Iki šio dešimtmečio galo keturi iš dešimties pasaulio jaunų absolventų bus tik iš dviejų šalių – Kinijos ir Indijos, rašo BBC.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtas scenarijus rodo didelį poslinkį pasaulio absolventų kiekyje. Augančios Azijos ekonomikos ketina palikti užnugaryje JAV ir Vakarų Europą.
„Pasaulinės talentų rinkos“ prognozės 2020 metams rodo, kad Kinija smarkiai didins savo absolventų kiekį ir sieks sudaryti 29 proc. pasaulio 25-34 metų absolventų.
Tuo tarpu JAV absolventų pasaulinė dalis kris iki 11 proc. ir pirmą kartą nukrito į trečią vietą žemiau Indijos.
Kartu JAV ir ES šalys sudarys šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį pasaulio jaunų absolventų.
Rusijos absolventų kiekis irgi kris. Jos užimama dalis pasaulyje nuo šio amžiaus pradžios sumažės bene dvigubai.
Indonezija, pasak EBPO, pakils į penktą vietą.
Ar tai imperijos pabaiga?
Aukštasis mokslas tapo ekonomikos atspindžiu, o pokario eroje dominavo JAV, Vakarų Europos, Japonijos ir Rusijos universitetai.
Ypatingai JAV tapo universitetų supergalia – turto, įtakos ir, iki dabar, paprastų skaičių prasme.
Iki 2000-ųjų JAV vis dar turėjo panašią dalį studentų kaip ir Kinija. O Japonijos studentų kiekis buvo tolygus Indijos. Dabar Kinija ir Indija yra didžiausios žaidėjos.
Jų absolventų pagausėjimas atspindi besikeičiančias ambicijas – norą varžytis su pažengusiomis ekonomikomis kvalifikuotų, aukštas pajamas gaunančių darbuotojų rinkoje. Vietoj to, kad siūlytų pigų rankų darbą, jos taikosi į aukštųjų technologijų darbus, kurie tapo suvakarietintų vidurinių klasių monopoliu.
Penkis kart daugiau
Kaip rodo EBPO skaičiai, tai nereiškia, kad tiesiog plečiasi Kinija, o kitos šalys stovi vietoje.
Visame industrializuotame pasaulyje absolventų skaičius auga, tik ne taip greitai kaip Kinijos, kuris per dešimtmetį išaugo penkis kartus.
EBPO pažymi, kad iki 2020 metų, Kinijos jaunųjų absolventų populiacija bus beveik tokio pačio dydžio, kaip visa JAV 25-64 amžiaus žmonių populiacija.
Be to, Brazilija turės daugiau universitetą baigusių žmonių nei Vokietija, Turkija – daugiau nei Ispanija, Indonezija – tris kartus daugiau nei Prancūzija.
JK vienintelė priešinasi tendencijai, jai numatomas augimas nuo 3 proc. 2010 metais iki 4 proc. 2020-aisiais.Tai reiškia, kad daugiau absolventų turi aiškų ekonominį tikslą, sako EBPO analizė.
Pakankamai darbų?
Perėjimas nuo „masinės produkcijos iki žinių ekonomikos užsiėmimų“ reiškia gerėjantį darbo užimtumą bei pajams – todėl yra „stipri paskata“ šalims vystyti aukštąjį išsilavinimą.
Tačiau ar bus užtektinai darbų absolventams?
EBPO bandė tai analizuoti žiūrėdami į vieną darbų rinkos aspektą – su mokslu ir technologijomis susijusius darbus.
Šie darbai auga greitai – o, pasak ataskaitos, tai yra pavyzdys, kaip plečiant aukštąjį išsilavinimą galima sukurti naujus užimtumo tipus.
Technologijų ir mokslo darbai – profesionalams ir technikams – sudaro 4 iš 10 darbo vietų Skandinavijos ir kitose šiaurės Europos šalyse, teigia EBPO.
Kinijoje ir Indijoje priešingai – technologijų darbai sudaro mažą visos darbo jėgos dalelę.
EBPO daro išvadą, kad investuojant į aukštąjį mokslą galima sulaukti svarbios ekonominės naudos – kuriant naujas darbo vietas labiau išsilavinusiems nyksta nekvalifikuoti darbai.
Kiekybė ar kokybė?
EBPO prognozė atskleidžia absolventų skaičiaus augimo tempus. Tačiau ji nerodo kokybės ar kaip ši ekspansija taps ekonomine nauda.
Yra kitų būdų išsiaiškinti besikeičiantį žinių pasidalijimą pasaulyje.
Oksfordo universiteto interneto institutas pateikė rinkinį žemėlapių, rodančių „pasaulio žinių geografiją“.
Jie rodo, kaip populiacija vartoja ir naudoja informaciją internete – pažymėtas interneto naudojimo lygis, vartotojų sugeneruotas informacijos kiekis „Google“ sistemoje, akademinės veiklos koncentracija ir „Wikipedia“ straipsnių geografinį pasiskirstymas.
Nepaisant kylančių Azijos ekonomikų, žemėlapiai rodo besitęsiantį Vakarų kultūros dominavimą.
„Žiūrint vien į absolventų skaičių, Azijos ekonomikos pirmauja, - sako instituto profesorius Viktoras Mayeris-Schonbergeris.
„Tačiau įdomu tai, kaip Vakarai išlaiko savo galios pozicijas, nes Vakarai kontroliuoja institucijas.“
Žymint naują pasaulį
„Kinijoje studentų yra daugiau nei bet kada, tačiau jie vis tiek naudojasi Vakarų mechanizmais skelbdami rezultatus, jie priima Vakarų filtrus, - sako profesorius. – Didžiausias klausimas, ar Kinijos mokslininkai gali būti tokie pat įžvalgūs kaip jų kolegos iš Vakarų – to mes dar nežinome.“
Žemėlapiai taip pat rodo, kiek daug praranda Afrika ir Pietų Amerika šiose peštynėse dėl skaitmeninės galios.
V. Mayeris-Schonbergeris sako, kad jis buvo „absoliučiai šokiruotas“ disbalanso mastu.
Oksfordo tyrimas taip pat parodo, kad tyrimų bazės ir jų teikiama ekonominė nauda yra susispietusios į mažas zonas.
Pavyzdžiui, JAV, sako profesorius, yra neproporcingai daug investicijų apie Silicio slėnį ir Bostono regioną, su dideliais dykviečių plotais tarp šių vietų.
„Kiekviena era turi savo išskirtinę geografiją. Informacijos amžiuje ji nepriklauso nuo žemės ir vandens kelių, bet nuo žinių. Tai naujos rūšies industrinis žemėlapis. Vietoj anglies ir plieno jis žymės universitetus ir inovacijas.“
