurstymą ir vėliavos išniekinimą mitinge prie Vyriausybės prokuroras siūlo skirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu jaunuolis pripažino savo kaltę, neprieštaravo, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroras siūlo jam skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį dirbti, mokytis ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius išdirbti 50 val.

Premjerė Ingrida Šimonytė su oficialiu vizitu vieši Latvijoje. Tai pirmasis premjerės vizitas į Latviją, einant šias pareigas. Premjerė tikino, kad daug diskusijų keliantis Astravo AE pagamintos elektros klausimas bus išspręstas, o Baltijos šalių lyderiai situaciją mato vienodai. Latvijos premjeras tikino, kad baltarusiškos elektros Latvijoje nėra, tad ir į Lietuvą per Latviją ji patekti negali.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė patobulintam 2021 metų biudžeto projektui, jame 11,5 mln. eurų numatyta sienos su Baltarusija stebėjimo sistemoms įrengti, pranešė Vidaus reikalų ministerija.  Anot jos, 4,3 mln. eurų dėl išaugusios nelegalios migracijos taip pat bus skirta valstybės sienos su Baltarusija kontrolei sustiprinti ir palapinių miesteliui Užsieniečių registracijos centre.

Žygimanto Pavilionio pokalbį su apsišaukėliu Rusijos opozicionieriumi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė vadina Kremliaus provokacija. Ji kritiškai vertina opozicijos Seimo nariui reiškiamą nepasitikėjimą. „Manau, kad Žygimantas Pavilionis pasielgė neapdairiai, kalbėdamas su žmogumi, dėl kurio tapatybės kilo šita istorija. Kita vertus, vertinu visą istoriją kaip eilinę Kremliaus provokaciją.  Ar mūsų politikai tikrai norėtų jai tūravoti, norėčiau tuo abejoti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad birželis bus paskutinis mėnuo su karantinu. Vis dėlto ji neabejoja, kad dar kurį laiką teks gyventi su apribojimais. „Nėra netikėtina, kad šitas mėnuo karantino gali būti ir paskutinis. Tačiau, manau, kad tam tikros saugumo rekomendacijos vis tiek išliks, todėl, kad didesni masiniai renginiai, susibūrimai, ypač uždarose patalpose, kol neturim 70 proc. paskiepytų gyventojų, o gal ir daugiau, vis tiek tam tikrą riziką kels.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepirkti papildomų 250 tūkst. dozių „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso. Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi iki šiol užsakytus iRNR tipo vakcinų, greičiau pritaikomų revakcinacijai, kiekius, siūlo papildomos vakcinos nepirkti. „Viso Lietuvos rezervuoto iRNR vakcinų dozių kiekio pakanka patenkinti Lietuvos gyventojų revakcinacijos poreikį“, – teigia ministerija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 m. valstybės biudžeto projektui. Dėl gerėjančios pandeminės situacijos ir augančios ekonomikos, daugelis atnaujintų jo rodiklių gerėja. Artimiausiu metu patobulintas projektas turėtų būti priimtas Seime. „Atnaujinus pajamų prognozes matome, jog reikšmingai mažėja valdžios sektoriaus deficitas – šiuo metu jis sieks 6,9 proc. BVP.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nežino, kuo konkrečiai neįtinka opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui jos Vyriausybės darbas. Premjerės teigimu, buvo akivaizdu, kad naujasis ministrų kabinetas pirmiausia imsis koronaviruso valdymo, o didžiosios reformos laukia ateityje. „Nežinau konkrečiai, kas opozicijos lyderiui neįtiko. Man atrodo, mes šitą diskusiją turėjome tvirtindami šios sesijos darbų programą.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė sąmoningai nesiima jokių veiksmų stabdant kainų augimą, nes auganti infliacija mažiną valstybės skolą ir biudžeto deficitą. „Tai, kad kainos kyla, o Vyriausybė pasyviai visą tą reiškinį tyliai stebi, yra ne atsitiktinumas. Tas nieko neveikimas yra tyčinis. Infliacija ir kainų augimas yra naudingas šiai Vyriausybei, nes mažėja valstybės skola, sykiu ir biudžeto deficitas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad šiemet ekonominiai rodikliai Lietuvoje bus palankūs. Nepaisant šiemet sparčiai augsiančios infliacijos, Finansų ministerija prognozuoja, kad gyventojų perkamoji galia augs greičiau. „Atsižvelgiant į gerėjančią ekonominę situaciją ir gerėjančius vakcinavimo rezultatus, matome, kad prognozės krypta į gerąją pusę. Vietoje kovo planuoto 2,6 BVP ekonomikos augimo, prognozuojamas šiais metais 4,1 proc., kitais metais – 4,4 proc. augimas.

Vyriausybei pirmadienį priėmus karantino nutarimo pakeitimus, persirgę COVID-19 žmonės skiepyti būtų pradėti nuo antradienio, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė. „Kalbant apie persirgusiųjų skiepijimą pirma doze, laukiame Vyriausybės sprendimo šiandien – karantino nutarimo priėmimo. Jame yra papildyta Galimybių paso schema dėl persirgusiųjų skiepijimo viena doze, kad laikomas gyventojas saugiu žmogumi.

Įvairios pakraipos Izraelio partijų aljansas sekmadienį užbaigė 12 metų nepertraukiamai trukusį premjero Benjamino Netanyahu vadovavimą, parlamentui patvirtinus naują vyriausybę, vadovaujamą jo buvusio sąjungininko, dešiniųjų pažiūrų žydų nacionalisto Naftali Bennetto.

Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybei siūlo naujus karantino pakeitimus. Juos priimti ruošiamasi kitą savaitę, pirmadienį, vyksiančiame Vyriausybės posėdyje.  Kaip rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame dokumente, siūloma neberiboti maitinimo įstaigų, naktinių klubų darbo laiko. Iki šiol jis ribotas nuo 7 iki 24 val. Siūloma užtikrinti, kad brandos egzaminai bus vykdomi patalpose, kur vienam mokiniui, kai jų patalpoje yra daugiau nei 10, teks bent 10 kv.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad karantino nutarimas galėtų nustoti galioti, jei epidemiologinės situacijos gerėjimas ir vakcinacijos tempai būtų tokie pat palankūs, kaip dabar. Vis dėlto premjerė neatmeta, kad vasarą dalis apribojimų dar išliks. „Vyriausybės prioritetas dabar yra, kad situacija ir toliau nemažiau lėtai gerėtų, kaip gerėtų šiuo metu, ir kad žmonės ne mažiau sparčiai skiepytųsi.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad apsišaukelių Rusijos opozicionierių provokacija prieš Seimo narį Žygimantą Pavilionį bus pamoka politikams būti atsargiems. jo manymu, provokacijų prieš politikus rizika išauga dėl griežtos Lietuvos pozicijos prieš režimus Rusijoje ir Baltarusijoje. „Neklausiau paties pokalbio. Bet manau, kad turbūt visiems politikams yra pamoka, kad kalbantis su pašnekovais reikia būti tikriems, su kuo yra kalbama.

Politikai siekdami gerovės Lietuvos gyventojams turėtų žiūrėti toliau savo nosies, teigė politologė Rima Urbonaitė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Tokią mintį jį pasakė aptarinėdama šiandien įvykusį prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą.  Politologę kalbino žurnalistas Artūras Anužis.  Ponia Rima, atrodo, kad tas konfliktas tarp Nausėdos ir konservatorių persikėlė ir į metinį pranešimą. Gal jis nebuvo išryškintas, tačiau jį justi tikrai buvo galima.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas ir jų parengta Vyriausybės ataskaita antradienį sulaukė kai kurių parlamentarų kritikos. Vieni Seimo nariai ataskaitoje pasigedo atsiskaitymo už nuveiktus darbus, kiti kritikavo ne tiek patį dokumentą, kiek ministrų kabineto nusiteikimą ar darbą.  Seimo frakcijos antradienį įvertino Vyriausybės ataskaitą. Ją I. Šimonytė Seimui pristatė gegužės pabaigoje.

Vyriausybės 2019-ųjų spalį priimtas nutarimas labiau apmokestinti komandiruojamų vilkikų vairuotojų dienpinigius pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, pirmadienį konstatavo Konstitucinis Teismas (KT). „Priimant šį nutarimą nepaisyta iš Konstitucijos (...) kylančios Vyriausybės pareigos leidžiant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis galiojančių įstatymų, kuriuose nustatyta teisės aktų priėmimo tvarka, pačios Vyriausybės nutarima...

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai pradedant kitų metų minimalios mėnesio (MMA) svarstymus, profsąjungos siūlo ją didinti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3900 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 10 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,288 procento. Ši emisija pradėta platinti 2020-ųjų vasario 10 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų gegužės 3 dieną obligacijų taip pat parduota už 10 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,274 procento.

Lietuva suteiks humanitarinę pagalbą su COVID-19 pandemija kovojančiam Nepalui. Vyriausybė pirmadienį leido šiai šaliai perduoti medicininės įrangos iš valstybės rezervo: penkis dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus „Weinmann Medumat Standard“ ir 20 deguonies inhaliatorių „Oxygen plus“. Šios įrangos bendra vertė siekia beveik 50 tūkst. eurų. Humanitarinės pagalbos siuntos nugabenimą pavesta organizuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugiasi sumažėjusiu naujų koronaviruso atvejų skaičiumi, bet ragina gyventojus ir institucijas neprarasti budrumo. „Noriu pasidžiaugti, kad vakar kirtome ribą tarp tamsiai raudonos ir vidutiniškai raudonos zonos, to turbūt nebuvo pusę metų, matyt, paskutinį kartą rudenį buvo atvejų skaičius toks mažas“, – per Vyriausybės posėdį pirmadienį sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė pirmadienį priėmė sprendimą nuo rugsėjo 1 dienos įsteigti Lietuvos ambasadą Pietų Korėjoje. Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sako, kad šiuo sprendimu siekiama sustiprinti diplomatinius ir politinius ryšius su bendramintėmis partnerėmis Rytų Azijos regione ir atverti Lietuvos eksportuotojams naujų pažangių rinkų galimybes.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Vyriausybei papildomai nebepirkti 616 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių. Sprendimą dėl to planuojama priimti pirmadienį. Pagal parengtą projektą, Lietuvos Vyriausybė nepritartų išankstinėje sutartyje su farmacijos kompanija „Janssen Pharmaceutica NV“ numatytam papildomų vakcinos nuo COVID-19 ligos dozių pirkimui. „Vakcina dėl savo platformos nėra tinkama imunitetui palaikyti“, – teigia SAM. Be to, anot jos, Lietuva jau yra pritarusi 0,7 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sutarė su Vyriausybės atstovais šiemet padidinti gynybos biudžetą, kad asignavimai krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pranešė Prezidentūra. Grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO kilo Lietuvos ekonomikai šiemet augant sparčiau, nei anksčiau prognozuota. Šalies vadovas su finansų ministre Gintare Skaiste ir krašto apsaugos viceministru Žilvinu Tomkumi sutarė, kad gynybos finansavimas šiais metais bus 20,5 mln.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Trečiadienį Ministrų kabinetas patvirtino išvadą Seime svarstomiems projektams ir siūlo asmens dokumentuose leisti „q“, „x“ ir „w“ raides asmenims, sudariusiems santuoką su užsieniečiu, bei tautinių mažumų atstovams. Dėl šių projektų dar turės balsuoti visas Seimas.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė Seimui teikti Nacionalinei klimato kaitos valdymo darbotvarkę. Šis planas numato tikslus, kokius iki 2050 m. Lietuva turės įgyvendinti kovoje su klimato krize. Po šio Vyriausybės pritarimo, planas bus teikiamas Seimui patvirtinti. Parlamentui priėmus šį planą, Vyriausybė patvirtins galutines priemones ir jos įsigalios visos jame numatytos klimato kaitos mažinimo priemonės.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį su Vilniuje viešinčiu Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu aptarė Lietuvos galimybes prisidėti prie vakcinos nuo koronaviruso gamybos. Eurokomisaras teigė, kad liko sužavėtas Lietuvos mokslo galimybės ir tikino, kad mūsų šalyje būtų galima gaminti vakcinas nuo koronaviruso. Susitikimo metu aptartos ir sankcijos Baltarusijai, kurios, anot I. Šimonytės, turi būti kompleksinės.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu. Po susitikimo šalies vadovas tikino, kad žiemą užsibrėžtas tikslas iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies suaugusių gyventojų bus pasiektas, kadangi Lietuva iki metų vidurio sulauks 3 mln. vakcinos dozių. Šalies vadovas turėjo priekaištų pirmadienį prasidėjusiam masinės vakcinacijos procesui.

Valdančiųjų vieningos nuomonės neturėjimas visuomenei svarbiais klausimais ir ne iki galo apgalvotų projektų siūlymas, anot politologų, gali pakišti jiems koją. Visuomenė jaučia susipriešinimą ir tai rodo apklausos, kuriose valdantieji vertinami ne visai palankiai. Pasak politikos ekspertų, opozicija laukia, kada pradės byrėti valdančiųjų koalicija ir jie galės perimti valdžią.

Ukrainos vyriausybė uždraudė Baltarusijoje registruotiems orlaiviams naudotis Ukrainos oro erdve nuo gegužės 29-osios, pranešė šaltinis vyriausybėje. „Ministrų kabinetas patvirtino Infrastruktūros ministerijos ir UkSATSE protokolinį nurodymą nuo gegužės 29 dienos 0 val. įvesti draudimą Baltarusijoje registruotiems orlaiviams naudotis Ukrainos oro erdve“, – sakė jis.

Seimui raginant greičiau asfaltuoti žvyrkelius, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl to gali nukentėti kiti ekonomikos sektoriai.  „Jeigu mes norime labai daug dėmesio skirti žvyrkeliams, tai kažkam to dėmesio teks mažiau“, –  ketvirtadienį Seime ketvirtadienį per Vyriausybės valandą teigė I. Šimonytė, paklausta apie galimybes daugiau lėšų skirti keliams.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad raginti gyventojus skiepytis nuo COVID-19 gali tekti pasitelkti ir papildomas priemones. Premjerė nuogąstauja, kad nepaskiepijus pakankamai žmonių ir išplitus viruso mutacijoms, perniek nueis iki šiol pasiektas rezultatas kovoje su COVID-19. „Lietuva yra pirmame penketuke Europos Sąjungoje [pagal skiepijimą]. Tačiau tempas galėtų būti ir greitesnis. Dabar vakcinų yra daugiau.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas skaičiuoja pirmąjį savo darbo pusmetį, per kurį daugiausiai dėmesio skyrė pandemijos suvaldymui šalyje. Premjerės pirmtakai gyrė I. Šimonytės lyderystę ir priimtus sudėtingus sprendimus, tačiau pabrėžė, kad ji neprivalo prisiimti visos atsakomybės, o turėtų paskatinti geriau ir daugiau dirbti kitus ministrų kabineto narius.

Vyriausybė šiandien pritarė nuostatai, kad ir pradinukai, ir 5-11 (III gimnazinės klasės) klasių mokiniai nuo birželio 1 d. galėtų mokytis mišriu būdu nesitestuodami savivaldybėse, kuriose nustatomos švelnesnės karantino sąlygos, rašoma pranešime. Šios sąlygos galios Birštono, Elektrėnų, Neringos, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Joniškio, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Mažeikių, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šiaulių, Šilalės ir Telšių rajono savivaldybėse.

Baltarusijai sekmadienį perėmus „Ryanair“ lėktuvą ir privertus jį leistis Minske, į Vilnių iš Atėnų iš viso negrįžo penki juo skridę žmonės, informavo Vyriausybė. Iš Graikijos sostinės lėktuvu skrido 126 keleiviai, tačiau po priverstinio nusileidimo Minske į Vilnių grįžo 121 žmogus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymi, kad Baltarusijos režimas galėjo užgrobti bet kurį, net tik į Lietuvą skrendantį, lėktuvą. Todėl, anot premjerės, diskusija dėl Baltarusijos veiksmų turi būti keliama tarptautiniu mastu.

Vyriausybė uždraudė vykdyti skrydžius iš ar į Lietuvos oro uostus per Baltarusiją. Draudimas įsigalios nuo antradienio, draudimo pabaiga nenumatoma. Trečiadienio posėdyje priimtas sprendimas drausti atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis vykdomas per Baltarusijos skrydžių informacijos regioną. Draudimas įsigalios 2021 m. gegužės 25 d. 3 val. „Skrydžiai, kurie vys per Baltarusijos skrydžių reguliavimo zoną, Lietuvoje nebus derinami“, – sakė I. Šimonytė.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė darbą pradėjo pandemijos sąlygomis, tad ir pirmasis naujojo ministrų kabineto prioritetas – kova su pandemija. Konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad, nors dalį dalykų ir buvo galima atlikti geriau, I. Šimonytė su komanda gerai valdo situaciją.

Nuolatine Vyriausybės atstovų įstaigos vadove siūloma skirti Vyriausybės atstovę Klaipėdos ir Tauragės apskrityse Daivą Kerekeš. Ji nuo 2019 metų liepos šias pareigas eina laikinai. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, kurį planuojama svarstyti kitą savaitę, D. Kerekeš nuolatine vadove taptų nuo birželio 1 dienos. Pagal įstatymą, ministro pirmininko teikimu Vyriausybės atstovų įstaigos vadovu Vyriausybė skiria vieną iš pareigas einančių Vyriausybės atstovų.