vyriausybė

Premjerei Ingrida Šimonytei paskelbus, kad neatmeta galimybės atsistatydinti, Seimo narei į tokius pareiškimus reaguoja skirtingai. Parlamento vadovė tiki Vyriausybės vadovės žodžių nuoširdumu, opozicija kalba apie dirbtinai keliamas įtampas, o socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad šioje situacijoje turėtų pasitraukti tik užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis mano, kad premjerės pareiškimai dėl Vyriausybės atsistatydinimo – sukelta drama, kuri skirta nukreipti dėmesį nuo kitų dramų. Jo nuomone, niekas iš Vyriausybės nepasitrauks, premjerė ir ministrai toliau sėkmingai dirbs, o sukeltas ažiotažas leido sutelkti valdančiąją daugumą balsavimui dėl biudžeto.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad susidariusią krizę reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesudarytų papildomų problemų. Parlamento vadovės teigimu, atskirų ministrų ar visos Vyriausybės atsistatydinimas situacijos tikrai nepagerintų. „Turėjome ne vieną pasitarimą, tai nieko naujo neturiu ką pasakyti. Šią problemą reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesukelia didesnių problemų.

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ turėjo būti pristatyti Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai, teigė premjerė Ingrida Šimonytė. LRT laidai „Dienos tema“ premjerė tvirtino, kad spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pakoregavo sutartį su „Belaruskalij“, joje numatydama įpareigojimą už trąšų gabenimą atsiskaityti iš anksto, ir tai yra suprantama.  „Tačiau atrodo, kad sutarties pakeitimų būta ir daugiau.

Ingrida Šimonytė trąšų skandalą ir ministrų likimą aptarė su prezidentu, bet sprendimo kol kas dar neatskleidžia. Apie savo likimą nenoriai šneka ir šiandien oficialų atsistatydinimo raštą parašęs Susisiekimo ministras. Vis tik opozicija nuomonė vieninga – ministrų kalbos apie pasitraukimą yra viso labo blefas ir bandymas visuomenėje pasirodyti geresniais, nei iš tiesų yra.

Praėjusią savaitę šalį sudrebino trąšų tranzito skandalas išklibino net dviejų ministrų kėdes. Po šio įvykio prabilta ir apie visos Vyriausybės galimą atsistatydinimą. Tačiau Ekomonikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi – valdantieji atlaikė jau ne vieną krizę, tad atlaikys ir šią. Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą praėjusią savaitę sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį pareiškė neatmetanti galimybės visai Vyriausybei atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. „Neatmetu šitos galimybės, tą aš galiu labai tiesiai pasakyti“, – nacionalinio transliuotojo LRT laidai „Dienos tema“ sakė I. Šimonytė.

Konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis bei susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusį trečiadienį pranešė esą pasirengę atsistatydinti, kai, įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės prekių tranzitas per Lietuvą nesustojo. G. Landsbergis sako, kad jo sprendimas atsistatydinti yra rimtas.

Vyriausybei ir Seimui siūloma įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams. Tai leistų užkirsti kelią ir bet kokiam „Belaruskalij“ trąšų tranzitui per Lietuvos teritoriją. Susisiekimo ministerija penktadienį įregistravo tai numatantį Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.

Sustiprinančiąja vakcinos nuo koronaviruso doze jau pasiskiepijo trečdalis 65 metų ir vyresnių asmenų, pranešė Vyriausybė. Iš viso nuo spalio 18 dienos stiprinamąja vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepijo daugiau kaip 14 proc. visų šalies gyventojų, remdamasi Statistikos departamento duomenis informuoja Vyriausybės spaudos tarnyba. 67 proc. visų šalies gyventojų yra pasiskiepiję bent viena vakcinos nuo COVID‑19 doze, o bendras Lietuvos gyventojų imunizacijos lygis šiuo metu siekia 79 proc.

Ketvirtadienio vakarą Seime – anksčiau neskelbtas koalicijos partijų lyderių susitikimas.  Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, susitikime dalyvavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Mitalas.  Po susitikimo politikai atsisakė jį komentuoti.

Ketvirtadienį posėdžiavusi vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutarė prašyti „Lietuvos geležinkelių“ papildomos išsamios informacijos. Į komisiją kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis, prašydamas įvertinti, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Vyriausybė ieško būdų, kaip be didelės žalos valstybei nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tikrai rasime sprendimus dėl sutarties galiojimo nutraukimo taip, kad Lietuvos Respublikai dėl to kiltų mažiausios finansinės žalos rizika“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį teigė premjerė.

Seimo opozicija ragina Vyriausybę prisiimti atsakomybę, paaiškėjus, kad „Lietuvos geležinkeliai“ priėmė JAV sankcionuotos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą ir teikė jai paslaugas po gruodžio 8-sios, jau įsigaliojus sankcijoms. Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako pasitikinti Vyriausybės veiksmais.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas situaciją, kai „Lietuvos geležinkeliai“ apėjo JAV sankcijas „Belaruskalij“, pavadino dviveidišku pasirinkimu ir Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotu. Jis tikino, kad atsakomybę už tai turėtų prisiimti tiek premjerė, tiek užsienio reikalų ministras. „Tai yra vertybinės užsienio politikos bankrotas, tai yra akivaizdu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Jungtinių Valstijų sankcijų vienai didžiausių pasaulyje Baltarusijos trąšų gamyklai „Belaruskalij“ įgyvendinimas priklauso nuo įmonių, tačiau neatmeta ir Vyriausybės įsikišimo galimybės. Taip jis kalbėjo rugpjūtį paskelbtų JAV sankcijų įsigaliojimo išvakarėse. Lietuvos institucijos ir valstybės įmonės kurį laiką aiškinosi, ar sankcijos uždraudžia „Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuvos geležinkeliais per Klaipėdos uostą.

Vyriausybės patobulintas kitų metų valstybės biudžetas yra pozityvus dėl augančių pensijų, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo, dėmesio švietimui, tačiau svarbu, kad biudžeto deficitas toliau nedidėtų, o vėliau – ir mažėtų, teigia Prezidentūra.

Penktadienį Vyriausybė pritarė ir teiks Seimui siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį kiek ilgiau nei vienam mėnesiui, t. y. iki sausio 15 d. Pagal Konstituciją sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, priima Seimas. Seimui priėmus šį nutarimą nepaprastoji padėtis galiotų ne tik Lietuvos ir Baltarusijos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos pasienyje siekiant užkardyti antrinę migraciją ir migrantų gabenimą Lenkijos kryptimi, tačiau tai neturės įtakos gyventojų judėjimui.

Penktadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Nuo jo priklauso, kiek kitais metais sumokėsime mokesčių ir kiek kam šių pinigų bus išdalyta. Palyginti su ankstesniu projektu, išlaidas numatoma didinti daugiau kaip 500 mln. eurų. Ministrų kabineto galutinai patvirtintas projektas dabar keliaus į Seimą. Jis artimiausiu metu ir turėtų priimti atitinkamą įstatymą.

Ministrų kabinetas penktadienį planuoja apsispręsti dėl nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija pratęsimo ir pasienyje su Lenkija įvedimo. Galutinį sprendimą dėl to turėtų priimti Seimas kitą savaitę. Dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį norima nemažėjant įtampai dėl neteisėtos migracijos iš Baltarusijos. Teisinis režimas galiotų dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.

Vyriausybė trečiadienį skyrė signataro rentą buvusiam premjerui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Aleksandrui Abišalai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu, valstybinė signataro renta A. Abišalai skirta nuo lapkričio 1-osios. 1955-aisiais gimęs fizikos ir matematikos mokslų daktaro išsilavinimą turintis verslo konsultantas A. Abišala vadovavo ketvirtajai Vyriausybei 1992-ųjų liepą-lapkritį.

Vyriausybė trečiadienio pasitarime pritarė pasienyje su Baltarusija dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį dėl migrantų krizės. Kartu pritarta išplėsti nepaprastosios padėties teritoriją, įtraukiant Lietuvos-Lenkijos pasienį. Vyriausybė dar ketina posėdžiauti penktadienį, kur pritars nutarimo projektui, kuris bus pateiktas tvirtinti Seimui. Galutinai dėl nepaprastosios padėties pratęsimo dar turės apsispręsti Seimas.

Vyriausybė pritaria Seime svarstomam siūlymui naikinti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC) bei kitas sveikatos apsaugos srities įstaigas, tačiau siūlo palikti atskirą Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Šią savaitę Vyriausybė patvirtino išvadą, kuria pritaria Valstybinio psichikos sveikatos centro, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro ir ULAC panaikinimui, jų funkcijas perduodant kitoms tarnyboms.

Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžetas užtikrina valstybės sektoriaus darbuotojų bei pensininkų pajamų augimą ir tuo pačiu stabilizuoja valstybės skolos augimą, tvirtina premjerė.  Ingrida Šimonytė atmeta opozicijos kritiką dėl nepakankamo kai kurių sričių finansavimo, taip pat pabrėžia, kad jau kitąmet Vyriausybė pateiks siūlymų, kurie turėtų didinti valstybės pajamas.

Naujoji Vokietijos vyriausybė, formuojama socialdemokratų, žaliųjų ir liberalų, pasirengusi pradėti dialogą su Rusija, nurodoma trečiadienį paskelbtoje koalicinėje sutartyje. „Vokietijos ir Rusijos santykiai yra gilūs ir daugialypiai. Be to, Rusija yra svarbi tarptautinė veikėja. Žinome, kokie svarbūs yra stabilūs ir tvirti santykiai, todėl ir toliau jų siekiame. Esame pasirengę konstruktyviam dialogui“, – nurodoma dokumente.

Vyriausybei ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, tris dešimtmečius puoselėti Lietuvos ir Kinijos santykiai pastaruoju metu ėmė smarkiai aižėti. Pekinas kritikuoja Lietuvą, jog ši nesilaiko dar 1991-ųjų rugsėjį pasirašyto susitarimo, kurio įsipareigojo gerbti Kinijos teritorinį vientisumą ir neužmegzti diplomatinių ryšių su Taivanu.

Vokietijos centro kairiųjų vadovaujamas partijų aljansas trečiadienį paskelbė sudaręs susitarimą suformuoti naują vyriausybę, kurioje pirmąkart per pastaruosius 16 metų pirmuoju smuiku grieš Socialdemokratų partija (SPD), sakoma koalicijos sutartyje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.

Vyriausybei pritarus siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį, aplinkos ministras tikina, kad beveik penktadalis automobilių savininkų jo mokėti neturėtų.  Naujas mokestis būtų renkamas nuo 2023 metų ir visa apimtimi pradėtų galioti 2025 metais, iš jo tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų. „Pagal dabartinį turimą parką 18 proc. automobilių nemokėtų šito taršos mokesčio.

Vyriausybė pritarė atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo įvedant kasmetinį taršos mokestį. Jei Seimas pritars, mokestis įsigalios jau nuo 2023 metų ir vidutiniškai sieks 138 eurus automobilio savininkui, o vėliau tik augs. Kol kas motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nuo 2023 metų pamažu didinti akcizus taršiausio kuro rūšims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui. Tam bus reikalingas ir Seimo sprendimas.  Aplinkos ministerija spalį pranešė, kad naujos Akcizų įstatymo pataisos taip pat numato nuo 2024 metų suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus. Jos teigimu, kartu su automobilių taršos mokesčiu tai paskatins gyventojus vengti taršiausių dyzelinių automobilių.

Vyriausybei trečiadienį svarstant Aplinkos ministerijos naujai parengtus mokestinius pakeitimus dėl vadinamojo automobilių taršos mokesčio, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ragina tokio sumanymo atsisakyti. Pasak socialdemokratų, siūlomas mokestis bėdų dėl didėjančios oro taršos neišspręs ir labiausiai per kišenę smogs ne didžiausiems teršėjams, o žmonėms, kurie turi senesnius automobilius.

Lietuvos verslo konfederacija, Asociacija „Investors‘ Forum“ ir Lietuvos darbdavių konfederacija kreipiasi į Seimo Pirmininkę, Seimo Valdybą ir Vyriausybę dėl teisėkūros procedūrų laikymosi Seimui svarstant Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pirmadienį aptars užimtumo reformą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pristatys siūlymus, pagal kuriuos darbo neturinčiam žmogui per pusmetį du kartus atsisakius pasiūlymo dirbti, jis netektų bedarbio statuso.

Sveikatos apsaugos ministerijai rengiant Lietuvos sveikatos sistemos reformą, ministras Arūnas Dulkys teigia, jog investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, tačiau pabrėžia netvirtinsiantis projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. „Kitiems metams mes turime tikrai gerą PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetą. (...) Bet kad galėtų egzistuoti toks pats tinklas, galėtų egzistuoti necentralizuota greitosios medicinos pagalba – jo vis tiek neužteks ir niekada neužteks.

Prezidentūra iš esmės pritaria Vyriausybės planams dėl mokyklų tinklo pertvarkos.  „Pagrindinis tikslas yra ne mokyklų jungimas ar uždarymas, bet mokymosi rezultatų skirtumų mažinimas“, – ketvirtadienį LRT sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.  Anot jo, Prezidentūra yra linkusi tikėti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiama reforma nebus skirta tik infrastruktūrai gerinti ar galimybei pakeisti neįtinkančius mokyklų vadovus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad, jei Lietuvoje reikėtų imtis dar griežtesnių ribojimų COVID-19 pandemijai valdyti, jie pirmiausiai būtų įvedami žmonėms nesiskiepijusiems. „Niekas nėra suinteresuotas karantinu ir manau, kad žmonės taip pat nėra juo suinteresuoti.

Vyriausybė galutinai įtvirtino griežtesnes COVID-19 pandemijos valdymo priemones, kurios įsigalios nuo gruodžio. Pakeista galimybių paso išdavimo tvarka, jį gaus vaikai nuo 12 metų amžiaus. Taip pat nustatyta, kuriems nesiskiepijusiems darbuotojams bus privalu apmokėti savo testus. Nauja galimybių paso tvarka Vyriausybė įtvirtino, kad galimybių pasas nuo gruodžio 28 dienos bus išduodamas vaikams ne nuo 16 metų, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Vyriausybė trečiadienį planuoja spręsti dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų, taip pat apriboti paso galiojimą iki septynių mėnesių. „Bus tikslinamas Vyriausybės nutarimas, kad galimybių pasas, noriu pabrėžti, pramogoms, o ne neformaliajam švietimui ir juo labiau ne ugdymui, būtų taikomas ir asmenims nuo 12 metų, o ne nuo 16, kaip šiuo metu“, – antradienį Seime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Naujausiuose partijų reitinguose – ekspertų dėmesį atkreipiantys rezultatai. Valdančiųjų stovykloje įtampoms negęstant, jie prakalbo apie galimas grėsmes ir koalicijai, už kurio stovi buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir jo suburta partija „Vardan Lietuvos“. Politologų teigimu, bičiulystė su S. Skverneliu yra labai pavojinga, jis – rimtas konkurentas premjerei Ingridai Šimonytei. Spalį naujienų portalo delfi.

Seime pasigirsta siūlymai plėsti 100 eurų už skiepą nuo koronaviruso. Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose šios idėjos vertinimai skirtingi. Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad didelė dalis vyriausios amžiaus grupės gyventojų pasiskiepijo be jokių raginimų ir išmokų, tad turi nuliūdinti tuos, kurie mano, kad 100 eurų padarė proveržį vakcinacijos kampanijoje.

Pirmadienį būrelis tėvų susirinko protestuoti prie Vyriausybės prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų. Akcija organizuojama siekiant atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog galimybių paso įvedimas esą diskriminuotų vaikus ir sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.

Vyriausybinei fizinio barjero pasienyje su Baltarusija įrengimo priežiūros komisijai penktadienį bus pateikta informacija, kaip energetikos grupės „Epso-G“ sekasi įgyvendinti projektą.  „Epso-G“ komisijai pristatys projekto eigą“, – BNS sakė „Epso-G“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.  Pasak jo, projektas vyksta pagal planą – „Tetas“ sėkmingai tiesia koncertiną, sklandžiai vyksta ir antrojo etapo darbų rangovų pasirinkimo procesas.

Europos Parlamentas ketvirtadienį pasmerkė Lenkijos neseniai priimtą beveik visišką abortų draudimą ir paragino šalies vyriausybę užtikrinti, kad jis nebesukeltų daugiau kūdikių besilaukiančių moterų mirčių. Rezoliucija buvo priimta pasklidus žiniai apie 22 nėštumo savaitę nuo sepsinio šoko mirusią moterį, kuriai gydytojai nenutraukė nėštumo, laukdami, kol vaisius numirs pats.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valdantiesiems nėra svarbu pasipriešinti prezidento valiai ir atmesti jo veto dėl mokamo testavimo, Vyriausybei svarbiausia yra, kad žmonės skiepytųsi. Ministrų kabineto vadovės teigimu, testų kompensavimas turi būti panaikintas dėl to, kad vakcinos yra prieinamos visiems, o jų gauti nesutinkantys, turėtų už tokį savo pasirinkimą susimokėti iš savo kišenės.

Vyriausybė trečiadienį sutarė dėl naujų priemonių valdyti neslopstančią COVID-19 pandemiją. Galutinius sprendimus šią savaitę ir kitos savaitės pradžioje dar turės priimti Vyriausybė bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kaip ekstremalios situacijos vadovas. BNS pateikia svarbiausius planuojamus pakeitimus.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį ministerija ligoninėms davė specialius nurodymus, kaip pasiruoši. Vis dėlto ministras nesutiko detalizuoti, apie kokius nurodymus kalbama. „Nenorėčiau detalizuoti, kokie tie konkretūs nurodymai. Bet, kaip suprantu yra tam tikros informacijos pasklidę ir socialiniuose tinkluose.

Lietuvoje blogėjant epidemiologinei situacijai, Vyriausybė trečiadienio pasitarime apsvarstė naujas COVID-19 valdymo priemones. Tarp jų – ir jau nuo kito pirmadienio įvedamas privalomas medicininių kaukių dėvėjimas. Pasitarime ministrų kabinetas pritarė siūlomoms COVID-19 priemonėms, tačiau, anot ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, galutinius sprendimus Vyriausybė turėtų priimti kitą savaitę. Tiesa, dalis sprendimų operacijų vadovo sprendimu įsigalios jau nuo pirmadienio.

Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžeto projektas kitąmet turės įtakos vartojimo kainoms ir infliaciją gali padidinti maždaug 0,3 procentinio punkto, teigia Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Seimas antradienį svarsto Lietuvoje iki šiol dar nenaudotą priemonę – Vyriausybės siūlymą nuo vidurnakčio dalyje Lietuvos mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Dalis Seimo narių nerimauja, ar ribojimai palies gyventojus, kurie gyvena ir dirba teritorijose, kurios papuola į nepaprastosios padėties teritoriją.