Štai 10 standartinių mitų apie musulmonus, kurie yra paplitę Vakaruose.
1. Tarp islamą išpažįstančių didesnis gimstamumo koeficientas, negu tarp kitą religiją išpažįstančių žmonių. Jų bus labai daug, ir jie užgrobs pasaulį.
Prieš dvi kartas atrodė, kad islamo šalims gresia nekontroliuojamas gyventojų skaičiaus didėjimas. Žmonės kalbėjo apie „islamiškąjį vaisingumo rodiklį“ – vidutiniškai daugiau kaip penkių vaikų, tenkančių vienai šeimai – ir pranašavo, kad Žemė bus nusėta minaretų špiliais.
Šiandien akivaizdu, kad islamas nesusijęs su gyventojų skaičiaus didėjimu. Paprasčiausiai pažiūrėkite į Iraną, vienintelę pasaulyje islamiškąją teokratiją, kur praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje vidutiniškai šeimai teko septyni vaikai, o šiandien – 1,7. Tai mažiau, negu Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Arba paimkite Jungtinius Arabų Emiratus. Ten šeimai vidutiniškai tenka 1,9 vaiko. Arba Turkiją, kurioje jau dešimtmetį valdo religingų musulmonų partija: šiandien ten šeimai tenka 2,15 vaiko. Libane, nepaisant „Hezbollah“ kilimo, vidutiniškai šeimai tenka 1,86 vaiko (tai yra, gyventojų mažės).
Vidutiniškai pasaulyje vidutinės musulmoniškos šeimos dydis sumažėjo nuo 4,3 vaiko, tenkančio vienai šeimai 1995 metais, iki 2,9 vaiko 2010 metais. Laukiama, kad šis rodiklis taps mažesnis už rodiklį, būtiną gyventojų skaičiaus didėjimui, ir amžiaus viduryje islamiškos šeimos dydis priartės prie Vakarų šalių šeimos dydžio. Tai yra kritinis požymis, kad islamiškosios bendruomenės išgyvena didelę modernizacijos ir sekuliarizacijos bangą – netgi jei jos ir toliau renka islamiškas partijas.
2. Imigrantai iš musulmoniškų šalių mus absorbuos
Žmonės žiūri į didžiules daugybės naujųjų imigrantų musulmonų šeimas ir įsivaizduoja, kad jos didės geometrine progresija. Tačiau tai, greičiau, iliuzija – taip pat, kaip ir daugelis kitų skaičių, rodančių, kad imigrantų musulmonų gimstamumo koeficientas didesnis, negu jų tėvynėje. Tai paaiškinama tuo, kad dauguma naujųjų imigrantų pagimdo didžiąją dalį savo vaikų pirmaisiais savo atvykimo metais. Bendras gimstamumo koeficientas – vidutinės šeimos dydžio nustatymas – apskaičiuojamas pagal moters turimų vaikų bendrą skaičių, juos paskirstant visam jos gyvenimui gimdomajame amžiuje. Todėl atrodo, kad imigrantai turi daugiau vaikų, negu jų iš tikrųjų yra.
Iš tiesų imigrantų musulmonų šeimų dydis sparčiai artėja prie vidutinių Vakarų atstovų šeimų dydžio – sparčiau, atrodo, negu savo laiku buvo su imigrantais žydais ar katalikais. Šiuo metu musulmonai Prancūzijoje ir Vokietijoje turi tik 2,2 vaiko šeimai, tai šiek tiek daugiau už vidutinius šių šalių rodiklius. Ir nors imigrantai iš Pakistano D. Britanijoje turi po 3,5 vaiko, jų dukterys, gimusios Britanijoje, turi tik po 2,5 vaiko. Visoje Europoje skirtumas tarp musulmoniškojoir nemusulmoniškojo gimstamumo koeficientų sumažėjo nuo 0,7 iki 0,4, ir netrukus skaičiai sutaps visame kontinente.
Musulmonės (nuotr. SCANPIX)
3. Musulmonai taps dauguma Europos šalyse
Iš tiesų dabar yra keletas rimtų hipotezių, kurios remiasi gyventojų skaičiaus didėjimo ir imigracijos lygio tendencijomis, rodančiomis, kad Europos gyventojų musulmonų skaičius auga vis lėčiau ir kad šio šimtmečio viduryje, net jei imigracijos koeficientas nesumažės, musulmonų dalis Europoje bus maždaug 10 procentų (dabar ji yra 7 proc.). Tuo laikotarpiu musulmoniškų šeimų dydis ir sudėtis pagal amžių mažai skirsis nuo vidutinių rodiklių Europoje.
4. Musulmonai JAV taps vyraujančia „kultūros autsaiderių“ grupe
Nepaisant Newto Gingricho, Michelle Bachmann ir panašių veikėjų isteriškos retorikos, musulmonai Jungtinėse Valstijose yra ne šiaip sau labai maža grupė, bet ji yra viena iš labiausiai integruotų socialinių grupių šalyje – ypač, jeigu atsižvelgsime į tai, kad 69 proc. JAV musulmonų yra pirmosios kartos imigrantai, o 71 proc. šių imigrantų atvyko po 1990 metų.
Šiandieną Jungtinėse Valstijose yra tik 2,6 milijono musulmonų. 2030 metais jų skaičius išaugs maždaug iki 6,2 milijono (kadangi musulmonai jauni ir vaisingi), tuo metu musulmonai sudarys 1,7 proc. bendro gyventojų skaičiaus. Tai yra, beveik tiek pat, kiek judėjai ir priklausantieji anglikonų bažnyčiai.
Nors jie šalyje ir naujokai, vyrauja tendencija, kad JAV musulmonai siekia būti išsimokslinusiais ir sėkmingai besiverčiančiais žmonėmis ekonominiu požiūriu. 40 proc. turi koledžo diplomą, jie – antroji pagal išsilavinimą grupė šalyje po žydų, kur kas labiau išsilavinusi, negu amerikiečiai apskritai. Tik 29 proc. amerikiečių turi aukštojo mokslo diplomą.
Musulmonų pasaulis švenčia Ramadano pabaigą (nuotr. Elta)
5. Imigrantai musulmonai Vakaruose laikosi tų pačių atsilikusių pažiūrų, kaip ir musulmonai Artimuosiuose Rytuose ir Pakistane.
O iš tikrųjų, persikraustę musulmonai visiškai pakeičia savo kultūrines pažiūras. Pavyzdžiui, 62 proc. JAV musulmonų sako, kad „galima sugalvoti tokį Izraelio egzistavimo būdą, kuris atsižvelgtų į palestiniečių teises“. Tai tik truputį mažiau, negu taip manančių amerikiečių vidurkis (67 proc.), ir žymiai daugiau, negu Artimųjų Rytų musulmonų – ten su tuo tvirtinimu sutinka nuo 20 iki 40 procentų.
Panašiai, 39 proc. JAV musulmonų ir 47 proc. Vokietijos musulmonų sako, kad pakančiai žiūri į homoseksualumą. Palyginkite šiuos rodiklius su daugelio islamiškų šalių rodikliais, sudarančiais vos keletą procentų. Ir reikia pasakyti, kad šie skaičiai didėja sulig kiekviena imigrantų karta. Šių svarbių klausimų požiūriu imigrantai musulmonai sparčiai artėja prie vakarietiškų vertybių perėmimo.
6. Musulmonai amerikiečiai ištikimesni savo religijai, negu savo šaliai.
Visiška tiesa, kad 49 proc. amerikiečių, turinčių musulmoniškas šaknis, teigia laikantys save „pirmiausia musulmonais, o jau paskui – amerikiečiais“, o 47 proc. tvirtina, kad penktadieniais lanko mečetę. Tačiau šią statistiką reikia palyginti su krikščionišką tikėjimą išpažįstančių amerikiečių statistika – 46 proc. jų sako, kad laiko save „pirmiausia krikščionimis, o tik po to amerikiečiais“ (beje, taip sakančių žmonių, atstovaujančių evangelikų bažnyčioms, dalis išauga iki 70 proc.). O 45 proc. amerikiečių krikščionių eina į bažnyčią kiekvieną sekmadienį.
Kitaip tariant, musulmonų religingumo lygis yra lygiai toks pat, kaip ir kitų juos priėmusios šalies piliečių. Tą patį vaizdą mes stebime Prancūzijoje, kur penktadalis musulmonų – ateistai, ir tik 5 proc. reguliariai lanko mečetę. Statistika beveik tokia pati, kaip ir prancūzų krikščionių.
7. Vargšai musulmonai bėga iš turinčių gyventojų perteklių šalių į Vakarus.
O iš tikrųjų, iš skurdžiausiai gyvenančių ir didžiausią gyventojų perteklių turinčių islamo valstybių emigruoja į Vakarus tik nedidelė dalis emigruojančių žmonių. Daugiausia imigrantų atvyksta iš šalių, kuriose gyventojų skaičiaus augimo tempas yra mažiausias, ir paprastai išvykstama gyventi ne į kaimynines šalis.
Musulmonai – anaiptol ne didžiausia imigrantų grupė netgi šalyse, kurios įsikūrusios islamo pasaulio kaimynystėje. Ispanijoje, kuri yra arti neturtingų arabų valstybių, tik 13 proc. imigrantų – musulmonai: dauguma jų yra kilę iš ispaniškai kalbančių šalių kitoje Atlanto pusėje. Didžiojoje Britanijoje tik 28 proc. imigrantų yra musulmonai. Ir nėra jokių požymių, kad šie rodikliai augs.
Musulmonų pasaulis švenčia Ramadano pabaigą (nuotr. Elta)
8. Imigrantai musulmonai yra pikti ant juos supančios visuomenės.
O iš tikrųjų imigrantai musulmonai yra labiau patenkinti juos supančiu pasauliu ir jo pasaulietiškais institutais, negu kiti gyventojai. Imigrantai musulmonai JAV mieliau sako, kad jie „patenkinti savo gyvenimu“ (84 proc.), negu vidutinis amerikietis (75 proc.). O Amerikoje gimusių musulmonų rodiklis išauga iki 90 proc. Net 76 proc. apklaustų musulmonų, gyvenančių kvartaluose, kur mečetėje buvo įvykdytas vandalizmo aktas (padažnėjęs reiškinys), sako, kad jų rajonas – „puiki“ arba „gera“ vieta gyventi.
Šis jausmas dažnai „perauga“ į pasididžiavimą. Pavyzdžiui, 83 proc. D. Britanijos musulmonų sako, kad didžiuojasi, būdami D. Britanijos piliečiais, tuo tarpu taip sako vidutiniškai tik 79 proc. visų britų. Tik 31 proc. musulmonų sutinka su tuo, kad „geriausi laikai Britanijai jau praėjo“, o visų britų, sutinkančių su šiuo teiginiu, vidutiniškai yra 45 procentai.
9. Musulmonai Vakaruose kursto terorizmą
Jums, tikriausiai, bus baisu sužinoti, kad 8 proc. JAV musulmonų mano, jog civilinių taikinių atakos „dažnai arba kai kada pateisinamos“, jeigu tikslas teisingas, bet palyginkite tai su atsakymais, kuriuos pateikė JAV ne musulmonai – 24 proc. iš jų teigia, kad tokie teroro aktai „dažnai arba kai kada pateisinami“.
Tai atspindi didžioji dauguma išsamių apklausų. Kai buvo atliekamas plataus masto tyrimas ir užduodamas klausimas : „Ar atakos prieš taikius piliečius yra moraliai pateisinamos“, 1 proc. prancūzų, 1 proc. vokiečių ir 3 proc. britų atsakė „taip“. „Taip“ atsakiusių gyventojų musulmonų buvo atitinkamai 2, 0,5 ir 2 proc. Į klausimą „ar pateisinamas prievartos naudojimas dėl kilnaus tikslo“ teigiamai atsakė 7 proc. prancūzų, tarp jų 8 proc. musulmonų; 10 proc. vokiečių ir mažiau kaip 2 proc. Vokietijos musulmonų; 10 proc. britų ir 8 proc. Didižiosios Britanijos musulmonų. Gal būt, tokius rezultatatus galima paaiškinti tuo, kad 85 proc. islamistų teroristų aukų – musulmonai.
10. Musulmonų yra tiek daug, kad dabar labiausiai paplitęs vaiko vardas Britanijoje – Мohamedas.
Tai tiesa – bet tai reiškia ne visai tą, ką jūs manote. 2010 metais, jeigu sudėtume visus 12 islamo pranašo vardo rašymo variantų, pamatytume, kad naujagimiams būdavo duodamas Mohamedo vardas kur kas dažniau už bet kokį kitą vardą.
Tačiau tai greičiau mados dalykas, o ne kokia nors kita priežastis. Daugybėje įvairių musulmoniškų kultūrų visi naujagimiai berniukai gauna Mohamedo vardą kaip oficialų pirmąjį vardą. Taip pat tarp daugelio gimusių Vakaruose, ypač baltųjų anglosaksų ir juodųjų krikščionių, stebimas mažyliams duodamų originalių vardų skaičiaus protrūkis. 2011 metais šių grupių atstovai pavadindavo savo vaikus neįprastais vardais 50 proc. dažniau, negu ankstesnės kartos žmonės.
Todėl Mohamedo vardas tapo pagrindiniu vardu, tačiau jis nėra labai plačiai paplitęs – 2010 metais visi kūdikiai, pavadinti islamo pranašo Mahometo garbei, sudarė tik 1 proc. visų britų naujagimių.
