vyriausybė

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvai saugant savo sieną su Baltarusija nuo nelegaliai plūstančių migrantų, neužtenka vien taktinių sprendimų, reikia ir užsienio partnerių pagalbos. „Buvo tikimasi, kad pastangos kirsti sieną gali suintensyvėti, ir taip ir vyko pastarąsias savaites. Tačiau tai, kas vyksta šuo metu, kai yra itin didelis būrys žmonių susikaupęs visai netoli Lenkijos Respublikos sienos, <...> žinoma, reikalauja papildomų sprendimų ir papildomos reakcijos.

Vyriausybės siūlymas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje bus teikiamas antradienį popiet, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad jis bus ir priimtas. „Planas būtų laikytis to sprendimo, kuris buvo priimtas per seniūnų sueigą – šiandien popietinėje darbotvarkėje turėti nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir tikiuosi, jį ir priimti“, – antradienį po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Čimlytė-Nielsen.

Vyriausybėje pirmadienį svarstyta situacija pasienyje su Baltarusija, kai šimtai neteisėtų migrantų mėgino jėga įsiveržti į Lenkiją. Premjerė Ingrida Šimonytė surengė ministerijų, teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų atstovų susitikimą. „Aptarta situacija pasienyje su Lenkija bei potenciali tokios pat situacijos eskalacijos galimybė Lietuvos pasienyje“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Kova tarp prezidento ir Vyriausybės jau tapo chroniška, ilga ir nesibaigianti, teigė VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas Mantas Martišius. Savo mintį jis paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“.  Pone Martišiau, kaip turėtume vertinti karą tarp prezidento ir valdančiosios daugumos? Kada yra pandemija, migrantų krizė, kitos grėsmės – nėra gerai, kai valstybės vadovai konfliktuoja ir konfliktuoja beveik nesirinkdami priemonių.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seime šiuo metu svarstomiems pasiūlymams dėl prekybos alkoholiu švelninimo, tačiau pateikė ir savo pasiūlymų. Vyriausybė siūlo dar švelninti prekybą alkoholiu, leidžiant jį parduoti asmenims nuo 18 metų amžiaus, neatsižvelgiant į alkoholio stiprumą. Trečiadienio posėdyje ministrų kabinetas iš esmės pritarė dalies valdančiųjų inicijuotiems Alkoholio kontrolės ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektams, kurie šiuo metu svarstomi Seime.

Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar skirti Energetikos ministerijai 174 tūkst. eurų šių metų arbitražo išlaidoms apmokėti, valstybei bylinėjantis su Prancūzijos energetikos bendrove „Veolia“.  „Energetikos ministerija prašo papildomai skirti 200 tūkst. JAV dolerių arbitražo procedūrinėms išlaidoms padengti. Lėšų šiam tikslui 2021 metų valstybės biudžete nenumatyta“, – teigiama Vyriausybės kanceliarijos pažymoje.

Mes žinome, kad klimato krizė ir toliau niokos mūsų planetą, kol vyriausybės nesiims veiksmų, tačiau kiek blogiau bus 2014 m. gimusiam kūdikiui? Žymiai blogiau, remiantis naujausia informacija. Kaip pranešta žurnale „Science“, naujoji karta per savo gyvenimą susidurs su septynis kartus didesnėmis karščio bangomis nei tie, gimę prieš 60 metų, jau patyrė ir dar patirs, jei vidutinė pasaulio temperatūra pasieks 3 °C (5,4 °F), palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Visuotinė kapų apgultis. Lietuvoje įsibėgėjo ilgasis savaitgalis, šalia kapinių formuojasi automobilių spūstys. Dalis žmonių valdžios prašymų susilaikyti nuo kelionių visgi neišgirdo ir atvirauja, kad kapines ir gimines lanko skrosdami visą Lietuvą. Tvarką visuose šalies keliuose prižiūrinti policija vardija šių metų tendencijas: pareigūnams darbo netrūksta, sugautus girtus vairuotojus skaičiuoja dešimtimis. Visų šventųjų dieną sostinėje Karveliškių kapinėse žmonių tikrai netrūksta.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas ketvirtadienį pareiškė paramą žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. TS-LKD prezidiumas, atsižvelgdamas į žemdirbių susirūpinimą dėl žemės ūkio sektoriaus problemų ir ateities, sudarė partijos frakcijos Seime narių darbo grupę, kuri sieks platesnio dialogo su žemės ūkio sektoriaus socialiniais parneriais, pranešė partija. Darbo grupei vadovaus buvęs žemės ūkio ministras, Seimo narys Kazys Starkevičius.

Tęsiantis įtampai dėl Taivano, Lietuvos Vyriausybė turėtų padėti verslui rasti alternatyvų Kinijos rinkai, jeigu ten dirbti jie nebegali, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Ji teigė, kad Taivano verslininkų vizitas Lietuvoje ir ateityje planuojamos investicijos šalyje yra svarbios ir vertingos, tačiau svarbu spręsti ir problemas, su kuriomis šalies verslas susiduria jau dabar.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad pensijų laukiantys pokyčiai užtikrins, jog pensijoms daugiau įtakos turėtų tai, kokias įmokas per gyvenimą moka asmenys.  Pasak ministrės, keisdama pensijų apskaičiavimo tvarką ministerija siekia vienodinti bendrąją pensijos dalį turintiesiems skirtingą stažą, kad kovotų su skurdu, o individualioji pensijos dalis, labiau priklausanti nuo darbuotojo įmokų, augs sparčiau.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad rengiama valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ nepavirs dar vienu dokumentu stalčiuje. Vyriausybės vadovė pirmadienį atidarydama valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ pradžios renginį MO muziejuje sakė, kad „labai nenorėtume padaryti šio proceso valdišku“. „Labiausiai norėtųsi, kad tų formatų, kuriuose mąstymas ir diskusijos apie Lietuvos ateitį tarpsta savaime, tarp bendraminčių, kartais tarp nesutaikomas nuomones turinčių oponentų, indėlis...

Vilniaus miesto apylinkės teisme sulaukta ieškinio dėl galimybių paso atšaukimo. Privatus asmuo siekė, kad jis būtų pripažintas diskriminaciniu. Pats ieškinys teismą pasiekė dar rugsėjo viduryje, tačiau tada priimta nutartis dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Ieškinį pateikusiam asmeniui buvo nustatytas terminas pašalinti teismo įvardytiems trūkumams. Vis dėlto, nors patikslintas ieškinys ir pasiekė teismą, tačiau jį priimti atsisakyta. Teismas išaiškino atsisakymo priimti šį ieškinį motyvus.

Vyriausybė siūlo naikinti draudimą dirbti vidaus tarnyboje padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą. Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė tokioms Vidaus reikalų ministerijos parengtoms pataisoms, jos teikiamos Seimui. Vidaus tarnybos statutą siūloma keisti, nes Konstitucinis Teismas draudimą visam gyvenimui būti vidaus tarnybos sistemos pareigūnu padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Singapūre planuojamos atidaryti Lietuvos ambasados steigimas ir išlaikymas kitąmet valstybei atsieitų 1,73 mln. eurų, joje turėtų dirbti šeši žmonės, nurodo Užsienio reikalų ministerija (URM). Dėl ambasados šioje Pietryčių Azijos šalyje galutinį sprendimą priims Ministrų kabinetas. Remiantis Vyriausybės nutarimo projektu, 2023-iaisiais ambasados išlaikymas atsieitų 1,4 mln. eurų. Anot Užsienio reikalų ministerijos, panašiai tiek lėšų reikėtų ir vėlesniais metais.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalba sąmokslo teorijomis, teigė politologai. Jo pasisakymas apie Vyriausybės norą pristabdyti skiepijimosi procesą siekiant, kad neišsipildytų prezidento tikslas – peržengta riba. G. Nausėda Vyriausybę apkaltino kriminaliniu nusikaltimu, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ sakė politologai Bernaras Ivanovas ir Vytautas Dumbliauskas.

Prieš metus Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šiandien nesipuikuoja populiarumu apklausų viršūnėje ir daugeliui šalies gyventojų pasitikėjimo nekelia. Nepaisant to, buvęs partijos lyderis Andrius Kubilius teigia nematantis priežasčių, kodėl ši Vyriausybė negalėtų tęsti savo darbo ir po kitų rinkimų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė po Vyriausybės posėdžio teikia informaciją apie svarbiausius priimtus sprendimus.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys įstatymo pataisas, numatančias galimybę tam tikrais atvejais migrantų laisvę, pasibaigus sulaikymui, apriboti ir be teismo sprendimo. Pataisomis taip pat teisiškai atskiriami prieglobsčio prašytojai ir neteisėti migrantai, spartinamos skundų nagrinėjimo procedūros.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad žmonių nenoras skiepyti turi ribas, tad šiuo metu, kai vakcinų, premjerės žodžiais, „yra sočiai“, nėra būtinybės kompensuoti darbuotojų testavimo biudžeto lėšomis. Vyriausybės vadovė, prisimindama praėjusius metus, kai po Vėlinių į viršų šoko užsikrėtimų koronavirusu skaičiai, išreiškė susirūpinimą dėl ilgojo savaitgalio. Seimas antradienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kad nevakcinuoti darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų patys.

Seimas antradienį svarstys Vyriausybės planą, kaip amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Penkių įstatymų pakeitimai leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant. Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų. Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.

Latvijoje nuo ketvirtadienio keturioms savaitėms – iki lapkričio 15-osios – įvedamas karantinas, pirmadienio vakarą pranešė premjeras Krišjanis Karinis. Jo metu dauguma parduotuvių, pramogų vietų ir mokyklos bus uždarytos. Sprendimą antradienį dar turi patvirtinti vyriausybė. K. Karinis sakė, kad toks sprendimas priimtas dėl to, kad Latvijoje paskiepytų nuo koronaviruso gyventojų dalis yra pernelyg maža.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Vyriausybės siūlomas priemones, kaip amortizuoti smarkiai didėjančias dujų ir elektros kainas gyventojams.  Už tai, kad po pateikimo pataisoms būtų pritarta, balsavo 87 Seimo nariai, prieš nė vienas, o susilaikė 25. Pakeitimai bus svarstomi skubos tvarka ir į plenarinių posėdžių salę iš komitetų grįš spalio 19-ąją. Penkių įstatymų pataisos leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.

Seime toliau kelią skinasi idėja, kad dėl koronaviruso testuotis privalantys darbuotojai už testus mokėtų patys arba tai darytų darbdavys, valstybė šių testų nebekompensuotų. Parlamentarai po svarstymo pritarė šiam sprendimui. Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.

Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,907 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarys apie 26,068 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius  (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2,039 mlrd. eurų, 1,75 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 118 mln.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečia vakcinos dozė nebus privaloma, kaip ir pirmosios dvi dozės nėra. Vyriausybės vadovė akcentavo, kad išaugusį atvejų skaičių lėmė viruso plitimas tarp vaikų ir paauglių. I. Šimonytės teigimu, riziką kelia tai, jei užsikrėtę vaikai lanko nepasiskiepijusius artimuosius.

Vyriausybė neplanuoja atšaukti galimybių paso. Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, nors situacija ligoninėse yra stabilesnė nei pernai panašiu metu, epidemiologinė situacija tebėra sudėtinga. „Kol kas galimybių paso atšaukimo planų Vyriausybė neturi. Epidemiologinė situacija išlieka pakankamai sudėtinga. Nors, žinoma, yra daug niuansų, kuriuos reikia turėti minty. Trečdalis turbūt naujai nustatomų atvejų yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino kitų metų valstybės biudžeto projektą, kurį dar šią savaitę teiks Seimui. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė džiaugiasi, kad naujame biudžete, palyginti su šiemet, žymiai mažiau lėšų reikia skirti kovai su COVID-19 pandemija. „Kas turbūt svarbiausia buvo Vyriausybei, rengiant ateinančių metų biudžetų projektus, kadangi turime tebesitęsiančias dvi ekstremaliąsias situacijas, kurios turi tam tikrus papildomus poreikius, tai numatyti joms reikalingas lėšas.

Vyriausybė siūlo nuo 2022-ųjų liepos atsisakyti fiksuoto loterijų ir lošimų mokesčio ir pereiti prie lošimo organizatorių pajamų apmokestinimo nustatant procentinę dalį nuo faktiškai lošėjų statomų sumų ir išmokėtų laimėjimų skirtumo. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimams, kuriais keičiama loterijų ir lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarka. Tam dar turės pritarti Seimas.

Siekiant amortizuoti smarkiai augančias energijos kainas gyventojams, Vyriausybė trečiadienį pritarė planui išdėstyti elektros bei dujų kainų augimą per penkerius metus, taip pat pusmečiui atidėti terminą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tam dar reikės Seimo pritarimo. „Norime išvengti butelio kakliuko efekto, kai 2021 metų pabaigoje susikaups didžiulis kiekis vartotojų, kurie nepasirinko tiekėjo“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pakartotinai priimti sprendimą dėl  tolimųjų reisų vairuotojams taikomo dienpinigių koeficiento jo nekeičiant, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ surengė piketą prie Vyriausybės. Kaip BNS teigė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, šiuo metu vis dar vyksta vežėjų, Vyriausybės ir darbuotojų atstovų derybos ieškant kompromisų.

Vyriausybės Seimui teikiamos pataisos, leisiančios iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms skirti 100 eurų išmoką, nėra tobulos etine prasme, bet yra būtinos siekiant išsaugoti kuo daugiau senjorų gyvybių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Seimas antradienį spręs dėl 100 eurų išmokos nepasiskiepijusiems senjorams, taip norint juos paskatinti vakcinuotis. Išmoka būtų skiriama 75 metų ir vyresniems gyventojams. Premjerė tikina, kad ši grupė pasirinkta neatsitiktinai – paskiepytųjų skaičius šioje grupėje mažiausias, o mirtingumas bene didžiausias.  Seimui siūloma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka.

Buvęs Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis perdavė trumpą žinutę savo šalininkams iš kalėjimo Rustavio mieste. Joje eksprezidentas pažadėjo, kad drauge su jo įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) pirmininku Nikanoru Melija ir kartvelų tauta „išmes“ ministrą pirmininką Iraklį Garibašvilį iš vyriausybės. „Būtent aš ir Melija būsime tie, kas drauge su kartvelų tauta išmes Garibašvilį iš jo kabineto“, – parašė M. Saakašvilis.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kėdė įsisiūbavo. Pandemija siautėja, mirčių skaičiai liūdina, ministro kompetencija abejoja prezidentas Gitanas Nausėda ir kai kurie konservatorių partijos frakcijos nariai, o visuomenės pasitikėjimas ministru – minusinis. Ne vienas politikoje dalyvaujantis asmuo įžvelgia būtinybę keisti ministrą ir taip nuimti įtampą visuomenėje bei politiniame lauke, tačiau, neoficialiais duomenimis, gali būti, kad toks sprendimas bus atidedamas iki pavasario.

Lietuvoje blogėjant koroaviruso situacijai, valdžia imasi ir „botago“, ir „meduolio“ – testų darbuotojams valstybė nebekompensuos, tačiau išmokės po 100 eurų senjorams už skiepą. Valdantieji teigia, kad kol kas sunku pasakyti, kiek šios priemonės suveiks, o opozicija negaili kritikos ir tvirtina, kad tai dar vienas visuomenę skaldantis sprendimas, kuris turės ilgalaikių pasekmių.

Numatomas energijos kainų šuolis nuo 2022 metų paveiks gyventojų perkamąją galią, nepaisant Vyriausybės planuojamų amortizacinių priemonių bei augsiančių atlyginimų ir išmokų, teigia didžioji dalis BNS kalbintų ekonomikos ekspertų. BNS naujienų agentūra paprašė 13 ekonomistų įvertinti energijos kainų augimo poveikį perkamajai galiai, atsižvelgiant į Vyriausybės suplanuotas švelninančias priemones, augančius atlyginimus, išmokas.

Ministrų kabinetas pirmadienį renkasi į neformalų pasitarimą, kuriame aptars 2022 metų biudžetą. Jis bus teikiamas Vyriausybės posėdžiui trečiadienį.  Po pasitarimo planuojama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus finansų, socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybės svarstomi instrumentai amortizuojant energijos kainų augimą buitiniams vartotojams yra nepakankami ir pavėluoti. Politikė taip pat pastebi, kad ministrų kabinetas, svarstydamas energijos išteklių brangimo klausimus ir siūlymus, ką daryti, veikia chaotiškai, rašoma LSDP pranešime spaudai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė dar neišsižadėjo pasiūlymo taikyti prievolę daliai darbuotojų skiepytis nuo COVID-19. Tiesa, jos teigimu, tam gali prireikti keisti Darbo kodeksą, mat dalis darbdavių norėtų turėti galimybę iš darbuotojų reikalauti skiepų. Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso.

Vyriausybei pritarus senjorams už COVID-19 skiepus skirti vienkartines 100 eurų išmokas, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad šis sprendimas paskatins vyresnio amžiaus gyventojus skiepytis.   Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui naujai pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų senjorams skirti 100 eurų išmoką. Ministrų kabinetas teikia Seimui įstatymo projektą dėl vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso. Vietoj to priimtas sprendimas Seimui teikti pasiūlymą, kad testuotis dėl COVID-19 privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arbda darbdavio lėšomis. Tiesa, šiems sprendimams dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės planuojama numatyti prievolė darbdaviams apmokėti už nesiskiepijančių darbuotojų koronaviruso testus nėra teisinga verslo atžvilgiu. Pasak jos, nesiskiepijantieji už testus turėtų mokėti patys. „Šis siūlymas (...), mano galva, nėra teisingas darbdavių atžvilgiu.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti pataisas, numatančias privalomus skiepus nuo COVID-19 daliai darbuotojų ir prievolę darbdaviams mokėti už nenorinčiųjų vakcinuotis testus. Tai numatoma Sveikatos apsaugos ministerijos parengtame Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo projekte.

Kaip net kelių krizių akivaizdoje tvarkosi Ingridos Šimonytės vyriausybė ir konservatorių vadovaujama valdančioji dauguma? Būtent į šį klausimą atsakymų ieškoti kviečia TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“. Daugumą I. Šimonytės ministrų žmonės linkę vertinti neigiamai, o savo ruožtu opozicija netgi reikalauja ministrų galvų. Tačiau patys konservatoriai džiaugiasi ir yra įsitikinę, kad dabartinė vyriausybė – geriausia istorijoje.

Su Rasa Ališauskiene, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadove, kalbamės apie pastikėjimo valdžia stokos priežastis, iki šiol neregėtą visuomenės susiskaldymą, požiūrį į partnerystę, migrantus ir galimybę protesto judėjimui virsti nauja politine jėga. Nuo Seimo rinkimų prabėgo vos vieneri metai, o Vyriausybės, jos narių pasitikėjimo visuomenėje rodikliai spėjo nuvažiuoti žemyn. Kokios pagrindinės to priežastys? Vienos priežasties nėra.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina situaciją, susiklosčiusią Sveikatos apsaugos ministerijoje dėl laidos „Kitokie pasikalbėjimai“, BNS pirmadienį pranešė jos atstovė. „Situaciją premjerė vertina kritiškai – informacija privalėjo būti pažymėta. Atsakomybę prisiėmė tas asmuo, kuris privalėjo tai užtikrinti ir neužtikrino“, – teigė premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. Pasak jos, visų ministrų paprašyta užtikrinti, kad tokie atvejai viešinimo kampanijose nepasikartotų.

Kartais labai sunku suprasti tuos liberalus valdžioje. Tai jie puola registruoti įstatymus dėl narkotikų įteisinimo, tai vienos lyties asmenų santuokų, tai dėl teisės nepilnamečiams keisti lytį, tai surogatinės motinystės, tai jie niekina viską, ką siūlo opozicija dėl koronaviruso suvaldymo, tačiau galop ateina momentas, kada net ir labai nenorėdami turi pripažinti, kad mūsų pasiūlymai yra geri.

Vyriausybės ir energetikos ministro svarstomos priemonės, kaip amortizuoti augančias dujų, elektros ir šildymo kainas gyventojams iš esmės nieko nespręs – tokias išvadas po susitikimo su energetikos ministru konservatoriumi-krikdemu Dainiumi Kreiviu daro opozicinės Socialdemokratų partijos atstovai. Socialdemokratai stebisi, kodėl valdantieji nesvarsto valstybinių energetikos monopolijų pelnų peržiūros – esą vien valstybės valdomos „Ignitis“ pelnas šiais metais gali siekti 310 mln. eurų.