vėliavos

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad per Valentino dieną populiariausiu pasimeilinimu keletą metų iš eilės lieka saldainiai „Raffaello“, o štai Vasario 16-ąją tautiečiai mini keldami vėliavas, mūvėdami tautines kojines ir lauždami šakočius. Pastarojo gardėsio Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pirkėjai „Maximoje“ įsigyja net apie keturis kartus daugiau.

Vasario 16-ąją Lietuva švenčia Atkurtos valstybės dieną. Tai priminimas, kad laisvę reikia saugoti ir ginti. „Lietuva, švęsdama Atkurtos valstybės dieną, gali jaustis saugiai – esame ir ES ir NATO šeimos nariai. Tačiau vis garsiau žvangant ginklams šalia Ukrainos sienų, švęsdami savo laisvę, reiškiame tvirtą paramą visiems Ukrainos žmonėms“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ukraina trečiadienį mini vienybės dieną.

Pagerbiant antradienį mirusio Europos Parlamento (EP) pirmininko Davido Sassoli atminimą Europos Sąjungos vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, plaukiant užuojautos žinutėms iš pasaulio ir Bendrijos valstybių lyderių. „Šiandien liūdna diena Europai“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kalbėdama apie buvusį italų žurnalistą ir ilgametį europarlamentarą, kurio pustrečių metų trukęs pirmininkavimas Europos įstatymų leidėjams turėjo baigtis šį mėnesį.

Derybininkai pirmą kartą susirinko po to, kai rugpjūtį Irano prezidento pareigas pradėjo eiti konservatyvusis islamistas Ebrahimas Raisi. Derybininkų nuotaikos buvo niūrios, kai jie išvyko iš Vienos Koburgo rūmų. Diplomatai svarstė, ar mėnesius trukusios derybos, bandančios atgaivinti Irano branduolinį susitarimą, greitai baigsis visam laikui.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad išmokome ne tik minėti, bet ir švęsti savo valstybingumą ir nebereikia svarstyti, kuri valstybingumo atgavimo data svarbesnė – Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji. Ketvirtadienį Lietuvai minint 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines parlamento vadovė priminė 1992-uosius, kai tuometinis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis svarstė, kurią datą labiau tiktų iškilmingai švęsti.

Įprastai parduotuvės prieš valstybines šventes stebi padidėjusius vėliavų ir valstybinės atributikos pardavimus. Intensyviausias prekybinis laikotarpis prasideda dar prieš vasario 16-ąją, o iki liepos 6-osios natūraliai sulėtėja. Visgi pardavėjai sako, kad šiemet atributikos ir vėliavų pirkimo bumo nėra, tačiau kai kurie pirkėjai negaili ir apvalios sumos naujai vėliavai.

Kinijos Honkongui primestas naujasis saugumo įstatymas įsigaliojo su trenksmu. Tūkstančiai demokratijos Honkonge reikalaujančių žmonių išėjo protestuoti į gatves, tačiau jėga buvo išvaikyti. Per 70 jų sulaikyti. Honkongas mini dieną, kai prieš 23-ejus metus Didžioji Britanija buvusią savo koloniją perleido Kinijai, o ši įsipareigojo 50 metų po Honkongo perėmimo išlaikyti jo autonomiją ir nekeisti visuomeninės bei teisinės sistemos. Kol Honkongo lyderiai mėgaujasi pompastiška švente.

 Minėdami Jeruzalės (Kudso) dieną Teherane iraniečiai degino JAV prezidento Donaldo Trumpo iškamšas, o Irako sostinėje Irano palaikomų sukarintų pajėgų nariai žygiavo kojomis trypdami didžiulę Izraelio valstybinę vėliavą. Kasmet vykstančios protesto akcijos vyko D. Trumpo administracijai bandant „parduoti“ savo ilgai lauktą Izraelio ir palestiniečių taikos planą.

Prieš 35 metus amerikietis Scottas Fahlmanas pasiūlė naudoti dvitaškį, brūkšnį ir skliaustus kaip besišypsančio žmogaus simbolį. Būtent taip atsirado dabar jau visiems žinomi „smailai“ arba šypsenėlės. 1998-aisiais japonas Shigetaka Kurita sukūrė pirmąjį „emoji“ rinkinį, kurį sudarė 172 12x12 pikselių piešinėliai, kurie leido žinutėse apsikeisti emocijomis. Per šiuos 35 metus šypsenėlės žengė ilgą evoliucijos kelią.