Volodymyras Zelenskis

Ukraina pažadėjo priešintis Rusijai visur, kur tik gali, net ir karštose Sahelio dykumose – daugėja įrodymų, kad Kyjivas remia tuaregų separatistus, kovojančius su Malio kariuomene ir jos sąjungininkais rusais. Malis, Nigeris ir Burkina Fasas, kuriuos valdo nuo buvusios kolonijinės valdovės Prancūzijos nusigręžusios ir su Rusija suartėjusios karinės chuntos, į tai sureagavo nutraukdami diplomatinius santykius su Kyjivu.

Užsienio reikalų ministerija (URM) atnaujino kelionių į Rusiją rekomendacijas, papildydama jas įspėjimais dėl galimų plaučių maro atvejų Irkutsko regione ir Ukrainos atsakomųjų smūgių Rusijos teritorijoje esantiems objektams. Kaip Eltai nurodė ministerija, kelionių į Rusiją įspėjimo lygis nesikeičia – Lietuvos piliečiams ir toliau rekomenduojama nevykti į šią šalį, o šiuo metu joje esantiems – nedelsiant išvykti.

Ukraina svarsto visas dalinio ugnies nutraukimo galimybes, įskaitant Juodosios jūros regioną ir energetikos sektorių, tačiau kol kas negalima pasakyti, kuri iš jų galėtų būti realistiška. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė bendraudamas su žurnalistais, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Kalbant apie tai, kokie daliniai ugnies nutraukimo susitarimai galėtų būti pasiekti... Mes svarstome visas galimybes – tiek jūroje, tiek energetikos sektoriuje.

Ispanija ir Graikija atsisako atiduoti „Patriot“ sistemas, kurios galėtų padėti Ukrainai, skelbia „The Telegraph“. ES ir NATO ragina sąjungininkus paaukoti savo netrukus galiojimo laiką baigsiančias priešlėktuvines raketas. Anot minėto leidinio, abi šalys tokių turi – tiek Graikija, tiek Ispanija turi raketų, kurias galėtų perduoti Ukrainai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir buvęs kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas turi didžiausią rinkėjų palaikymą – atitinkamai 22,9 proc. ir 20,2 proc. Tai rodo spalio 3–5 d. sociologinių tyrimų grupės „Rating“ atlikta apklausa, skelbia „Ukrinform“. „Respondentų klausėme, už ką jie balsuotų pirmajame hipotetinių Ukrainos prezidento rinkimų ture. Didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukia Volodymyras Zelenskis (22,9 proc.) ir Valerijus Zalužnas (20,2 proc.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad šalies derybininkų komanda šiuo metu dirba Europoje, o spalio 9–10 d. lankysis Jungtinėse Valstijose. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondento, tai Ukrainos vadovas pareiškė per spaudos konferenciją Prylukų mieste. „Tikiuosi, kad bus perduotos visos reikalingos žinios“ „Svarbūs momentai. Šiandien mūsų komanda yra Europoje, o rytoj ir poryt bus Jungtinėse Valstijose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad bus atsakyta į Rusijos smūgį dviem autobusams netoli fronto linijos esančiame Kramatorsko mieste, per kurį žuvo 30 žmonių, o dar 18 buvo sužeista. „Šis smūgis neliks be atsako. Rusija mėgina sunaikinti visą gyvybę Donbase, ir pasaulis turi reaguoti [...] ryžtingai“, – platformoje „Telegram“ pareiškė V. Zelenskis. Donecko srities prokuratūros duomenimis, Rusijos pajėgos į autobusus smogė sklendžiančia bomba.

Pietų Korėja ketvirtadienį pareiškė, kad atšauks savo ambasadorių Ukrainoje, reaguodama į stiprėjantį diplomatinį ginčą dėl Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Seului. „Vyriausybė nusprendė atšaukti savo ambasadorių Ukrainoje. Vyriausybė tikisi, kad visi neišspręsti klausimai tarp abiejų šalių bus išspręsti draugiškai, ir šiuo tikslu toliau konsultuosis su Ukrainos puse“, – pareiškime nurodė užsienio reikalų ministerija.

Ukrainos derybų komanda penktadienį, spalio 9 d., Jungtinėse Valstijose susitiks su Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu....

Rusijos smūgis trečiadienį, spalio 7 dieną, Prylukuose pražudė penkis vaikus. Trims iš jų tebuvo vieneri metai, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusijos raketos smūgio į gyvenamąjį namą Prylukuose vietoje toliau vyksta griuvėsių valymo darbai. Šiuo metu žinoma apie 18 žuvusiųjų, keturi iš jų – vaikai: Oleksandras, Kyrylas ir Serhijus, kuriems tebuvo po vienerius metus, bei aštuonmetis Maksymas. Reiškiu užuojautą visiems jų artimiesiems“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas.

ELTA glaustai pristato svarbiausius spalio 7 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Iš Seimo traukiasi ilgametė parlamentarė konservatorė Agnė Bilotaitė. Ją parlamente turėtų pakeisti partijos kolega Kęstutis Masiulis. Vyriausybė Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) direktoriui Mindaugui Kairiui skyrė papeikimą. Tuo metu per tarnybą kontrabandininką nušovusį pasienietį Karolį Ilgevičių siūloma pripažinti kaltu ir jam skirti laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams be intensyvios priežiūros.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas Ukrainoje artėja prie pabaigos. Pasak Baltųjų rūmų vadovo, taikus sprendimas „iš tiesų tampa vis artimesnis“. „Mes dar nebaigėme karo tarp Rusijos ir Ukrainos. Aš dirbu šiuo klausimu. Maniau, kad tai bus man lengviausias uždavinys. Mes užbaigėme aštuonis karus. Ir šis taip pat baigsis gana greitai. Šiame kare miršta daug žmonių, o tai yra beprasmiška. Beprasmiška, kas vyksta.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas gimtadienio proga nusiųstame laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo „nekintamą paramą“ Maskvai, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Ukraina yra pasirengusi dirbti ieškant sprendimų taikai pasiekti ir kartu su partneriais rengia penkis skirtingus paliaubų formatus, per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyjus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turi didinti pajėgumus, leidžiančius veidrodiniu principu atsakyti į Rusijos smūgius, be kita ko, aprūpinti Gynybos pajėgas tolimojo nuotolio dronais.

Rusijai atakuojant prekybinius laivus ir trikdant Ukrainos grūdų eksportą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Maskvos veiksmai Juodojoje jūroje kelia grėsmę pasaulinei prekybai ir tarptautinių maisto rinkų stabilumui. „Rusijos agresijos karas persimeta į Juodąją jūrą. Civiliniai prekybiniai laivai neturi tapti kariniais taikiniais.

Rusija rengiasi galimiems Ukrainos gynybos pajėgų balistiniams smūgiams ir stiprina svarbiausių tiltų apsaugą, „Telegram“ kanale pranešė partizanų judėjimas ATEŠ. Judėjimo agentai, dirbantys Rostovo srities kelių valdyboje, pranešė, kad civilinė ir karinė valdžia gavo Rusijos Pietų karinės apygardos štabo nurodymą skubiai parengti logistikos centrus galimiems Ukrainos gynybos pajėgų smūgiams.

Pietų Korėja gavo Ukrainos pranešimą su atsiprašymu, tačiau pareišė, kad atsiprašymas neatitiko Seulo lūkesčių, rašo Pietų Korėjos agentūra „Yonhap“. Seulas ir Kyjivas įsivėlė į diplomatinį ginčą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje paskelbus, kad Ukraina perdavė Pietų Korėjai du Šiaurės Korėjos karo belaisvius, paimtus į nelaisvę jiems kovojant Rusijos pusėje.

Kalbėdamas su Vokietijos žiniasklaida, Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius paragino NATO parengti konkretų reagavimo į Rusijos hibridines atakas planą ir perspėjo, kad Maskva yra pasiryžusi išbandyti Aljansą, tokiems incidentams plintant už Europos rytinio flango ribų. „Likusi Europa pamažu pripažįsta, kad negalime ignoruoti to, kas vyksta Leipcige, Danijoje ir kitur“, – Vokietijos leidiniui „Die Welt“ sakė M. Sinkevičius.

Nepaisant suintensyvėjusių Rusijos atakų prieš jo šalį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi, kad netrukus bus atnaujintos derybos dėl karo pabaigos. „Tikiuosi, kad Amerikos pusei pavyks spalį surengti trišalį susitikimą“, – savo vakariniame vaizdo kreipimesi sakė jis. Ukrainos derybų komanda yra pasirengusi. „Dabar tokį pasirengimą turi parodyti ir Rusija“, – pridūrė jis.

Spalio 6-osios vakarą Juodojoje jūroje netoli Sočio kilo didelis gaisras civiliniame laive, kuris, kaip įtariama, buvo atakuotas jūrų bepiločiais orlaiviais.

Ukrainos energetikos ekspertas Serhijus Kujunas perspėjo Ukrainos vairuotojus, kad šie turėtų 2–3 savaičių degalų atsargų, t.y. 50–70 litrų. Pasak jo, dėl Rusijos atakų prieš degalų infrastruktūrą kai kuriuose regionuose gali laikinai sutrikti degalų tiekimas.

Indija siekia didesnio vaidmens tarpininkaujant Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo procese, sekmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras, Naujajam Deliui stiprinant ryšius su abiem pusėmis. „Mūsų pozicija dėl šio konflikto yra labai aiški – norėtume, kad šis konfliktas baigtųsi, ir manome, jog tam reikės dialogo ir diplomatijos“, – Miuncheno saugumo konferencijos renginyje Naujajame Delyje sakė S. Jaishankaras.

Netrukus po Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atvykimo į Ukrainą sekmadienį per Rusijos ataką apgadintas vienas Kyjivo tiltas, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko. „Pataikyta į Šiaurinio tilto kelio dangą. Į įvykio vietą vyksta gelbėjimo tarnybos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė meras. Kiek anksčiau kaukė oro pavojaus sirenos, įspėjusios apie link miesto artėjančius dronus. Kiek anksčiau kaukė oro pavojaus sirenos, įspėjusios apie link miesto artėjančius dronus.

Ukrainai raginant blokuoti naująją Rusijos palydovinio interneto sistemą „Rassvet“, buvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį perspėjo dėl galimo „plataus masto karo kosmose“. Šiuo metu Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis D. Medvedevas pagrasino atsakomaisiais veiksmais, jei būtų mėginama sutrikdyti šios sistemos veikimą.

Atsakydama į naują Maskvos oro smūgių kampaniją, kuria siekiama priversti žmones palikti Kyjivą ir kitus miestus, Ukraina sustiprins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska pravda“, remdamasis ukrainiečių lyderio interviu agentūrai „Reuters“. Prezidento teigimu, Ukraina reaguos į Maskvos taktikos pakeitimą, tačiau neatsakys tuo pačiu ir nesmogs bet kokiai pasitaikiusiai civilinei infrastruktūrai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas stiprins oro atakas prieš Kyjivą tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose vyks tarpiniai Kongreso rinkimai, numatyti lapkričio pradžioje. Rusijos okupantų tikslas – priversti gyventojus išvykti iš Kyjivo.

Ukraina gavo pasiūlymus dėl ugnies nutraukimo iš keturių šalių: Indijos, Turkijos, Egipto ir JAV. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir pabrėžė, kad Ukraina yra pasirengusi įvairiems paliaubų formatams, tačiau tik su sąlyga, kad ugnies nutraukimas apims ir energetikos sritį, ir Juodąją jūrą, rašo „European Pravda“. „Turime keturis pasiūlymus. Plačiausias – Indijos pasiūlymas. Esame pasirengę energetikos ir Juodosios jūros paliauboms. Bet tik tokiu deriniu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija perskirstė daugiau kaip 52 mln. dolerių karinės paramos lėšų, kurių didžioji dalis buvo patvirtinta pagal papildomos pagalbos Ukrainai paketą, skelbia „The Washington Post“. Pinigai bus nukreipti iš Europos ir Artimųjų Rytų valstybių į keturias Lotynų Amerikos šalis.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas penktadienį pareiškė, kad Seulas imsis „papildomų priemonių“, jei Ukraina viešai neatsiprašys dėl, jo teigimu, vienašališko Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Pietų Korėjai paviešinimo. Seulas griežtai sureagavo į Ukrainos atskleistą informaciją apie dviejų karių, paimtų į nelaisvę kovojant Rusijos pusėje, perdavimą ir įspėjo, kad Pchenjanas gali imtis veiksmų prieš jų šeimas.

Rusijos kariuomenė smogė Charkivui valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Per ataką visiškai sugriautas gyvenamasis namas, yra 2 žuvusieji ir sužeistieji. Apie tai pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.

Karo studijų instituto (ISW) duomenų naujienų agentūros AFP analizė rodo, kad per kontrpuolimą Donecko srityje Ukrainos kariai atkovojo dalį teritorijos. Operacija „Vivaldi“ pradėta rugsėjį, siekiant atstumti Rusijos pajėgas nuo Slovjansko ir Kramatorsko miestų. Ukrainos kariuomenė iš Rusijos atkovojo nedidelius teritorijos plotus – iš viso Donecko srityje atkovota 172 kv. km, o tai yra daugiau nei 1,5 karto didesnis plotas už Paryžių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigia, kad šiuo metu grėsmės lygis Lietuvai nėra padidėjęs. Vis dėlto, anot jo, nerimą kelia tam tikri Rusijos veiksmai, tarp jų – galima arba jau pradėta papildoma mobilizacija. „Grėsmės lygis šiai dienai nėra padidėjęs, jis visada yra. (...) Yra tam tikri žingsniai, kurie gal neramina. Pavyzdžiui, galima arba jau pradėta papildoma mobilizacija Rusijoje.

Maskvai intensyvinant savo oro smūgių kampaniją prieš Kyjivą, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atmetė tolimojo nuotolio smūgių paliaubų su Ukraina galimybę.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra mano, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis galėjo paviešinti dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimą, siekdamas padidinti Pietų Korėjos visuomenės paramą ginklų tiekimui Ukrainai, trečiadienį sakė vienas parlamentaras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė apie naujus Rusijos smūgius Sumams ir Kyjivui bei paskelbė apie papildomą Vakarų karinę paramą Ukrainai. Savo „Telegram“ kanale V. Zelenskis teigė, kad Sumams buvo smogta keturiomis aviacinėmis bombomis. „Šiandien rusai surengė visiškai šlykštų smūgį Sumams – tiesiog gyvenamajam rajonui“, – rašė Ukrainos prezidentas.

Prieš kelis mėnesius JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Rytų Europoje Johnas Coale’as kreipėsi į jį su pasiūlymu, kaip išjudinti iš aklavietės Vašingtono ir Maskvos santykius. Jis pasiūlė panaikinti dalį Rusijai taikomų sankcijų mainais į Kremliaus politinių kalinių paleidimą. Apie tai žurnale „The Atlantic“ rašo jo autorius Simonas Shusteris. Jo teigimu, kol kas ši iniciatyva dar yra ankstyvoje stadijoje.

Pietų Korėja pirmadienį iškvietė Ukrainos pasiuntinį Seule, kad išreikštų rimtą susirūpinimą dėl Kyjivo atskleistos informacijos, jog du Šiaurės Korėjos karo belaisviai buvo perkelti į Pietų Korėją.

Rusija faktiškai jau pradėjo vykdyti papildomą mobilizaciją. Kremlius didina žmonių, įvairiais būdais verbuojamų į kariuomenę, skaičių. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu. Šalies vadovas papasakojo apie Vyriausiosios žvalgybos valdybos ataskaitą dėl tolesnių Rusijos planuojamų veiksmų. „Faktiškai rusai jau pradėjo papildomą mobilizaciją – jie didina žmonių, kuriuos įvairiais būdais verbuoja, skaičių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė apie naujus Rusijos smūgius Kyjivui. Pasak jo, per tiesioginį smūgį į Mokslų akademijos pastatą žuvo vienas žmogus, dar šeši buvo sužeisti. Apie tai V. Zelenskis pranešė savo „Telegram“ kanale. „Skubiosios tarnybos toliau dirba Kyjive, tiesioginio smūgio į Mokslų akademijos pastatą vietoje. Deja, šiuo metu žinoma apie vieną žuvusį žmogų ir šešis nukentėjusiuosius, tarp jų – tris vaikus“, – rašė Ukrainos prezidentas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į naujausius Rusijos smūgius Ukrainai. Pirmadienį rusai smogė Ukrainos mokslų akademijos pastatui. „Šiuo metu vyksta gelbėjimo operacija, gesinamas gaisras, ieškoma žmonių, kurie galėjo būti pastate. Į operaciją įtrauktos visos tarnybos“, – praneša V. Zelenskis.

Pirmadienį ryte Ukrainos dronai atakavo geležinkelio infrastruktūrą Rusijos Briansko srityje, pranešė laikinai regiono vadovo pareigas einantis Jegoras Kovalčiukas, rašo „The Moscow Times“. Jis praneša, kad ruože Diatkovas–Liudinovas sugriuvo dalis geležinkelio tilto, 10 vagonų nuvažiavo nuo bėgių. Skelbiama, kad taip pat buvo atakuotas geležinkelis Unečos rajone. Dėl to nuo bėgių nuvažiavo 18 tuščių pusvagonių. Navlino rajone dronas apgadino geležinkelio kelio dangą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį griežtai pasmerkė naujausias Rusijos atakas prieš Kyjivą ir kitus šalies miestus. Atakos prieš vaikų darželius, mokyklas ir gyvenamuosius namus visame pasaulyje būtų laikomos terorizmu, socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis. „Deja, per jas žuvo ir žmonių“, – teigė jis. Tarp apgadintų pastatų buvo ir Saudo Arabijos ambasadoriaus Kyjive rezidencija.

Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pagrasino JAV milijardieriui Elonui Muskui, skelbia „Moscow Times“. Kremliaus ruporas pareiškė, kad „Starlink“ suteikimas Ukrainos pajėgoms gali turėti pavojingų pasekmių. Kaip skelbta anksčiau, per liepos 28 d. už uždarų durų Baltuosiuose rūmuose vykusias derybas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė Donaldo Trumpo leisti Ukrainai naudoti „Starlink“ sistemą Rusijos teritorijoje smūgiams balistinių raketų paleidimo įrenginiams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad paprašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pristabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. D. Trumpas pareiškė, kad tai yra didelė problema. „Tai iš tikrųjų nėra Artimųjų rytų problema, tai yra daugiau Rusijos problema, kad Ukraina ir Rusija į tai įsitraukė. Ukraina sprogdina dyzelio gamyklas Rusijoje, nes jie daug gamina. Tai tikrai labai įdomu.

Pietų Korėjos prezidentūra pareikalavo Ukrainos atsiprašyti už tai, kad ši paneigė susitarimą neviešinti dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimo Seului.

Jei Ukraina iš JAV gautų licenciją gaminti „Patriot“ sistemoms skirtas raketas, būtų prasminga tokią gamyklą statyti Lenkijoje, saugioje teritorijoje, pareiškė Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Apie tai pranešė DW. Pasak jos, tokiu atveju gamyba vyktų saugioje vietoje. Ji pridūrė, kad procesas, per kurį Varšuva siekia įkurti techninės priežiūros centrą ir ilgainiui pradėti raketų „Patriot“ gamybą, nepriklauso nuo padėties Ukrainoje.

Jungtinių Tautų užkulisiuose Vokietijos užsienio reikalų ministras netikėtai susitiko su Rusiją atstovaujančiu Sergejumi Lavrovu. Berlynas sako, kad vokiečių ministras sutiko su juo susitikti todėl, kad tokį Rusijos norą perdavė kelių šalių ministrai, kuriems rūpi atnaujinti laivybą Juodojoje jūroje. Tačiau po 20 min. trukusio susitikimo S. Lavrovas pareiškė, kad susitikti neprašė, kad susitikime neišgirdo nieko naujo ir kad Europa tik trukdo baigti karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per šią savaitę visuose aktyvių kovos veiksmų fronto ruožuose Ukrainos pajėgos nukovė arba sužeidė 10 660. Rusijos karių. „Mūsų kariai pasiekė svarbių rezultatų Donecko srities Lymano kryptimi vykdydami operaciją „Vivaldi“, taip pat Desantinių šturmo pajėgų grupuotė per dar vieną mūsų aktyviosios gynybos operaciją. Okupantai ir toliau naikinami, o nustatytos užduotys įgyvendinamos.