vyriausybė

Prezidentas Gitanas Nausėda sako palankiai vertinantis kelių ministrų aktyvią veiklą, tarp jų – ir ekonomikos bei inovacijų ministrės Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės. Tačiau jai šalies vadovas išsakė pastabų dėl sunkiai kelią besiskinančių Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektų. Interviu lrt televizijoje ketvirtadienio vakarą G. Nausėda teigė pasigendąs paramos šioms iniciatyvoms.

Ingridai Šimonytei, kaip ir kiekvienam naujos kadencijos premjerui, kas ketverius metus, gegužę tenka paradoksali užduotis – pristatyti ataskaitą apie darbus, kuriuos Vyriausybė atliko pernai. „Čia turbūt toks keistesnis žanras, kai man į tribūną reikėtų ateiti su Sauliumi Skverneliu“, – ironizavo ministrė pirmininkė.  Deja, Skvernelio nebuvo net salėje, ataskaita jo, matyt, nesudomino. O Šimonytė su savo ministrais pernai dirbo tik tris savaites.

Vyriausybė paskelbė praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą. Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė ataskaitą pristatė Seimui. Kaip nurodoma ataskaitoje, vienas didžiausių iššūkių kilusių Vyriausybei, buvo pasaulyje siaučianti Covid-19 pandemija.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ketvirtadienį teikia Seimui ministrų kabineto veiklos ataskaitą už 2020 metus. Dabartinė Vyriausybė darbą pradėjo likus kelioms savaitėms iki praėjusių metų pabaigos, tad ataskaitoje daugiau kalbama ką per pirmuosius penkis darbo mėnesius pavyko nuveikti I. Šimonytės kabinetui ir kas planuojama ateityje.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ketvirtadienį teikia ministrų kabineto veiklos ataskaitą. Buvęs premjeras ir dabartinis opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad daugelio ministrų darbą vertinti sunku, kadangi nesimato nei jų pačių, nei jų darbų. S. Skvernelis atskirai įvertino ir sveikatos apsaugos ministrą, kuris, anot opozicijos lyderio, bijo komunikuoti.  Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui pateiks praėjusių metų veiklos ataskaitą. „Susipažinau.

Vyriausybė skelbia 2020 metų veiklos ataskaitą, kurioje aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Šią ataskaitą premjerė Ingrida Šimonytė pristatys ketvirtadienį Seimo posėdyje. Kas ketveri metai, pasikeitus valdančiajai daugumai, Vyriausybė susiduria su paradoksu, nes gali atsiskaityti tik už pirmąsias tris darbo savaites. Pabrėžiama Vyriausybės ataskaitoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atmeta galimybę, kad iki liepos 6 dienos bus pasiektas prezidento Gitano Nausėdos iškeltas tikslas, kad nuo COVID-19 bus paskiepyta 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Vis dėlto, jos teigimu, iki to laiko didesnė dalis gyventojų turėtų būti paskiepyti bent viena vakcinos doze. „Klausimas, kas yra „paskiepyti“. Paskiepyti viena doze – tai netoli to tikslo būsime. Bet pilnai paskiepyti tai tikrai nesugebėsime.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad dalis karantino apribojimų turėjo būti atšaukti dėl to, kad nebėra pagrįsti. Vis dėlto ji ragina gyventojus neatsipalaiduoti ir pažymi, kad Lietuva pagal sergamumą COVID-19 vis dar yra „juodojoje“ zonoje.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje nuo kitos savaitės ėmėsi reikšmingai švelninti karantiną daugelyje sričių.

Vyriausybė praplėtė savivaldybių, kuriose taikomos švelnesnės karantino sąlygos, sąrašą. Šis Vyriausybės sprendimas įsigalios nuo gegužės 24 d. Nuspręsta, kad švelnesnis karantinas negu visoje šalyje galės būti taikomas Birštono, Biržų rajono, Ignalinos rajono, Joniškio rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pagėgių, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono savivaldybėse.

Vyriausybė apsisprendė švelninti karantiną verslui ir gyventojams. Nuspręsta valanda prailginti maitinimo įstaigų darbo laiką, prekybos centrams leisti dirbti ir savaitgaliais, taip pat atlaisvinti bendravimą tarp namų ūkių bei dvigubinti dalyvių skaičių renginiuose.

Savivaldybėms turėtų būti leidžiama daugiau skolintis, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.  Tai jis trečiadienį aptarė su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.  „Centrinė valdžia sau leidžia skolintis, o savivaldai draudžia. Savivaldos skola nuosekliai mažėja ir pastaruosius dešimt metų yra mažiausia, o valstybės skola pakankamai progresyviai auga“, – žurnalistams Seime sakė M. Sinkevičius.

Vyriausybei siūloma švelninti karantiną verslui ir gyventojams. Trečiadienį Vyriausybė turėtų apsispręsti, ar prekybos centrams leisti dirbti ir savaitgaliais, taip pat – valanda ilginti maitinimo įstaigų darbo laiką.

Iki kalendorinės vasaros pradžios liko vos dvi savaitės, o vaikų vasaros stovyklos skendi nežinioje. Prieš mėnesį didesnį aiškumą ir konkrečius sprendimus žadėjusi Vyriausybė minėtų nutarimų vis dar nepriėmė. Valdžios atsakymų ištisais mėnesiais nesulaukiantys Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos (VJNŠA) nariai skambina pavojaus varpais – auklėtinių skaičius sumažėjo perpus, o likusių psichologinė ir fizinė būklė kasdien kelia vis daugiau nerimo.

Vyriausybė yra nusiteikusi didinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) finansavimą, bet jau kitų metų biudžete, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai Vyriausybė yra nusiteikusi stiprinti (centrą) ir mano, kad reikėtų stiprinti ir tyrinėjimus, kuriuos atlieka centras, ir kurie yra labai svarbūs, ir tie patys tyrinėjimai Antakalnio kapinėse, ir daugelį kitų veikų, kuriuos centras atlieka“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Seimui antradienį teikiamas pakoreguotas šių metų biudžetas. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad atnaujinti biudžetą prireikė dėl papildomų išlaidų, susijusių su pandemine situacija. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis valstybės skolos augimą pavadino nepadoriu, tačiau I. Šimonytė atkerta, kad praėjusi Vyriausybė buvo numačiusi dar didesnę skolą.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečiadienį Vyriausybė gali svarstyti karantino režimo pakeitimą, visgi, premjerė akcentuoja, kad pakeitimai bus procedūriniai. Visgi Vyriausybės vadovė turi žinių darbo laiką prašantiems ilginti restoranams ir savaitgaliais uždarytoms parduotuvėms. Vyriausybė planuoji imtis ir vaikų vasaros stovyklų – numatyti schemą, kad jos vykti galėtų ir karantino ar ekstremalios situacijos metu. „Svarstys.

Galimybių pasas startuos jau kitą savaitę. Ekspertai teigė, kad tai atvers kelią laisvesniam gyvenimui tiems žmonėms, kurie yra pasiskiepiję, persirgę koronavirusu ar atlikę testą. Galimybių pasą bus galima gauti tam skirtame puslapyje, tačiau dokumentą galės gauti ir tie, kurie su technologijomis „nedraugauja“ – valdžia tikina, kad užtikrins, jog šie žmonės taip pat galėtų naudotis galimybių paso suteikiamais malonumais.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1709 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 30 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,174 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti pernai liepos 20 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione balandžio 12 dieną obligacijų išplatinta už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,246 procento.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina Norvegiją Konstitucijos dienos proga. „Lietuva labai vertina itin aktyvius ir dinamiškus santykius su Norvegija, taip pat glaudų mūsų šalių bendradarbiavimą NATO bei Šiaurės ir Baltijos valstybių grupėje.

Vyriausybė penktadienį patikslino pagalbos priemones nuo pandemijos nukentėjusiam verslui ir darbuotojams – siūloma ilgiausiai iki rugsėjo pabaigos tęsti subsidijas už prastovas, tačiau keičiamas jų dydis, be to, vėliausiai iki liepos pabaigos subsidijos bus mokamos ir po prastovų. Įstatymo pakeitimams turės pritarti Seimas. Visoms subsidijoms papildomai reikėtų 67 mln. eurų.

Vyriausybė biudžeto deficitui finansuoti ir kitoms reikmėms šiemet iš viso ketina pasiskolinti 5,7 mlrd. eurų – apie 0,4 mlrd. eurų daugiau nei buvo planuojama priimant 2021 metų biudžetą (5,3 mlrd. eurų).  „Euroobligacijos šiemet turėtų sudaryti 2,75 mlrd. eurų, vidaus rinkoje planuojama pasiskolinti 2,1 mlrd. eurų, paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų – 0,869 mlrd. eurų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo nacionaliniam planui „Naujos kartos Lietuva“ ir teikia jį Europos Komisijai.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad dar galimos plano korekcijos, bet jos jau būtų labiau techninės nei keičiančios turinį.  „Baigėsi derybos su socialiniais ekonominiais partneriais, įvyko tam tikri pokyčiai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad tikslinant valstybės biudžetą bandoma pasiruošti popandeminiam laikotarpiui, kuris, jei vakcinavimas klostysis sėkmingai, galėtų prasidėti jau šiemet. „Esminė žinutė, kurią norime formuoti šiame biudžete, tai būtent papildomos lėšos pandemijos pasekmių neutralizavimui ir pasirengimui naujam laikotarpiui po pandemijos, kuris lauks atsižvelgiant į dabartines tendencijas. Matome, kad vakcinavimo tempai yra geri.

Sudaryta strateginė premjerės Ingridos Šimonytės darbotvarkė, apimanti svarbiausias planuojamas Vyriausybės reformas ir darbus, tarp jų – valstybės tarnybos pertvarka, švietimo srities iniciatyvos. Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, Ministro pirmininko strateginių projektų portfelis sudarytas remiantis Vyriausybės programos prioritetais.

2021 metų „Sodros“ biudžeto pajamas siūloma didinti 60,214 mln. eurų (1,2 proc.), o išlaidas – 61,854 mln. eurų (1,2 proc.). Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti. Patikslintam „Sodros“ biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė. Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln.

Vienišų senjorų pensijos jau greitai gali ūgtelti – valdžia ruošia naują išmoką. Tiesa, ne visiems iš karto. Skurdžiausiems pensininkams ir neįgaliesiems išmokos gali didėti jau nuo liepos – 28 eurais. O visiems likusiems po vieną gyvenantiems pensininkams išmokos didėtų nuo Naujųjų – 32 eurais. Tai esą mažintų skurdą. Tiesa, ekspertai kartoja, kad žymiai geriau būtų tiesiog didinti pačias pensijas ir atsisakyti aibės dabartinių mažų priedų ir kompensacijų, kurių vis daugėja.

Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui nuo liepos mokėti 28,63 euro papildomą išmoką skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Pataisos bus teikiamos Seimui.   Išmoka būtų lygi našlių pensijai, o nuo kitų metų siektų jau 32 eurus ir būtų mokama visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos.

Šiaulių ligoninės tragedija palietė visą šalį. Šią savaitę šalies vadovai, Vyriausybės nariai reiškia užuojautas ir tikina, kad turime daryti viską, jog užtikrintumėme pagalbą medikams. Ketvirtadienio rytą medikai uždegė žvakutes taip pagerbdami mirusią medikę. Savo mintimis pasidalijo Seimo pirmininkė, o trečiadienio vakarą – profesorius Vytautas Kasiulevičius. Savo „Facebook“ paskyroje profesorius pasidalijo savo mintimis apie šią tragediją.

Smukę Vyriausybės reitingai nestebina politologo Lauro Bielinio. Jo teigimu, tokia tendencija normali ir Vyriausybė tikrai neprivalo dėl to aiškintis, nes dėl to visuomenės pasitikėjimas gali dar labiau sumažėti.  Tokią mintį jis išsakė TV3 Žinių „Dienos komentare“, kuriame jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Naujausia „Spinter“ apklausa rodo, kad auga visuomenės nusivylimas dabartine Vyriausybe ir jos vadove Ingrida Šimonyte.

Vyriausybė iš savo rezervo trečiadienį skyrė 98 mln. eurų pandemijos padariniams šalinti: dalis šių lėšų skirta hibridinių klasių įrengimui iki rudens, siekiant užtikrinti efektyvų nuotolinį ugdymą. „Hibridinės klasės yra reikalingos tam, kad mokyklose galėtume kokybiškai vykdyti mišrų ugdymą, tai yra, kad ugdymas galėtų vykti ir gyvai, ir vykti nuotoliu. Turint tokią įrangą, mes tą galime daryti kokybiškai“, – posėdyje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Kol kas epidemiologinė situacija neleidžia labiau švelninti karantiną, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji akcentuoja, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje nesikeičia kelias savaites ir lieka vienodai sudėtinga.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje ėmėsi tik techninio karantino pakeitimo dėl savivaldybių, kur gali būti taikomas švelnesnis karantinas, sąrašo. Erdvės pokyčiams nėra „Tikrai nėra šią savaitę jokių pasiūlymų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičiaus didinimui iki 365-ių – 45-iomis daugiau nei buvo numatyta iki šiol. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, papildomos 45 rezidentūros vietos skiriamos prioritetinėms specializacijoms, kurių specialistų trūksta: šeimos medicinai, skubiajai medicinai, vidaus ligoms, vaikų ligoms, psichiatrijai, vaikų ir paauglių psichiatrijai, geriatrijai ir akušerijai bei ginekologijai.

Lietuvoje plintant įvairioms COVID-19 atmainoms, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad jos neturės įtakos po dviejų savaičių veikti pradėsiančiam galimybių pasui. Nebent, kaip teigia premjerė, epidemiologinė situacija pasidarytų tokia bloga, kad galimybių paso išvis nebūtų galima naudoti.  Vyriausybės ekspertų teigimu, Lietuvoje intensyviai plinta naujai aptikta COVID-19 atmaina.

Rinkėjai baudžia Ingridos Šimonytės Vyriausybę – jos reitingai vėl smunka. Teigiamai ministrų kabinetą vertina jau tik kiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų, o neigiamai – daugiau kaip pusė. Patys rinkėjai ir ekspertai vardija įvairiausius pavyzdžius, kuo Vyriausybė neįtinka tautai. Premjerė savo ruožtu tikina, kad valdžia visų žmonių poreikių patenkinti niekada negali ir negalės, tad menkstančio populiarumo esą nesureikšmina.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad kol kas karantino režimo pakeitimų Vyriausybė neplanuoja. Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičius kiekvieną dieną laikosi apie tūkstantį, Vyriausybės vadovė dabartinę epidemiologinę situaciją įvardijo kaip stabilią. Pirmadienį į posėdį rinkosi prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba.

46 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti premjerės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbu, nepatenkintųjų – keturiais procentais mažiau, rodo LRT antradienį skelbiama „Norstat“ apklausa. Anot portalo, dar 12 proc. apklaustųjų į klausimą „Ar esate patenkinta(s) I. Šimonytės Vyriausybės darbu?“ atsakė neturintys nuomonės.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog visoms įmonėms, kurios atitiko nustatytus kriterijus, nurodytus Subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms skyrimo ir administravimo tvarkos apraše, bei iki Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo buvo gavusios vienkartinę subsidiją, papildomai paskirta dar beveik 28 mln. eurų. „Bent 30 proc.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina kai kurių savivaldybių veiksmus vakcinavimo procese. Vyriausybės vadovė sutinka, kad pagrindinis tikslas – paskiepyti kuo daugiau gyventojų, tačiau atkreipia dėmesį, kad dar nemaža dalis vyresnio amžiaus gyventojų negavo pirmosios vakcinos dozės, tad savivaldybės pirmiausia turėtų susitvarkyti su šia grupe, kuriai koronaviruso grėsmė didžiausia, o tik vėliau prioritetų eile eiti žemyn. Premjerė penktadienį lankosi Vakarų Lietuvoje.

Vilniaus miesto savivaldybė vyresnius nei 35 metų amžiaus gyventojus ketina pradėti skiepyti jau nuo penktadienio. Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nenori, kad skirtingos savivaldybės gyventojus skiepytų skirtingais greičiais. Antraip, anot premjerės, gyventojai vyks į kitas savivaldybes skiepytis nuo COVID-19. „Mes norėtume, kad labai didelių skirtumų nebūtų.

Prezidentūra palankiai vertina Vyriausybės trečiadienį patvirtintą galimybių pasą, tačiau ragina užtikrinti skaidrų ir sklandų šios priemonės įgyvendinimą.  „Šiaip tai yra sveikintinas sprendimas. Gerai, kad tas galimybių pasas pagaliau priimtas, gerai, kad, atrodo, susitarta, kokias galimybes suteikia šitas pasas.

Kitų metų pradžioje turėtų pradėti veikti nauja Inovacijų agentūra – ji taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą nuo idėjos iki produktų pateikimo rinkai. Inovacijų agentūros koncepcijai trečiadienį pritarta Vyriausybės pasitarime. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, dabar inovacijas versle fragmentiškai kuruoja kelios nesusijusios institucijos, trūksta sisteminio ir ilgalaikio požiūrio.

Vyriausybė trečiadienyje posėdyje pavedė Statistikos departamentui analizuoti daugiau duomenų, susijusių su koronaviruso pandemija. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, be šiuo metu viešai skelbiamų COVID-19 ligos paplitimo, testavimo, sergamumo, mirtingumo, vakcinacijos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir resursų rodiklių, siūloma įtraukti ir duomenis apie sekoskaitos tyrimus.

Nemokamų testų skaičius, kurį galės pasidaryti galimybių pasą norintis gauti žmogus, nebus ribojamas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė apsisprendė nenustatyti normavimo per asmenį, kiek tų testų būtų apmokama, nes tiesiog pats administravimas tokios priemonės, mūsų vertinimu, būtų gana brangus, palyginti su nauda, kurią mes galėtume sutaupyti“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui leisti įmonių pavadinimus registruoti ir užsienio kalba lotyniškais rašmenimis – su raidėmis q, x ar w. Tam dar reikės Seimo pritarimo.  Įstatymų pakeitimus pasiūliusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija sako, kad galiojantis reguliavimas neleidžia kurti pavadinimų užsienio kalba, išimtis numatyta tik su užsienio kompanijomis susijusioms bendrovėms. Dalis įmonių imasi ieškoti teisinių spragų.

Vyriausybė trečiadienyje posėdyje spręs, ar Statistikos departamentui pavesti analizuoti daugiau duomenų, susijusių su koronaviruso pandemija. Kaip rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame nutarimo projekte, be šiuo metu viešai skelbiamų COVID-19 ligos paplitimo, testavimo, sergamumo, mirtingumo, vakcinacijos, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir resursų rodiklių, siūloma įtraukti ir duomenis apie sekoskaitos tyrimus.

Vyriausybei siūloma, kad galimybių pasas pradėtų galioti gegužės 24 dieną, su juo būtų galima dalyvauti renginiuose iki 500 žmonių, lankytis maitinimo įstaigų viduje bei naudotis kitomis lengvatomis. Tai numatyta Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame nutarimo projekte dėl karantino režimo pakeitimo. Ministrų kabinetas projektą svarstys trečiadienį.

Pirmadienį vakare buvusi Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė pasidalijo džiugia žinia – moteris laukiasi. Socialinėje paskyroje M. Dargužaitė rašė: „Karantino projektas“. Naujienų portalas primena, kad 2016–2017 m., kuomet Vyriausybei vadovavo buvęs premjeras Saulius Skvernelis, M. Dargužaitei buvo pavesta vykdyti Vyriausybės kanceliarijos, viešojo sektoriaus pertvarką, tačiau vėliau iš šių pareigų nusprendė pasitraukti.

Skiepijimo prioritetų tvarkos Vyriausybė jau norėtų nebekeisti, o judėti žemyn vakcinuojant gyventojus pagal amžiaus grupes, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Skiepijimo tvarkos mes jau norėtume keisti kuo mažiau, aišku, Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje yra priimti sprendimus ir siūlyti kitokią tvarką, bet aš negirdėjau tokių intencijų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui kompensuoti 2 158,7 tūkst. eurų statutinių tarnybų 2021 metų kovo mėnesį patirtas darbo užmokesčio išlaidas.