„Likusi Europa pamažu pripažįsta, kad negalime ignoruoti to, kas vyksta Leipcige, Danijoje ir kitur“, – Vokietijos leidiniui „Die Welt“ sakė M. Sinkevičius.
Kaip skelbta anksčiau, Vokietija neseniai apkaltino Rusiją rugpjūtį mėginus dronais atakuoti Leipcigo–Halės oro uostą. Danija vėliau apkaltino Rusijos fregatą paleidus signalines raketas į karinį sraigtasparnį, o Lenkija pakėlė naikintuvus, Rusijos sraigtasparniui trumpam įskridus į jos oro erdvę. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį taip pat pareiškė, kad Rusijos dronai netoli Rumunijos nuskandino grūdus gabenusį laivą, pražudydami du laivo įgulos narius.
„Tai nėra artumo klausimas“, – sakė ministras pirmininkas, primindamas apie daugelį metų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse fiksuojamus dronų įsiveržimus, GPS signalų trikdymą, diversijas, migracijos iš Baltarusijos instrumentalizavimą ir kitus incidentus.
„NATO mėgina šį klausimą spręsti politinėmis priemonėmis. Mums reikia konkretaus plano, kaip Aljansas reaguoja. Tikiuosi, kad tokį planą išvysime labai greitai“, – sakė M. Sinkevičius.
Įspėja dėl Rusijos „pasiryžimo“
Pasak premjero, Rusija „yra pasiryžusi išbandyti NATO“. Jis perspėjo sąjungininkes nepainioti vidinio Kremliaus irimo su silpnumu.
„Putinui pavyko pajungti Rusijos ekonomiką karui“, – sakė M. Sinkevičius, V. Putino valdžią pavadindamas „itin iracionalia“ ir sunkiai nuspėjama.
M. Sinkevičius taip pat pagyrė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą už tai, kad šis Ukrainos klausimu ėmėsi „lyderystės iš Europos pusės“, ir teigė, jog Berlynas paramą didino „tyliai, be triukšmo žiniasklaidoje“.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje formuojama Vokietijos brigada iki 2027 m. pabaigos pasieks visišką operacinį pajėgumą.
„Esu visiškai tikras, kad mums pavyks“, – pridūrė premjeras.
Lietuvos ministras pirmininkas taip pat perspėjo, kad Rusijos pergalė Ukrainoje veikiausiai paskatintų Maskvą ieškoti „kitų krypčių“.
„Negalime pavargti nuo karo. Ne mes kariaujame. Kariauja jie (ukrainiečiai – ELTA), ir jie kovoja už Europos taiką“, – sakė M. Sinkevičius.
Kaip pirmadienį pranešė Vyriausybė, darbo vizitu Berlyne viešintis premjeras su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu aptarė Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje, NATO rytinio flango gynybą ir oro gynybos pajėgumų stiprinimą.
M. Sinkevičiaus teigimu, Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros vystymas vyksta pagal planą, o Lietuva lygiagrečiai stiprina ir nacionalinius gynybos pajėgumus.
Susitikime taip pat aptarta NATO rytinio flango saugumo situacija. Vyriausybės teigimu, Lietuva siekia, kad Aljanso gynybos planai būtų paremti realiais pajėgumais ir būtų spartinama oro gynybos priemonių plėtra rytiniame flange.
Premjeras ir Vokietijos gynybos ministras taip pat aptarė tolesnę paramą Ukrainai.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, visišką operacinį pajėgumą brigada pasieks 2027 metais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
