vyriausybė

Vyriausybė nusprendė atidėti galimybių paso įsigaliojimą vaikams nuo 12 metų. Iki kovo 1 d. galimybių pasas bus reikalingas sulaukusiems 16 metų. „Sparčiai plintant omikrono atmainai koncentruojame savo dėmesį į testavimo algoritmus ir testavimo pajėgumus“, – Vyriausybės posėdžio metu sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Seimui trečiadienį atmetus pataisas dėl automobilių taršos mokesčio, jas inicijavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad dėl šio mokesčio ateities bus tariamasi su Vyriausybe. „Reikia grįžti į Vyriausybę tą sužiūrėti, nedaryti karštų išvadų, problema išlieka dėl augančios transporto taršos ir ieškoti efektyvių priemonių. Mokestis buvo viena iš tų priemonių“, – BNS sakė S. Gentvilas.

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir būtų apsispręsta trąšų tranzitą riboti įstatymu, Seimas sprendimus priimtų per trumpiausią įmanomą laiką, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Prieš dvi savaites kritinėje situacijoje dėl apyvartinių lėšų trūkumo atsidūrusi didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) sako šiuo metu situaciją suvaldžiusi.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako pozityviai vertinantis Vyriausybės apsisprendimą stabdyti galimybių paso reikalavimą vaikams. „Pozityviai vertinu Vyriausybės apsisprendimą kol kas stabdyti galimybių paso vaikams iki 16 metų reikalavimą. Ministrų kabinetas turės laiko persvarstyti strategiją ir priimti geriausius šiam laikotarpiui sprendimus“, – antradienį feisbuke paskelbė šalies vadovas.

Vyriausybė ruošiasi laikinai stabdyti galimybių paso taikymą vaikams iki 16 metų, nes siekiama jame pripažinti mokyklose atliekamus savikontrolės profilaktinius antigeno testus, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Pasak jos, tėvams pagrįstai kyla klausimas, kodėl vaikui negali būti suformuotas galimybių pasas, jei jis testuojasi du kartus per savaitę ir gauna neigiamą atsakymą. „Reikia laiko pasižiūrėti, kaip ir kiek tie techniniai dalykai išsprendžiami.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad netrukus omikron atmaina taps vyraujančia Lietuvoje ir tai reiškia didelį užsikrėtimų atvejų augimą. Vyriausybės vadovė teigė, kad nors apie atmainą žinoma nedaug, tyrimai rodo, kad vakcinos, o ypač sustiprinančioji dozė, apsaugo nuo sunkios ligos eigos ir mirties. „Nors sekoskaitos tyrimai to dar nerodo, bet reikia turėti omenyje, kad sekoskaitos tyrimai šiek tiek vėluoja keletą savaičių, vadinasi, mes turime tokį truputėlį vėluojantį vaizdą.

Vilniaus apygardos teismas atmetė žurnalisčių skundą buvusio premjero Saulius Skvernelio, jo patarėjo Tomo Beržinsko ir tuometinio Vyriausybės kanclerio administracinėje byloje dėl atsakomybės atsisakyti pateikti žiniasklaidai pasitarimo garso įrašą. Vilniaus apylinkės teismo sprendimą nutraukti administracinę bylą skundė žurnalistės Rita Miliūtė ir Vilma Danauskienė  – jos siekė buvusios Vyriausybės atstovų atsakomybės dėl atsisakymo pateikti žiniasklaidai pasitarimo garso įrašą.

Aptarti verslo patiriamų problemų dėl Kinijos įvestų ribojimų į Vilnių kitą savaitę atvyksta Vokietijos vyriausybės narė, portalui 15min.lt patvirtino trys nesusiję šaltiniai. Ekonomikos ministerijos valstybės sekretorė Franziska Katharina Brantner su Lietuvos valdžios atstovais susitiks praėjus kelioms savaitėms po to, kai Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai įspėjo apie vokiečių investuotojų problemas Lietuvoje.

Vyriausybės posėdyje pritarta Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, siūlymui kreiptis į Seimą su prašymu trims mėnesiams, iki 2022 m. gegužės 13 d., pratęsti Lietuvos kariuomenei suteiktus įgaliojimus ekstremaliosios situacijos metu. Turėdami šiuos įgaliojimus, kariai turi teisę duoti privalomus nurodymus, atlikti asmens apžiūrą ir sulaikyti įtariamus asmenis ir kt.

Vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai gruodį nutarus, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica” geležinkelio tilto per Nerį konkursą laimėjusi Kinijos korporacijos valdoma Ispanijos įmonė kelia grėsmę šalies saugumui, Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokią išvadą.

Premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo linkusi vertinti prezidento žodžių, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebuvo derintas su juo. Vyriausybės vadovė priminė šalies vadovo interviu tiek Lietuvos, tiek užsienio žiniasklaidos priemonėms, kai jau buvo aišku, kad atstovybė bus pavadinta taivaniečių vardu.

Vyriausybė kol kas nesiūlys dar kartą skelbti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, sako premjerė. „Veikiausiai tokio siūlymo neteiskime“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad pagal įstatymus nepaprastosios padėties pratęsimas negalimas, kaskart daromas naujas teikimas dėl tokios padėties įvedimo. „Nepaprastoji padėtis yra nustatoma kiekvieną kartą iš naujo ir ji nustatoma įstatyme nustatytais pagrindais.

Gitanas Nausėda iškėlė Vyriausybei ultimatumą, kad jei vaikams galimybių pasas nebus suteikiamas su antigeno testu, jis kreipsis į Konstitucinį Teismą. Premjerė pripažino, kad išgirdusi prezidento žodžius sutriko. „Esu šiek tiek sutrikusi, kadangi pirmadienį kalbėjomės su prezidentu apie galimybių pasą vaikams. Jokių ultimatumų Vyriausybei išsakyta nebuvo.

Kazachstano prezidentas trečiadienį priėmė šalies vyriausybės atsistatydinimą, stengdamasis sustabdyti precedento neturinčius neramumus dėl energijos kainų kilimo. Prezidentūros interneto svetainėje paskelbtame įsake teigiama, kad Kassymas-Jomartas Tokayevas priėmė ministro pirmininko Askaro Mamino vadovaujamo kabineto atsistatydinimą. Ministro pirmininko pavaduotojas Alichanas Smailovas eis premjero pareigas laikinai, kol bus suformuotas naujas kabinetas, teigiama įsake.

Virš Lietuvos jau kurį laiką telkiasi tamsūs debesys – užsirūstinusi Kinija vis kelia įtampą. Prognozuojama, kad konfliktas su Kinija skaudžiausiai atsilieps Lietuvos ekonomikai, o ypač investicijų rinkai. Ekonomistas įspėja, kad kelio atgal nebėra – Lietuva nebegali taikytis su Kinija ir privalo ieškoti užnugario Vakaruose. Jo žodžiais tariant, Lietuvos reputacija Europos Sąjungos akyse gerokai smuko.

Įvairių krizių į vieną ir kitą pusę mėtytas Vyriausybės laivas į 2022-uosius išplaukia su ta pačia įgula, su kuria paliko uostą. Per pirmuosius darbo metus Ingridos Šimonytės ministrų kabinete nepasikeitė nė vienas jo narys. Ekspertai teigia, kad nuspėti, ar kitais metais kris nors vieno ministro galva – sunku. Visgi vienas kabineto narys gali būti visiškai ramus – ekspertų tvirtinimu, vienas ministras XVIII-oje Vyriausybėje yra absoliučiai neliečiamas.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad dabartinei valdžiai dar daug ko reikės išmokti: „aš nenorėčiau pirštais badyti, bet visa grandinėlė dar turi kur pasitempti, aš turiu galvoje visą valdančią grandinėlę, pradedant prezidentūra Vyriausybe ir, aišku, Seimu", rašo lrt.lt. Prezidentė davė interviu LRT televizijai, kuriame sakė: „Dar turbūt daug ko valdžiai reikės išmokti – tai jauni politikai, jaunų politikų karta.

Nuo šiol antikūnų testas nebetiks galimybių pasui gauti, jei jį atliks nuo COVID-19 pilnai paskiepytas žmogus, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad plintant omikron atmainai nežinoma, ar antikūnų buvimas yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja. Atlikėjas ir kompozitorius Stanislavas Stavickis-Stano sureagavo į šį Vyriausybės nutarimą ir socialiniame tinkle išreiškė savo poziciją.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigiamai vertina Vyriausybės planus skirti 6 mln. eurų nuo Kinijos nukentėjusiems Lietuvos verslams. Pasak jo, numatyta suma nedidelė, tačiau pramonininkų atstovas tikisi, kad tai bus tik pradžia.    „Ši suma, lyginant su mastu, kuris patiriamas dėl problemų su Kinija, yra nedidelė.

Vyriausybei vis dažniau užsimenant apie karantiną, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad, jei Lietuvoje vėl prisireiktų įvesti šį režimą, jis būtų toks pat griežtas, kaip šių metų sausį, kai buvo ribojamas gyventojų judėjimas ir kontaktai. Apie tai ministras kalbėjo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Ministro teigimu, rodiklis, pagal kurį būtų sprendžiama, ar Lietuvoje atėjo metas įvesti karantino režimą, yra 240 užimtų lovų reanimacijoje.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė kompensuoti privalomą gyvūnų ženklinimą socialiai remtiniems asmenims. Pagal Žemės ūkio ministerijos siūlymą, asmenų, gaunančių socialinę pašalpą, laikomų kačių, šunų ir šeškų privalomo ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Vienam gyventojui, gaunančiam socialinę pašalpą, galės būti kompensuojama ne daugiau kaip už trijų augintinių ženklinimą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų vasario daliai darbuotojų būtų privaloma skiepytis nuo COVID-19. Nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Galutinį sprendimą šiuo klausimu dar priims Seimas.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas fiksuoja rekordinį visuomenės nepasitikėjimą savo darbu. Paskutinį kartą tokie prasti Vyriausybės reitingai buvo matomi tik vadovaujant Andriui Kubiliui ekonominės krizės metu. Ekspertų nuomone, prie prasto visuomenės požiūrio į Vyriausybė prisidėjo ne vienas krėtęs skandalas ir krizė, o artimiausiu metu ministrai iš gyventojų neturėtų laukti daugiau palankumo.

Įklimpusi į „Belaruskalij“ trąšų skandalą, konfliktą su Kinija, nesibaigiančią pandemiją ir savo pačių susikurtą dramą dėl neįvykusių atsistatydinimų, Vyriausybė žmonių akyse grimzta vis giliau. Ministrų kabinetu nepasitiki beveik pusė tautos. Tai – blogiausias reitingas nuo Andriaus Kubiliaus laikų, kai irgi valdė konservatoriai. Teigiamai žmonės vertina vos vieną ministrę iš visų keturiolikos kabineto narių.

Šiemet Lietuvą krėtė ne viena krizė: vargino užsitęsęs COVID-19, į kampą spaudė diktatorius Aleksandras Lukašenka, siųsdamas migrantus, įsiplieskė konfliktas su Kinija, kilo šaršalas dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, o galiausiai užgriuvo infliacija. Apie tai, kas Lietuvos laukia ateinančiais metais, kalba premjerė Ingrida Šimonytė. Premjerė teigia, kad Lietuva užsienio politikos krypties nekeis ir toliau ieškos Europos Sąjungos užnugario.

Vyriausybei pakenkė sukurtas lūkestis, kad ministrai atsistatydins dėl tebesitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito, ir palikti juos postuose buvo premjerės Ingridos Šimonytės klaida, sako politologė Ainė Ramonaitė. Taip ji komentavo antradienį paskelbtą visuomenės nuomonės apklausą, rodančią gruodį smukusius šalies Vyriausybės reitingus.

„Lietuvos Vyriausybė puikiai suvaldė pandemiją, suvienijo ir mobilizavo visuomenę krizės akivaizdoje, pagaliau, per trisdešimt metų tinkamai sutvarkė švietimo ir socialines sferas, sumažino energetikos kainas, padidino žmonių pajamas, o Lietuvos visuomenės laimės indeksas išaugo iki dangaus.

Nepaisant JAV sankcijų tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą smukdė šalies Vyriausybės reitingus, o nepasitikėjimas susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu išaugo beveik dvigubai, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Gruodį atliktoje apklausoje pasitikėjimą Vyriausybe išreiškė vos 17,3 proc. respondentų, nepasitikėjimą – 47,8 apklaustųjų. Lapkritį Vyriausybe pasitikėjo 21 proc., nepasitikėjo – 39,6 proc. respondentų.

Koronavirusu jau naudojasi ir kenkėjiškų tikslų siekiantys asmenys. Vyriausybė perspėja, kad šiomis dienomis plinta tariamai NVSC siųstas elektroninis laiškas dėl privalomo darbuotojų koronaviruso testavimo. Šia žinia pirmadienį pasidalijo pati Vyriausybė, tikindama, kad NVSC šiuo metu tokių laiškų nesiunčia. „DĖMESIO: el.

Pasaulyje sparčiai plintant naujajai omikron atmainai, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad Lietuvoje būtų įvestas karantino režimas. Premjerė teigia, kad „griežtas, bet trumpas“ karantinas būtų galimas reanimacijoms užsipildžius iki tokio lygio, kai sveikatos priežiūros sistema imtų strigti. Tai ir kitas svarbiausias aktualijas premjerė aptarė su TV3. Ją kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Visai neseniai, prieš gerą savaitę virė aistros dėl Vyriausybės likimo.

Vyriausybė per tris savaites žada priimti galutinį sprendimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ sutarties su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, šią savaitę pripažinusi sutartį ir jos pakeitimus keliančiais grėsmę šalies saugumui, dar ketvirtadienį turėtų pateikti savo išvadą Ministrų kabinetui.

Konservatorių Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pakliuvo į keistą situaciją. Politikas padarė viską, kad Lietuva nenumuilintų JAV įvestų sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, bet sulaukė savų kolegų pasmerkimo ir raginimo trauktis iš pareigų.

Vyriausybės ir konkrečių ministrų veiklą sprendžiant situaciją dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą prezidentas vertins iš naujo po sausio 31-osios, pranešė valstybės vadovo patarėjas. Povilas Mačiulis ketvirtadienį LRT teigė, kad šią savaitę su Gitanu Nausėda susitikę susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti baltarusiškų kalio trąšų tranzito klausimą.

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių pasiūlymui, kad vaiko pinigai augtų iki 84 eurų. Tai siūlyta pasiekti vaiko pinigus didinant nuo 1,75 iki dviejų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai nepritarti parlamentarų pasiūlymui, nes tai iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 87,5 mln. eurų kasmet.

JAV vyriausybės pareigūnai, susiduriantys su kylančia koronaviruso omikron atmainos banga, išplatins 500 mln. nemokamų COVID-19 testų, mobilizuos karinį medicinos personalą ir padidins skiepijimo pajėgumus, antradienį pranešė Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas. „Turime priemonių išgyventi šią bangą“, – sakė pareigūnas. Jis pridūrė, kad naujų apribojimų įvesti neplanuojama.

Demokratų frakcijos Seime „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis skatina parlamente pradėti „Belaruskalij“ tranzito aplinkybių tyrimą, kadangi ministrų teikiamos versijos vis keičiasi. Anot parlamentaro, atsakomybę turi prisiimti visi prie skandalo prisidėję asmenys. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su Seimo nariu S. Skverneliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Komentuodamas baltarusiškų kalio trąšų tranzito skandalą sakėte, kad ši valdžia bankrutavo.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seime sulaukė opozicijos kritikos dėl savo vadovaujamo ministrų kabineto etikos standartų. Vis dėlto premjerė teigia, kad Vyriausybė kelia sau labai aukštus reikalavimus.

Gilėjant Lietuvos ryšiams su Taivanu, Vyriausybė trečiadienį nusprendė steigti Lietuvos prekybos atstovybę Taibėjuje. Ši sala rudenį atidarė Vilniuje Taivaniečių atstovybę, o dėl jos pavadinimo įniršusi Kinija pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį. Vyriausybės nutarimas dėl atstovybės Taibėjuje įsigalios sausio 1 dieną. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė BNS sakė, kad artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas atstovybės vadovo pareigoms užimti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė turi priekaištų tam, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ sprendė baltarusiškų trąšų skandalą. Ji sakė nesutinkanti su įmonės valdybos pirmininko teiginiu, jog reputacinės rizikos įmonei kilo dėl neatitikimo tarp politinės valios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą ir teisinių instrumentų ją įgyvendinti.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui tobulinti Adresų formavimo taisykles – nuo šiol, nurodant siuntos gavėjo adresą, kartu reikės nurodyti ir pašto kodą. Visoje Lietuvoje yra vienodai pavadintų gyvenamųjų vietovių ir gatvių, todėl pašto darbuotojams, papildomai peržiūrintiems netiksliai adresuotas siuntas ir mėginantiems patikslinti nurodytus gavėjų adresus, pašto kodai padės nustatyti tikrąjį adresatą. „Visiems svarbu, kad siuntos gavėjus pasiektų saugiai ir laiku.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl jos sprendimas dėl ministrų kabineto ateities užtruko iki vėlyvo antradienio vakaro. Jos teigimu, galutinis sprendimas buvo susijęs ir su tuo, kaip pasibaigė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis. Savo sprendimą dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ateities ministrų kabinete premjerė paviešino antradienį 22 val.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje įtvirtino rodiklį, pagal kurį ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms būtų naikinami arba švelninami. Jis priklausys nuo ligoninių lovų užimtumo. Ministrų kabinetas pritarė, kad šalyje dėl COVID-19 įvesti ribojimai bus panaikinami arba švelninami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebus gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų. Čia turimos omenyje ligoninių lovos be vietų reanimacijoje.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. G. Landsbergis atsistatydinimo pareiškimą I. Šimonytei išsiuntė dar penktadienį, M. Skuodis – sekmadienį. Abu ministrai prašė būti atleisti dėl baltarusiškų trąšų „Belaruskalij“ skandalo, kuris kilo praėjusią savaitę.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi dėl priimto 2022-ųjų biudžeto. Vyriausybės vadovės teigimu, jei biudžetas būtų buvęs nepatvirtintas, kiekvieną mėnesį būtų tekę remtis viena dvyliktąja praėjusių metų biudžeto, o tai neleistų planų kelti atlyginimus. Premjerė nedramatizavo, kad biudžetas priimtas vos daugiau nei pusės Seimo narių balsų dauguma. „Tai tokio daugiau mažiau dydžio yra dauguma. Nieko čia neturėtų labai stebinti.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatskleidžia, ar apsisprendė dėl savo ir dviejų ministrų likimo. Vyriausybės vadovė pakartojo, kad sprendimą paskelbs antradienio vakarą. „Šiandien yra sudėtinga diena, šiandien yra daug sudėtingų balsavimų Seime, tai leiskite tą darbo dieną pabaigti. Turbūt jus yra informavusi Rasa Jakilaitienė, kad sprendimą paskelbsiu šiandien vakare, o komentarai bus rytoj po Vyriausybės posėdžio“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį pareiškė neatmetanti galimybės visai Vyriausybei atsistatydinti dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Pasak premjerės, sprendimą dėl Vyriausybės ateities lems tai, kaip ji pati vertins situaciją. Bet ar tikrai Vyriausybė atsistatydins ir bus sudaryta nauja? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Pauliumi Saudargu ir Gintautu Palucku.

Valdantieji konservatoriai antradienį išreiškė nepasitikėjimą savo partiečiu Žygimantu Pavilioniu ir ragina jį atsistatydinti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų. Politikas tikina, kad svarstys šį raginimą tada, kai paaiškės atsistatydinimo prašymą premjerei pateikusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio likimas. „Šiandien frakcija pasiūlė man pačiam apsispręsti dėl pirmininkavimo Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Premjerė Ingrida Šimonytė vakare žadą sprendimą dėl ministrų ir dėl Vyriausybės ateities. Antradienį I. Šimonytė susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Po susitikimo su premjere prakalbo ir pats G. Landsbergis. Užsienio reikalų ministras teigė, kad jau kalbėjosi su premjere I. Šimonyte. Pasiteiravus, kokios nuotaikos, G. Landsbergis atsakė vienu žodžiu. „Nelengvos, sakyčiau. Tiksliausias žodis toks būtų“, – teigė jis.