vakarai

Atsakyti į klausimą, kokie yra Lenkijos ir Rusijos santykiai – ar patys geriausi naujausioje šių šalių istorijoje, ar tokie pat sudėtingi kaip įprastai, – nėra lengva. Atrodytų, kad pastaruoju metu šių dviejų valstybių santykiuose atsirado teigiama dinamika. Lenkijoje pradėta palankiau žiūrėti į Rusiją, o Rusijoje – į Lenkiją. Tačiau keli incidentai parodė, kad šis pagerėjimas yra tik laikinas, paviršutiniškas reiškinys. Giluminės Lenkijos ir Rusijos santykių problemos niekur nedingo.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Pastarieji įvykiai Ukrainoje gali sustiprinti diskusijas apie šios valstybės skilimą į Rytų ir Vakarų, mano Mykolo Romerio universiteto lektorius Romualdas Kacevičius. Vis dėlto, anot politikos analitiko Lauryno Kasčiūno, kalbos apie Ukrainos skilimą gyvos nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo, tačiau vargu ar šios prognozės išsipildys. Ekspertų manymu, paskutiniai įvykiai netgi suvienijo šalį. „Tokia galimybė (skilimo į Rytų ir Vakarų – LRT.

Po kratų, tardymų, nebaudžiami STT darbuotojai gali didžiuotis savimi – jie diskreditavo Lietuvą taip, kad juokiasi net latviai. Ir už pilvų susiėmę Kremliaus valdovai. Jie miršta iš juoko: apsijuokė kvaileliai labiau nei buvo galima tikėtis: patys parodė, kad iki Vakarų nenori artėti. Mes, rusai, jiems labiau tinkami į kompaniją. Gėda didesnė nei galima buvo sapnuoti košmaruose. Užpulti žiniasklaidą dėl to, ką visi žino, – daugiau nei išniekinti demokratiją, tai išniekinti pačią Lietuvą.

Daugelio vakariečių mąstymas apie Rusiją yra pagrįstas Šaltojo karo stereotipais apie šaltas žiemas ir griežtai atrodančius žmones, kurie geria labai daug degtinės. Nors tai ir tiesa, apie rusų kultūra galima pasakyti daug daugiau, teigia toptenz.net. 5. Žiemos šventės Daugelyje pasaulio šalių Kalėdos yra didžiulė šventė. Net kitas religijas išpažįstantys asmenys paprastai dalyvauja dovanų dalijime ir kituose įprastuose šios dienos šventimo ritualuose. Tačiau Rusijoje tai vyksta kitaip.

Anksčiau iš lietuviškų šiaudų pagamintas biokuras šildydavo kaimynus lenkus. Tačiau dėl biokuro krizės Lenkijoje šiaudų granulių eksportuotojai pasuko į kitas rinkas. Šiaudai kaip biokuras Lietuvoje nepopuliarūs. Šilumos vartotojams įprasta pleškinti medieną. Energetikų skaičiavimais, privačiame namų ūkyje be naudos sudeginama iki milijono kietmetrių malkinės medienos. Dėl pasenusių ir neekonomiškų krosnių pinigai ir biokuro ištekliai iššvaistomi pro kaminus.

Vakarų šalys privalo nuversti Sirijos prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) ir pasiųsti jį į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, šios šalies pagrindinės opozicijos grupės vadovas Ahmadas al Jarba (Ahmadas Džarba) sakė ketvirtadienį viename interviu. A.al Jarba nurodė dienraščiui „Le Parisien“, jog per ketvirtadienio rytą vyksiančias derybas su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u (Fransua Holandu) ketina pasakyti: „Cheminis Basharas surengė mūsų žmonių žudynes rugpjūčio 21-ąją.

Liepos 6- ąją švenčiame pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimo šventę – Valstybės dieną. Nors istorikai linkę abejoti didele šio įvykio reikšme, kokią jam suteikia politikai, be jokios abejonės, tai – svarbi Lietuvos valstybei diena. 1253 m. Mindaugo ir jo žmonos karūnavimo apeigos vyko pagal visus to meto reikalavimus.

Rusija ir toliau vagia iš Vakarų nepopuliarias ir publikos interesą prarandančias žvaigždes, rašo Markas Adomanis leidiniui „Forbes“. Taip apžvalgininkas komentuoja naujieną apie amerikiečių žurnalisto Lario Kingo bendradarbiavimą su televizijos kanalu „Russia Today“. Jeigu Kremliaus planas kovoti su Vakarų žiniasklaida remiasi žmogumi, kuris karjeros viršūnę pasiekė praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje, tai su tokia politika toli nenuvažiuosi, mano straipsnelio autorius.

Ne paslaptis, kad rusų šnipinėjimo technologijos vaidina labai svarbų vaidmenį šiuolaikinėje Rusijoje, tačiau nedaug kas žino, kad jos yra pripažintos ir už Rusijos ribų. Vakarai žavisi Rusijoje sukurtomis šnipinėjimo technologijomis ir jas perka, rašoma forbes.ru. Prieš kelerius metus Kremlius pradėjo remti tokių specialių technologijų kūrėjus, o po „Arabų pavasario“ ir masinių protestų Maskvoje valdžios susidomėjimas šia tema tik sustiprėjo.

Vladimiras Putinas, nemėgstantis Vakarų dėl kritikos Rusijai, įpareigojo valdininkus, parlamentarus ir valstybinių bendrovių vyriausiuosius vadybininkus per tris mėnesius atsikratyti užsieninių aktyvų. Toks sprendimas priimtas esą kovojant su korupcija, kurios milžinišką mastą pripažįsta ir valdžia ir kuri neleidžia Rusijai pakilti iš tarptautinių reitingų, kuriais "Transparency International" vertina korupcijos lygį pasaulyje, dugno.

Po pranešimų apie Sirijos pilietiniame kare tariamai panaudotą cheminį ginklą veto teisę Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje turinčios JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija sieks sudaryti JT komisiją šiems kaltinimams išsiaiškinti, praneša agentūra AFP.

Straipsnyje apibūdinami Rusijos strateginės kultūros elementai, taip pat pateikiamos rekomendacijos kaip elgtis grėsmingo Rusijos elgesio akivaizdoje. Rusijos strateginė kultūra yra iš esmės paranojiška, ir tikėtinai tokia išliks. To pasėkoje Rusijos elgesys kelia grėsmę kitoms valstybėms ir trukdo vakarų diplomatijai. Tinkamas atsakas į tokį elgesį yra ne patenkinti Rusiją, bet sulaikyti ją ir sumažinti jos veiksmų poveikį.

Prognozės, susijusios su Rusijos ateitimi, skamba labai prieštaringai. Tai yra įdomus faktas, kuriam vertėtų skirti gana daug dėmesio. Viena vertus, yra scenarijų, kurie vaizduoja hipotetinį Rusijos Federacijos griuvimą, kaip numatyta 2004 metų CŽV ataskaitoje.

Po Seimo rinkimų dauguma Lietuvos gyventojų nenorėtų drastiškų permainų energetikoje, tai parodė naujausia rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Gyventojų įsitikinimu, naujoji valdžia privalo tęsti strateginius energetikos projektus ir nenukrypti nuo energetinės nepriklausomybės kurso. Trys ketvirtadaliai (75 proc.) po Seimo rinkimų pirmojo turo apklaustų gyventojų neigiamai įvertintų naujosios valdžios pastangas atsisakyti energetinės nepriklausomybės politikos.

Kitais metais duris turėtų atverti aukščiausias pasaulio viešbutis. Tokiomis progomis žmonės dažniausiai tikisi, kad pasaulį eilinį kartą nustebinti susiruošė Jungtiniai Arabų Emyratai ar kita gigantomaniškų ambicijų nestokojanti valstybė, tačiau šį kartą viskas yra kiek kitaip. Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane, jau trečią dešimtmetį į dangų stiebiasi šio miesto aukščiausias pastatas.

Šiandien pasitarime Vyriausybė iš esmės sutarė, kad Lietuvos vadovaujama Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupė perduotų atsakomybę už saugumą Afganistano valdžios institucijoms ir nacionalinio saugumo pajėgoms ir iki 2013 metų pabaigos baigtų savo veiklą.

Praėjus 22 metams po Vokietijos suvienijimo, kas penktas buvęs vakarietis prisipažįsta nesilankęs buvusiose komunistiniuose Rytuose, rodo antradienį paskelbta apklausa. Apklausa, kurią skelbia dienraštis „Bild“, leidžia manyti, kad 21 proc. buvusių Vakarų Vokietijos gyventojų niekada nekirto senosios sienos, kad aplankytų savo rytinius kaimynus. Priešingai, vos devyni procentai rytiečių niekuomet nebuvo Vakaruose.

Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas trečiadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia, kad Rusija vėl įsiviešpatautų visame regione, o Vakarai to nepripažįsta ir į tai nereaguoja, pranešė „RIA Novosti“, remdamasi naujienų agentūra ČTK. „Mes grįžtame ne į Stalino, o į (Rusijos caro) Nikolajaus I laikus, – JAV žurnalui „Foreign Policy“ sakė K. Švarcenbergas.

Irano leidinys „Javan“ savo  publikacijoje klausia, jei Vakarai taip drąsiai gali niekinti islamą, kodėl yra draudžiama neigti holokaustą? Primena G. Galilėjo teismą Vakaruose pro pirštus žiūri į islamo ir jo šventybių niekinimą, tačiau ten taip galima patekti į kalėjimą dėl tam tikrų nuostatų neigimo.

Savo naujoje knygoje „Mitas apie islamo bangą“ aš aprašau Vakaruose plačiai paplitusias klaidingas nuovokas apie musulmoniškąją imigraciją. Pastebiu, kad, kaip jau buvo anksčiau su žydais ir katalikais, į musulmonus žiūrima kaip į žmones, nesugebančius integruotis į visuomenę, kaip į greitai reprodukuojamą jėgą, skelbiančią religiją, kuri veikiau yra užkariavimo ideologija, nei tikėjimas.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė, jog valstybės priešai specialiai išvaiko debesis, kad sukeltų sausrą šalyje. Kaip pranešė antradienį „Reuters“, tokį M. Ahmadinejado pareiškimą išplatino Irano elektroninė žiniasklaida, taip pat BBC tinklalapis persų kalba. „Priešai išvaiko debesis, judančius link mūsų šalies“, – teigė M. Ahmadinejadas. Jis pridurė, kad Iranas laimės šį karą. Kaip prezidentas ketina kovoti su piktavališku debesų vaikymu, nepatikslinama.

Izraelio ministras pirmininkas Benyaminas Netanyahu paragino Vakarus branduoliniame ginče su Teheranu nubrėžti „raudoną liniją“. „Iranas nemato tarptautinio pasiryžimo sustabdyti jo branduolinę programą“, – pareiškė B. Netanyahu sekmadienį per kassavaitinį kabineto posėdį. Be aiškų ribų nustatymo, anot jo, Teheranas ir toliau sieks pažangos kurdamas atominę bombą. Tai esą kelia nerimą.

Žymi rusų istorikė Irina Ščerbakova interviu „Die Zeit“ papasakojo apie tai, kaip Sovietų Sąjungos gyventojai išgyveno Šaltojo karo laikotarpį, o vėliau – didžiosios imperijos žlugimą, praneša „Inopressa“. „Aš užaugau konfrontacijos atmosferoje, pasaulyje, padalintame perpus. Geležinė uždanga man buvo kaip nepanaikinamas faktas. Aš gyvenau įsitikinusi, kad niekada negalėsiu išvažiuoti į Vakarus“, – apie savo vaikystę šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Maskvoje pasakoja istorikė.

Rusija apkaltino Vakarus kurstant ginkluotą pasipriešinimą Sirijos prezidento Basharo Assado režimui ir teigė, kad smurtas nepadės išspręsti politinės krizės šalyje, skelbia „RIA Novosti“. „Mūsų partneriai vakaruose dar nieko nepadarė, kad paveiktų ir įtikintų opoziciją pradėti dialogą su valdžia, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime. – Jie atvirai skatina opoziciją tęsti pasipriešinimą.

Po atvirų JAV grasinimų Sirija ir jos sąjungininkės įspėjo Vakarus dėl karinio smūgio. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atmetė vienašališką jėgos naudojimą ir pabrėžė, kad jokiomis aplinkybėmis negalima pažeisti tarptautinės teisės. Jis pabrėžė, kad tokia yra ir Kinijos pozicija. Sirijos vicepremjeras Kadris Djamilis įspėjo, kad kišimasis į vidaus reikalus tik išplėstų konfliktą už šalies ribų.

Azija 2050-aisiais metais taps tuo regionu, kuriame gyvens turtingiausi pasaulio piliečiai. Kaip praneša CNN, Hong Kongo, Taivano ir Pietų Korėjos šalių gyventojai uždirbs daugiausiai.  Tam tikrais skaičiavimais, šių šalių gyventojai jau dabar pirmauja pasaulyje pagal savo gaunamas pajamas.

„Meškučių desantas“ iš Švedijos parodė, kad valstybinė Lietuvos ir Baltarusijos  siena yra pažeidžiama. Ypač dėl to įsiuto kaimynynės šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Jis ne tik išmetė iš postų kelis savo generolus, bet ir pagrasino Lietuvai. Panašaus atvejo būta sovietmečiu. Tada geležinę uždangą kiaurai perskridus ir pačioje Maskvos širdyje nutūpus lėktuvėliui, Michailas Gorbačiovas net pakeitė gynybos ministrą.

Galima karinė operacija prieš Siriją labiausiai atitiks „Vakarų imperinių jėgų“ interesus. Taip mano 72 procentai žmonių, dalyvavusių apklausoje, kurią Turkijoje surengė Strateginių tyrimų centras BILGESAM. Tyrimo duomenimis, kuriuos penktadienį skelbia laikraštis „Cumhuriyet“, 75 procentai apklaustųjų yra prieš Turkijos dalyvavimą karinėje operacijoje prieš kaimyninę šalį nepriklausomai nuo to, ar jai vadovautų NATO, ar JT.

Sirija cheminius ginklus gali panaudoti tik prieš užsienio agresiją, pirmadienį teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Jihadas Makdissis. „Sirija cheminius ginklus gali panaudoti tik prieš užsienio agresiją“, – sostinėje Damaske per spaudos konferenciją sakė Dž. Makdisis. Sirija cheminių ginklų niekada nepanaudotų prieš civilius, sakė atstovas ir pridūrė, kad tokių ginklų atsargos yra saugios.

Iki šio dešimtmečio galo keturi iš dešimties pasaulio jaunų absolventų bus tik iš dviejų šalių – Kinijos ir Indijos, rašo BBC. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtas scenarijus rodo didelį poslinkį pasaulio absolventų kiekyje. Augančios Azijos ekonomikos ketina palikti užnugaryje JAV ir Vakarų Europą. „Pasaulinės talentų rinkos“ prognozės 2020 metams rodo, kad Kinija smarkiai didins savo absolventų kiekį ir sieks sudaryti 29 proc.

Afganistane, netoli Kabulo, moteriai įvykdyta vieša mirties bausmė. Neištikimybe įtariamą žmoną nušovė jos vyras, aršus Talibano rėmėjas, egzekucijos vaizdo įrašą gavo ir naujienų agentūra „Reuters“. Taip pat teigiama, kad kaltinimai neištikimybe buvo pateikti siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą: moterį prieš tai išprievartavo du aukšti Talibano vadai, vėliau patys ją apkaltino amoraliu elgesiu ir nužudė.

Kapitalizmas pasaulyje išgyvena krizę, ir neaišku, ar yra alternatyva. O kaip gi dėl vieno XIX amžiaus vokiečių filosofo apmąstymų? „Karlas Marksas yra madingas, ir tik vienas Dievas žino, kuo viskas baigsis:, - rašo „Guardian“ apžvalgininkas Stuart Jeffries. Prieš 164 metų Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas rašė „Komunistų manifestą“, tačiau dabar proletariatas užuot tapęs kapitalizmo duobkasiu, palaiko jo dirbtinę gyvastį.

Tinklalapis „WikiLeaks“ ketvirtadienį pranešė, kad pradėjo viešinti apie 2,4 mln. Sirijos politikų, ministerijų ir įmonių elektroninių laiškų, kurie buvo parašyti nuo 2006 metų, skelbia CNN. Elektroniniai laiškai rašyti įvairiomis kalbomis, įskaitant arabų ir rusų. „WikiLeaks“ paviešins Sirijos prezidento reikalų, finansų, informacijos ir užsienio reikalų ir kitų ministerijų laiškus.

Vakarų šalys, pirmiausia JAV, aktyviai įkalbinėja Rusiją suteikti politinį prieglobstį Sirijos prezidentui Bašarui al Asadui (Bashar al Assad), rašo trečiadienio numeryje "Kommersant”, remdamasis šaltiniais Rusijos diplomatų sluoksniuose. Bet, pasak leidinio pašnekovo, Rusija neketina suteikti B. al Asadui prieglobsčio. "Mes neturėjome ir neturime planų pasiimti B. al Asadą”, - pareiškė jis.

Vakarų šalys pirmadienį susitarė nuo rugsėjo mėnesio nebeprižiūrėti, kaip Kosovas laikosi nepriklausomybės plano, bet buvusioje Serbijos provincijoje liks NATO kariai ir Europos Sąjungos (ES) policijos pajėgos.

Sirijos prezidentas Basharas Assadas apkaltino Vakarus ir kai kurias arabų šalis slapta remiant sukilėlius jo šalyje, praneša agentūra AFP. Nors ir nėra „materialių to įrodymų, nes jų parama daugiausiai yra užslėpta ir netiesioginė“, tačiau Vakarų santykiai su ginkluota opozicija Sirijoje yra vienareikšmiški, pareiškė B. Assadas interviu Irano valstybinei televizijai. Anot prezidento, užsienio paramą, pavyzdžiui, galima atpažinti politinėse pozicijose.

Pilietinis judėjimas „MĖSOS“ gina kiekvieno piliečio teisę į mėsą. Tokiu netradiciniu būdu reklamuojasi šių metų birželį susibūrę, bet iki šiol viešai neprisistatę bendraminčiai, kurių vienas pagrindinių reikalavimų Lietuvos Respublikos vyriausybei – po 1 kg mėsos kas mėnesį kiekvienam gyventojui. Lyg viso to dar būtų maža, mėsos norima visiškai nemokamai.

Pirmoji Maskvoje vykstančių Irano ir šešių galingiausių pasaulio valstybių - Didžiosios Britanijos, JAV, Kinijos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos - derybų diena praėjo konstruktyviai, sakė Irano aukščiausios nacionalinio saugumo tarybos vadovo pavaduotojas. Derybos, kuriose dalyvavo penkios nuolatinės Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės ir Vokietija, prasidėjo pirmadienį ir turėtų baigtis antradienį.

ES nutarė paskelbti draudimą tiekti Sirijai prabangos prekes. Užsienio žiniasklaidos teigimu, nutarta uždrausti tiekti prabangos prekes bei daiktus, kuriuos galima būtų panaudoti karo veiksmuose. Tokie apribojimai paskelbti tuo metu, kai situacija Sirijoje tampa vis labiau įtempta. Tiek vyriausybinė kariuomenė, tiek ir opozicija nededa didesnių pastangų taikai pasiekti. Taikių gyventojų kančios tik didėja, o šalyje buvę JT taikdariškos misijos stebėtojai laikinai sustabdė savo darbą.

Sirija paskelbė kelių Vakarų šalių ambasadorius nepageidaujamais praėjus savaitei po to, kai šios iš savo sostinių išsiuntė Sirijos diplomatus, skelbia BBC. JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Turkijos pasiuntiniai yra tarp 17 diplomatų, kurie paskelbti „persona non grata“. Sekmadienį Sirijos prezidentas Basharas Assadas apkaltino „užsienio kišimąsi“ dėl susiskaldymo šalyje. Aktyvistų pranešimais, antradienį Sirijoje žuvo mažiausiai septyni žmonės.

Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenei dar kartą paneigė, kad Teheranas siekia pasigaminti branduolinį ginklą. Tokie Vakarų įtarinėjimai yra melas, pareiškė jis sekmadienį. Pirmadienį Vienoje vyks Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) valdytojų tarybos susitikimas, kuriame vėl pagrindinis klausimas bus branduolinis ginčas su Iranu. JAV ir Europa savo įtarinėjimais tik mėgina nukreipti dėmesį nuo problemų savo šalyse, kalbėjo A. Khamenei.

Iranas požeminėje gamykloje pastatė daugiau centrifugų, tačiau panašu, kad dar jomis nesinaudoja, siekdamas išplėsti aukštesnės kokybės urano sodrinimą, kas padėtų priartėti prie atominės bombos sukūrimo, teigia Vakarų šalių pareigūnai. Anot pareigūnų, Iranas, prieš dvejus metus pradėjęs prisodrinto urano gamybą, sparčiai ištobulino savo veiklą, tačiau pastaruosius mėnesius nebuvo pastebėta darbo suintensyvėjimo.

Iranas pareiškė penktadienį niekada nenutrauksiantis savo urano sodrinimo programos ir nematantis priežasties uždaryti Fordo branduolinį bunkerį. Praėjusį mėnesį amerikiečių pareigūnas teigė, kad JAV bei jų sąjungininkės reikalaus Irano sustabdyti aukštesnio lygio urano sodrinimą bei nedelsiant uždaryti Fordo bunkerį. „New York Times“ pranešė, kad Vakarų derybininkai spaus Iraną galiausiai panaikinti bunkerį šalia Komo miesto, kuris buvo naudojamas prieš dvejus metus pradėtam urano sodrinimui.

Spaudimą Europos diktatoriams reikia ne mažinti, o didinti, Vilniaus universitete organizuotoje diskusijoje trečiadienį pareiškė žinomas JAV senatorius Johnas McCainas, prieš ketverius metus buvęs Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidentus. Jis taip pat pabrėžė, kad Vakarams dabar stinga stiprių politinių lyderių. „Aleksandras Lukašenka dabar yra spaudžiamas kaip niekad. Dabar ne metas mažinti spaudimą, laikas jį didinti.

Geriausiais Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) savaitės krepšininkais Rytų ir Vakarų konferencijose pripažinti atitinkamai Bostono „Celtics“ komandos aukštaūgis Kevinas Garnettas ir Los Andželo „Lakers“ puolėjas Andrew Bynumas. 35 metų 211 cm ūgio K.Garnettas praėjusią savaitę per rungtynes rinko po 20 taškų, atkovojo po 10,8 kamuolio, atliko po 2,5 rezultatyvaus perdavimo bei blokavo po varovo metimą.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis pareiškė, kad Teheranas yra pasiruošęs per kitą derybų su pasaulio galiūnėmis etapą Bagdade spręsti su branduoline programa susijusius susirūpinimą keliančius klausimus, jeigu bus panaikintos sankcijos, skelbė Irano naujienų agentūra. „Jeigu Vakarai nori imtis pasitikėjimą keliančių veiksmų, jie turėtų pradėti nuo sankcijų klausimo, nes tai gali paspartinti derybų procesą bei duoti rezultatų, – sakė A. A. Salehis.

Skelbiama, kad sukilėliai surengė koordinuotą Afganistano sostinės Kabulo ataką. Šaudymas ir sprogimai buvo girdėti ir rajone, kuriame įsikūrusios užsienio šalių ambasados. (Papildyta 18:03) Europos Sąjungos (ES) atstovybė Kabule nenukentėjo, visi personalo nariai yra gyvi ir sveiki, tai sekmadienį vakare portalui Balsas.lt patvirtino ES ambasadorius Kabule Vygaudas Ušackas.

Galingiausios šalys šią savaitę po daugiau nei metų dalyvaus susitikime su Iranu dėl jo branduolinės programos. Tikimasi, kad Teheranas suteiks pakankamai priežasčių tęsti derybas ir paneigs grėsmę dėl galimo karo Artimuosiuose Rytuose. Izraelis užsiminė apie karinius veiksmus prieš Iraną, teigdamas, kad laikas, skirtas nutraukti branduolinių ginklų kūrimą, baigiasi.

Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis teigė, kad jo šalis nesutinka su išankstinėmis Vakarų pateiktomis branduolinių derybų sąlygomis, skelbia Irano žiniasklaida. „Sąlygų pateikimas prieš susitikimą reiškia išvadų darymą, kas yra visiškai beprasmiška. Nė viena pusė nepriims prieš diskusijas pateiktų sąlygų“, – ministrą citavo Irano naujienų agentūra.