vyriausybė

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) įsigyti naują pastatą, nes dabar jos naudojamos patalpos Vilniuje neatitinka poreikių.   Finansų ministerija teigia, kad yra parengusi 33,265 mln. eurų vertės NT atnaujinimo projekto aprašą.  „Investuoti į esamų patalpų atnaujinimą netikslinga ir dėl bendraturčių. (...) Būtų tikslinga turėti vieną pastatą“, – nurodoma Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 998 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 60 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,39 procento. Ši emisija pradėta platinti pernai lapkričio 30 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione rugpjūčio 16 dieną obligacijų parduota už 65 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,389 procento.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad savivaldybė leidimo Lietuvos šeimų sąjūdžio renginiui neišdavė dėl saugumo, jo teigimu, „riaušėms Vilniuje leidimo nėra ir nebus“.  „Mes Vilniuje laikomės labai aiškios pozicijos, kad visi turi teisę išsakyti savo nuomonę, visi be išimties, ir laikomės taip pat pozicijos, kad nesileidžiame, jog mus kvailintų“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė R. Šimašius.

Visi dabartinio ministro kabineto nariai pažymėti „minuso“ ženklu – visi ministrai ir premjerė visuomenės apklausose sulaukia daugiau neigiamų, negu teigiamų vertinimų. Valdančiosios koalicijos atstovai reitingų nesureikšmina, tačiau Vyriausybės darbe pastebi klaidų, į kurias pirštu beda ir dalis visuomenės. Politikos ekspertai neatmeta galimybės, kad prieš laukiantį neramų politinį rudenį galime sulaukti ir pasikeitimų ministrų kabinete.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2022 metų sausio. Didžioji dalis profesinių sąjungų palaikė Vyriausybės siūlymą didinti MMA 88 eurais (13,7 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė pakeitė savo ankstesnį siūlymą nepasitarusi su Trišale taryba. Dalis profsąjungų atstovų taip pat mano, kad diskutuoti taryboje nebėra prasmės.

Talibanas rengiasi pristatyti naujo režimo vyriausybę, tarptautinei bendrijai atidžiai stebint, ar bus laikomasi pažado valdyti Afganistaną tolerantiškiau, ypač moterų teisių klausimu. Pranešimas apie naują administraciją, kurio anksčiau tikėtasi po penktadienio popietės maldos, bus paskelbtas ne anksčiau kaip šeštadienį, naujienų agentūrai AFP sakė Talibano atstovas.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį tarsis dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui MMA nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais, arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų.  Profsąjungų atstovai sveikino tokį sprendimą ir sakė, kad MMA galėtų augti dar labiau – iki 750 eurų.

Ketvirtadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite pirmieji išbandė naują popierinio galimybių paso atsiėmimo paslaugą Lietuvos pašto skyriuje Vilniaus centre. Nuo šio ketvirtadienio gyventojai galimybių pasus gali nemokamai atsispausdinti visuose Lietuvos pašto skyriuose. „Tol, kol galimybių pasas leidžia mums per pandemiją gyventi kiek įmanoma laisvesnį ir nesuvaržytą gyvenimą, šio paso prieinamumas gyventojams yra kertinis dalykas.

Jemeno husių sukilėliams pradėjus naują puolimą prieš Maribą, paskutinę vyriausybės tvirtovę naftos turtingoje šalies šiaurinėje dalyje, žuvo 65 kautynių dalyviai, ketvirtadienį pranešė vienas kariuomenės pareigūnas. Irano remiami sukilėliai atakavo provyriausybinių pajėgų pozicijas į pietus nuo strategiškai svarbaus miesto ir pasiekė tam tikrą pažangą per savo kampaniją, nors ir neteko dešimčių kovotojų per koalicijos antskrydžius.

Vyriausybei iš esmės pritarus siūlymui nuo kitų metų minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) didinti labiau nei žadėta vasaros pradžioje, finansų ministrė sako, kad nedidinant MMA tolygiai su augančiu vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), pajamų nelygybė šalyje didėtų. Gintarė Skaistė tvirtina, kad siūloma MMA suma – 730 eurų – apskaičiuota pagal 2017 metais įtvirtintą formulę, įvertinus atnaujintas Finansų ministerijos ekonomines prognozes.

Vyriausybei ketinant minimalią mėnesio algą (MMA) kitąmet didinti nuo 642 iki 730 eurų, profsąjungų atstovai sveikina tokį sprendimą ir sako, kad MMA galėtų augti dar labiau. Tuo metu darbdavių atstovai dėl tokių užmojų nerimauja – vieni siūlo MMA sieti su darbo našumu, kiti tokius planus sieja su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu ir valdžios siekiu švelninti politinę įtampą. Jie siūlo pirmiausia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip mažinti naštą verslui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlys minimalią mėnesio algą (MMA) nuo kitų metų pradžios didinti 88 eurais – iki 730 eurų, BNS patvirtino du nesusiję šaltiniai.    Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų, tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau šį mėnesį užsiminė, kad MMA galėtų augti ir daugiau.

Ingrida Šimonytė nedirba dėl reitingų, teigė politologė Rima Urbonaitė kalbėdama apie tai, ar Vyriausybė ir jos premjerė ketina pasitraukti dėl visuomenės nepasitenkinimo.  Tokiai politologės minčiai tv3.lt naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ metu pritarė ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.

Nuo rugsėjo 2 d. gyventojai, kurie neturi galimybės savarankiškai parsisiųsti ar išsispausdinti Galimybių paso, galės jį atsiimti viename iš „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių. Vykstant į „Sodrą“, būtina iš anksto užsiregistruoti vizitui. Kreipiantis dėl Galimybių paso, reikės pateikti asmens dokumentą ir pasirašytą paprastos formos prašymą.

Siekiant supaprastinti galimybių paso išdavimą žmonėms, nesinaudojantiems elektronine bankininkyste, dar reikės Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Savo „Facebook“ paskyroje ministrė penktadienį tai pat informavo, kad Vyriausybei penktadienį rengiantis svarstyti galimybių paso išdavimo palengvinimus, Registrų centras jau baigia dėl to tartis su vaistinėmis ir kitomis įmonėmis.

Penktadienį Vyriausybė spręs, kaip gyventojams palengvinti galimybių paso atsiėmimą. Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta, Vyriausybė nuotoliniame pasitarime ketina priimti sprendimus, kuriais siekiama „padaryti kuo paprastesnį kelią atsiimti galimybių pasą“. Nuo rugsėjo vidurio rengiantis labiau apriboti veiklas neturintiems galimybių paso, Registrų centras šią savaitę pradėjo rengti keliones į regionus, kuriuose nėra jo padalinių, kad padėtų gyventojams išsi...

Nepersirgę COVID-19 ar nuo ligos nepasiskiepiję tam tikrų profesijų darbuotojai privalo periodiškai testuotis greitaisiais antigenų testais. Kai kurie žmonės ir politikai nesupranta, kodėl taip besitestuojant darbuotojams nėra suteikiamas galimybių pasas. Šiuo metu šį dokumentą galima gauti tik atlikus PGR testą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškina, kad tai yra du skirtingi tyrimai, todėl galimybių pasas suteikiamas tik atlikus patikimesnį PGR testą.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės – tokius ir dar daugiau pasiūlymų Vyriausybė šį rudenį ketina teikti Seimui. Tad ko šį rudenį sulauksime iš Ingridos Šimonytės Vyriausybės – ilgo karantino ar „bobų vasaros“? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu ir politologe Rima Urbonaite.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad į Lietuvą atgabenti Afganistano piliečiai, įgavę politinio pabėgėlio statusą, bus laisvi gyventi ir dirbti ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva priims iki 200 afganistaniečių, jų poreikiams užtikrinti numatyta apie 600 tūkst eurų. Jau dabar į Lietuvą parskraidinta 100 Lietuvos kariuomenei talkinusių afganų ir jų šeimos narių.

MInistrų kabinetas trečiadienio posėdyje pritarė Vyriausybės parengtiems pasiūlymams Seimo rudens sesijos programai. Tarp Vyriausybės siūlymų – privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės. Portalas tv3.lt pateikia dalį svarbių Vyriausybės Seimui planuojamų teikti projektų.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės – tokius ir dar daugiau pasiūlymų Vyriausybė šį rudenį ketina teikti Seimui. Vyriausybė parengė pluoštą jau pateiktų ir numatomų pateikti įstatymų, kuriuos siūlo Seimui įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Darbų projektą Vyriausybė galutinai patvirtins trečiadienio posėdyje.

Plungės meras Audrius Klišonis nusprendė nekeisti sprendimo dėl buvusio Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos skyrimo vadovauti savivaldybės gydymo įstaigai. „Iš tiesų mes netenkinsime Vyriausybės atstovo prašymo“, – BNS pirmadienį sakė A. Klišonis. Siūlymą panaikinti potvarkį dėl R. Mažeikos skyrimo pateikęs Vyriausybės atstovas žada tokį savivaldybės sprendimą skųsti.

Lietuvai kovojant su nelegalia migracija iš Baltarusijos, nuspręsta statyti tvorą 508 km. ruože. Vyriausybė pirmadienį nutarė, kad šį fizinį barjerą už 152 mln. eurų statys valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „Epso-G“. Šį projektą priežiūrės komisija, kuriam vadovaus premjerė Ingrida Šimonytė.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvai kovojant su nelegalia migracija iš Baltarusijos, numatyta statyti ne mažiau kaip trijų metrų aukščio tvorą 508 km. pasienio ruože. Vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės teigimu, toks fizinis barjeras yra būtinas apsaugoti ne tik Lietuvos nacionalinį saugumą, bet ir visą Europos Sąjungos sieną. Šiam projektui planuojama skirti 152 mln. eurų.

Vyriausybė kitą savaitę svarstys, ar suteikti valstybės garantiją bendrovei „Valstybės investicinis kapitalas“, išleidžiant iki 150 mln. eurų vertybinių popierių emisiją. Bendrovė valdo 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondą, skirtą padėti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusioms šalies įmonėms.   Finansų ministerija pažymi, kad be valstybės garantijos tik pernai rudenį įsteigtai bendrovei būtų neįmanoma už pagrįstą kainą išplatinti vertybinius popierius kapitalo rinkose.

Vyriausybės pasirinktą taktiką nuo COVID-19 paskiepyti kuo daugiau žmonių prezidentas Gitanas Nausėda vadina karštligiška ir forsuota. „Tokio karštligiško ir gal net, sakyčiau, šiek tiek forsuoto skiepijimo buvo galima išvengti, jeigu būtume savo pastangas tolygiai paskirstę per visą vasarą. Ko gero, būtume tuos 70 proc. pasiekę, kaip aš ir tikėjausi, dar vasaros viduryje. Bet yra, kaip yra“, – ketvirtadienį LRT „Dienos temai“ sakė jis.

Įvertinusi geriausią pasaulio valstybių patirtį Ramūno Karbauskio vadovaujama šešėlinė Vyriausybė siūlo, jog žmonėms, kurie patyrė sunkų vakcinos šalutinį poveikį, būtų atlyginta žala, rašoma pranešime spaudai.  Šešėlinis premjeras stebisi, kodėl iki šiol Ingridos Šimonytės Vyriausybė to nepadarė, kai tuo tarpu daugelis valstybių, rekomenduodamos vakcinas, yra numačiusios ir kompensacijas, jei asmuo dėl privalomų ar rekomenduojamų skiepų patiria neigiamas pasekmes.

Nėra buvę Vyriausybės, kuri turėtų teigiamą reitingą, analizuodamas kritusius politikų reitingus kalbėjo sociologas Vladas Gaidys.  Tokią mintį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.  Pastarosiomis dienomis matome, kad tiek prezidento, tiek premjerės reitingai nukrito apie 10 proc. Kodėl taip nutiko? Praktiškai visų politikų nukrito ir tos priežastys labai panašios.

Vyriausybė trečiadienį iš rezervo skyrė dar 121,4 tūkst. eurų neteisėtus migrantus apgyvendinusioms keturioms savivaldybėms. Druskininkų savivaldybei skirta 57,4 tūkst. eurų, Ignalinos – 32,1 tūkst. eurų, Lazdijų – 17,1 tūkst. eurų, Šalčininkų – beveik 15 tūkst. eurų.  „Tai yra trečias tokio pobūdžio nutarimo projektas. Jo tikslas yra panaudoti šįkart 121 tūkst. 421 eurą valstybės rezervo lėšų dėl ekstremalios situacijos“, – posėdyje kalbėjo finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino ketvirtąją viceministro pareigybę Vidaus reikalų ministerijai. Kaip per posėdį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, papildoma pareigybė leis „daugiau politinio dėmesio skirti civilinei saugai, ekstremalių situacijų valdymui ir priešgaisrinės saugos stiprinimui“. Ketvirtasis viceministras, anot ministerijos, padės užtikrinti veiksmingesnį ministerijai keliamų uždavinių įgyvendinimą, sumažins ministro ir viceministrų darbo krūvį bei kuruojamų klausimų sk...

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi išaugusiai skiepijimosi tempais, tačiau, kad Vyriausybė pakeistų arba visiškai atsisakytų ribojimų, vakcinacijos tempas turi būti itin didelis. „Esu minėjusi, kad jei skiepijimo tempai išsilaikys aukšti, tuomet Vyriausybė yra pasirengusi persvarstyti siūlomus apribojimus ir juos galimai modifikuoti, galbūt jų visiškai atsisakyti. Bet tam skiepijmosi tempai turi būti labai dideli. Mes per likusį mėnesį turėtume paskiepyti apie 400 tūkst.

Vyriausybei nusprendus, kad be galimybių paso būtinų prekių bus galima nusipirkti tik mažesnėse nei 1500 kv. metrų ploto parduotuvėse, gyventojai ėmė skaičiuoti ir matuoti netoliese esančių parduotuvių plotus. Didieji prekybos tinklai vardija, kad mažų parduotuvių tikrai turi, o vienas iš jų svarsto, kad ir didesnėse parduotuvėse nereikės galimybių paso, jei pirkėjai naudosis savitarnos kasomis.

Vyriausybė ketvirtadienį nutarė kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad jis suteiktų papildomų įgaliojimų kariams veikti pasienyje. Prašoma leisti pasienyje su Baltarusija patruliuojantiems kariams duoti privalomus nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims, persekioti ir sulaikyti šių nurodymų nevykdančius asmenis, taip pat įtariamus padarius nusikaltimą, sustabdyti, tikrinti ir apžiūrėti transporto priemones, jose esančius krovinius, asmenis, bagažą, panaudoti specialiąsias priemones.

Vyriausybė ketvirtadienį pradėjo procedūrą dėl papildomų įgaliojimų kariams pasienyje suteikimo trims mėnesiams. Sprendimą, kuriuo tikimasi padėti pažaboti migrantų krizę Lietuvoje, turi patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybė priėmė verdiktą – asmenims be galimybių paso nuo rugsėjo 13 dienos bus uždarytos didžiųjų parduotuvių durys, grožio salonai, kirpyklos, kavinės ir restoranai. Nepasiskiepiję asmenys galės lankytis tik nedidelėse parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto prekės, taip pat optikos prekių parduotuvėse, vaistinėse. Tiesa, Vyriausybė atsitraukė nuo užmojų neleisti nepaskiepytiems asmenims naudotis viešuoju transportu ir patekti į gydymo įstaigas – tokių reikalavimų nebeliko.

Vyriausybei nusprendus apriboti dalį veiklų neturintiems galimybių paso, sporto klubų tinklo „GymPlius“ vadovas sako tikėjęsis, jog Vyriausybė atkreips dėmesį į sporto klubus kaip mažiau rizikingą verslą ir priims individualius sprendimus. Manto Badikonio teigimu, per pandemiją nuo praėjusių metų kovo tinklo klubuose buvo beveik 1 mln. unikalių apsilankymų, o užsikrėtė iki 30 žmonių. „Galime teigti, kad savo sporto klubuose užtikriname maksimalų saugumą lankytojams.

Vyriausybė iš pradžių svarstė uždrausti viešuoju transportu važiuoti galimybių paso neturintiems gyventojams, tačiau dabar nuo šios idėjos atsitraukė. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad šios sprendimo įgyvendinimas būtų per daug sudėtingas, ypač rudenį piko valandų metu. „Dėl to, kad buvo įvertintos administracinės galimybės viešojo transporto.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kultūringos protesto formos yra skatinamos, tačiau, to, kas antradienio vakarą vyko prie parlamento, pavadinti taikiu mitingu – neįmanoma. „Pirmiausia aš turėčiau reflektuoti tuos įvykius, kurie buvo vakar. Norėčiau pažymėti, kad demokratinėje valstybėje žmonių teisė reikšti savo nuomonę civilizuotais būdais yra absoliučiai nekvestionuojama ir neginčijama. Tai yra demokratinio proceso sudėtinė dalis.

Vyriausybė nusprendė, kad dar daugiau darbuotojų privalės testuotis dėl COVID-19. Į privalančių testuotis darbuotojų sąrašą įtraukiamas gamybos sektorius. Privalomas testavimas šio sektoriaus darbuotojams numatomas nuo rugsėjo 13 dienos. „Siūlome įtraukti gamybos įmonių darbuotojus. Pasiūlymas paremtas tuo, kad daugiausiai proveržių dabar fiksuojama gamybos įmonėse“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nauji Vyriausybės svarstomi ribojimai turėtų įsigaliotų vienu metu – nuo rugsėjo 13 dienos, o ne dalimis, kaip planuota iki šiol, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Panašu, kad įsiklausysime į organizacijų ir asociacijų kvietimą, kad jiems reikia laiko pasiruošti, tai labai tikėtina, kad šiandien apsitarsime, jog startas būtų vieningas“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė A. Dulkys.

Antradienį prie Seimo tūkstančiai žmonių protestavo prieš praėjusią savaitę paskelbtus Vyriausybės ribojimus nepasiskiepijusiems asmenims ir neturintiems galimybių paso. Dieną – aikštėje iškeltos kartuvės ir šūksniai, reikalaujant atsistatydinti visai Vyriausybei, naktį – riaušės, akmenų, butelių mėtymai į pareigūnus ir tarnybinius automobilius, ašarinės dujos. Pranešama apie sužalotus pareigūnus ir 26 sulaikytus riaušių dalyvius.

Po vėlų antradienio vakarą kilusių riaušių prie Seimo policijos pareigūnai trečiadienio rytą tebesaugojo parlamento prieigas. Pastatas atitvertas maždaug 75 metrų perimetru „Stop“ juosta. Automobilius, sukančius į A. Tumėno gatvę, kuri antradienio vakarą buvo užblokuota, pareigūnai stabdo ir klausia, kokiu tikslu vykstama. Trečiadienio rytą užtvertas ir priėjimas prie Vyriausybės rūmų Vilniuje. Ji aptverta metaline tvorele ir „Stop“ juosta. Čia taip pat budi policijos ekipažai.

Vyriausybė trečiadienį žada apsispręsti dėl ribojimų nuo koronaviruso (COVID-19) nepasiskiepijusiems žmonėms: jiems liktų atviros tik nedidelės parduotuvės ir vaistinės, smarkiai sutrumpėtų galimų paslaugų sąrašas. Tačiau Vyriausybė atsitraukia nuo planų neturintiems imuniteto arba neigiamo COVID-19 testo žmonėms uždrausti naudotis viešuoju transportu ir teikti tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas.

Valdžia planuoja darbdaviams suteikti galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Visgi nušalinimas grėstų ne visiems. Nuo jo išsisukti galėtų Seimo nariai, nes tam nėra konstitucinio pagrindo. Vyriausybė planuoja leisti darbdaviams nušalinti nuo darbo nepasiskiepijusius darbuotojus. Išimtis būtų taikoma tiems darbuotojams, kurie negali gauti vakcinos dėl medicininių priežasčių.

Vyriausybė užtikrins fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybų skaidrumą, nepaisant būsimų biurokratinių atlaisvinimų, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įprastos viešųjų pirkimų procedūros prailgintų sienos statybas. „Yra ypatingos aplinkybės, kuomet tradicinės procedūros gali užimti labai daug laiko. Neatmesčiau ir to, kad gali būti ir intereso tas procedūras griauti.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad dauguma į ligoninę atsigulusių sunkių koronaviruso pacientų nebuvo pilnai vakcinuoti. Vyriausybės vadovė tikino, kad prievartinio skiepijimo Lietuvoje nebus, tačiau pažymėjo, kad žmonės, kurie sąmoningai atsisako skiepytis, pajus patuštėjusias pinigines. „Vakar mirė dar du žmonės. Iš keliolikos žmonių, kurie mirė per rugpjūčio mėnesį, paskiepytas buvo tik tai vienas ir tik viena doze. Žmonės į ligoninę gulasi dešimtimis kiekvieną dieną.

Vyriausybė ketina įvesti naujus ribojimus imuniteto neturintiems gyventojams. Be galimybių paso nebus galima ne tik lankytis kavinėje ar kino teatre, bet ir važiuoti viešuoju transportu ar patekti į gydymo įstaigą. Dalį visuomenės tokie valdžios ketinimai piktina, tad antradienį prie Seimo ketinama rengti protestą.

Vyriausybė galutinio sprendimo priėmimą dėl ribojimų nepasiskiepijusiems ir neturintiems Galimybių paso priims trečiadienį. Nors praėjusią savaitę buvo kalbama, kad tie sprendimai gali laukti pirmadienį, tačiau nusprendė to nedaryti. Apie tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės atstovė Rasa Jakilaitienė.

Vyriausybė pritarė fizinės tvoros Lietuvos pasienyje statybai, antradienį tam turėtų pritarti Seimas. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sieną reikia pastatyti per maksimaliai trumpą laiką, tačiau kada tiksliai tvora išdygs Lietuvos pasienyje su Baltarusija, A. Bilotaitė atsakyti negali. Visgi ministrė džiaugėsi dėl priimto sprendimo apgręžti migrantus – jau 700 nelegalių migrantų nepateko į Lietuvą.