vaistažolės

Jau rytoj visa Lietuva minės kone paskutinę vasaros šventę – Žolinę.  Nuo seno žmonės laukdavo šios šventės, kadangi ji žymėdavo svarbiausių ūkio darbų pabaigą, vasaros ir rudens sandūrą. Vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas sako, kad Žolinė buvo ir pilnatvės, brandos šventė, kurios metu žmonės taip pat rinkdavo žoleles bei šventindavo jas tikėdami gydomąja galia.

Širdies lašai – viena populiariausių prekių Lietuvos vaistinėse. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad šio vaisto kasdien jo atstovaujamas vaistinių tinklas parduoda vidutiniškai po 1–2,5 tūkst. vienetų. Nors atrodo, kad daugelis žmonių širdies lašus vartoja pagal paskirtį, vis tik išaiškėjo viena bėda – kai kurie žmonės širdies lašų trinktūrą vartoja norėdami apsisvaiginti. Kitaip tariant, kaip alternatyvą stipriesiems gėrimams.

Atostogaujančius Kuršių nerijoje kviečia prisirinkti raukšlėtalapio erškėčio – jis naudingas sveikatai, be to, padarysite ir gerą darbą, prisidėdami prie šio invazinio augalo gausos reguliavimo. Kuršių nerijos nacionalinis parkas socialiniuose tinkluose pranešė, kad šiuo metu Naglių gamtiniame rezervate ant apsauginio kopagūbrio ir greta esančioje palvėje, atliekami gamtotvarkiniai darbai pagal patvirtintą raukšlėtalapio erškėčio gausos reguliavimo veiksmų planą.

Dabar pats tinkamiausias metas patraukti į gamtą ir prisirinkti jos teikiamų gėrybių – karčiojo kiečio, dar vadinamo pelynu. Nuo senų senovės lietuvių naudotas augalas turi daugybę naudų organizmui, tad nepraeikite pro šalį jo nepasiskynę.  Žolintė, „Žolinčių akademijos“ klubo prezidentė Danutė Kunčienė sako, kad pelynas drąsiai gali būti priskiriamas prie labai naudingų augalų, nes jo teikiamų naudų – daugybė.

Šių metų sausra sujaukė ir vaistažolių rinkėjų, ir jų perdirbėjų planus – prognozuojama, kad vaistams ir arbatoms naudojamų žolių šiemet bus mažiau nei pernai, todėl gali brangti arbata bei vaistažolių preparatai. Vis mažiau žmonių pievose ir laukuose renka vaistažoles, o jas auginančių ūkių Lietuvoje yra mažai.  „Keičiam tą situaciją ir net organizuojame džiovinimą pas save, bet tada galime surinkti žolę tik iš aplinkinių rajonų. Vaistažolių negalima ilgai laikyti, kad nesušustų.

Jei vasara jums – įvairių naudingų žolelių rinkimo metas, astrologė Vaiva Budraitytė dabar ragina prisirinkti šlamučių. Juos ji vadina vienais naudingiausių augalų, kurie ypač puikiai valo kepenis.  Dabar prasideda pats šlamučių žydėjimo metas. Išvertus iš užsienio kalbos, jo pavadinimas reškia „nemirtingasis“, todėl astrologė sako nepraeiti pro šiuos augalus ir jų prisirinkti.

Minint saulėgrįžą žolininkai ragina suskubti į laukus prisirinkti vaistažolių. Mat jau po birželio dvidešimt ketvirtosios dalis žolelių praras dalį gydomųjų savybių. O žolių, kaip sako žinovai, šiuo metu gamtoje apstu nuo dzūkiško, vyrams reikalingo vadinamojo stanaunyko iki moterims kartais taip reikalingų dobilų. O kur dar gėlės ir lapeliai, skirti patiriantiems nuolatinį stresą raminti.

Sakoma, kad Joninių (Rasų) naktis yra ne tik pati trumpiausia, tačiau ir kupina netikėtumų. Vienas svarbiausių dalykų, kurį kiekvienam reikėtų atlikti švenčiant Jonines – pasirinkti laukuose ar pievose įvairiausių žolelių, kadangi, kaip teigiama, šiuo metu jos turi daugiausiai palankių sveikatai savybių. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį aptarėme su vaistažolininku dr. Mariumi Lasinsku.

Šiuo metu laukuose ir pievose galime pasirinkti pačių įvairiausių vaistažolių, kuriomis stiprinsime sveikatą rudens sezono metu. Sveikatai palankių žolių galime pasirinkti ir darže. Neretai tokios vaistažolės sodininkų yra vadinamos piktžolėmis. Vis dėlto, vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas įspėja – kai kurios žolės yra nuodingos.  Pasak dr. Mariaus Lasinsko, viena tokių piktžolių – vėdrynai.

Įpusėjus sodo ir daržo darbams, šeimininkams galvos skausmą kelia ir pasirodžiusios piktžolės. Neretai norint jomis atsikratyti žmonės griebiasi įvairiausių priemonių, ravi ir vėliau jas meta į šiukšlių krūvą. Tačiau vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas sako, kad piktžoles verta pradėti vadinti „geražolėmis“, kadangi šios gali suteikti mūsų sveikatai didžiulę naudą.

Artėjanti vasara sodininkyste užsiimantiems gyventojams tampa tikru darbymečiu. Daržų savininkai šiuo metu rūpinasi ne tik daržovių sodinimu, bet ir kokiomis vaistažolių arbatomis stiprins savo organizmą vasarai pasibaigus. Apie tai, kokias vaistažoles naudingiausia auginti savo darže, kaip jas vėliau vartoti ir su kuriomis vaistažolėmis reiktų elgtis itin atsargiai, pasakoja vaistininkė Irena Garuckienė.

Ketvirtadienio popietę žiniasklaidoje nuskambėjo skaudi žinia apie garsaus šalies fitoterapeuto Juozo Ruolios mirtį. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais garsus gydytojas ne kartą buvo pasidalinęs šauniais patarimais, kaip turėtume rūpintis savo sveikata. Prisimenant garbaus atminimo J. Ruolios naudingus patarimus, dalinamės vienu paskutiniųjų jo interviu. Apie ginklu prieš vėžį vadinamą ugniažolę, naujienų portalui tv3.lt fitoterapeutas Juozas Ruolia dalinosi 2022 metų rugsėjo 15 dieną.

Atšilus orams, pasivaikščiojimą gamtoje paverskite dvigubai naudingu užsiėmimu – galite ne tik pasivaikščioti, bet ir prisirinkti organizmui naudingų žolelių. Jos puikiai pravers ne tik imuniteto stiprinimui – tai puiki pagalba susirgus, tad verta pasiruošti atsargų.  Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas sako, kad lietuviai yra apdovanoti vaistažolių gausa.

Dažnas iš mūsų nepagalvoja, kad kepenys – gyvybiškai svarbus organas. Tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ viešėjęs gastroenterologas Vaidotas Urbonas sako, kad kepenys net svarbesni už širdį, todėl privalu tikrintis, reaguoti ir pasirūpinti kepenų sveikata. Pasak gydytojo, vienas iš kepenų ligų požymių yra niežulys.

Išlindę pirmieji pavasario pranašių – žibuoklių – žiedai, parskridę pirmieji gandrai primena pagaliau sugrįžtantį gamtos budimą. Visgi, po įvairiausių žiemos negandų dauguma žmonių vis susiduria su peršalimo ligomis, skundžiasi pasilpusiu imunitetu. Kuo galime pastiprinti savo sveikatą ir kokios vaistažolės jau auga laukuose, apžvelgė vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas. Apie pavasario atbudimą ir vis labiau šiltėjančius orus pranašauja ir pradėję busti drugeliai.

Įpusėjus žiemos sezonui ir toliau niekur nedingsta siaučiantys virusai ir kitos ligos. Norėdami apsaugoti save ir savo artimuosius, imamės vartoti įvairius papildus, vaistus. Tačiau pastiprinti imunitetą ir apsisaugoti nuo įvairių žiemos negandų padeda ir vaistažolės.

Vasara – laikotarpis, kuomet gamta žmogų apdovanoja geriausiomis gėrybėmis, saulė šildo savo spinduliais ir aprūpina organizmą reikiamais vitaminais. Tačiau atėjus rudens pabaigai, vis labiau pastebime prastėjančią nuotaiką, kartas nuo karto atsirandančias sveikatos bėdas ir kitus negalavimus. Vis labiau artėjant lėtam žiemos periodui gali net ir atrodyti, kad visos negandos tik kaupiasi į bendrą katilą.

Pastaruoju metu vaistiniai augalai užima vis svarbesnę vietą sprendžiant sveikos gyvensenos problemas. Vienas tokių augalų – didžioji nasturtė. Tai vaistinis, maistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, kuris ne tik puošia aplinką, bet ir gerina emocinę būklę bei nuotaiką. Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus L.) – tai nasturtinių šeimos vienmetis augalas su pliku, apvaliu, labai šakotu, žalsvu, mėsingu, lanksčiu, iki 3 m ilgio antžeminiu šliaužiančiu stiebu.

Žolinė – vieniems tai šventė, kurios metu yra šventinamos vaistažolės, prisimenama dalis protėvių papročių, o kitiems – tik dar viena nedarbo diena arba „ilgasis savaitgalis“. Vis dėlto Žolinės metu – naudinga pasirūpinti artėjančiu rudens, žiemos sezonu, kuomet po vasaros linksmybių grįžta vėsūs orai ir dažniau nei įprastai kimbančios ligos.

Nors dažniausiai lietuviai vasaros sezoną įsivaizduoja prie jūros, ežerų ar kitų vandens telkinių, tačiau dažnas skuba laiką leisti ir į miškus, kuriuose šiuo metu galima rasti daug gamtos gėrybių. Miškuose, laukuose bei pievose auga ne tik skanios žemuogės, mėlynės ar dygsta pirmieji grybai, tačiau ir žaliuoja naudingos žolės, kurias naudojame kaip vaistažoles. Ką reikėtų skinti bei kokios yra pagrindinės žolininko taisyklės, dalinasi Marius Lasinskas.

Nerimas, pergyvenimai ir stresas tapo šių dienų palydovais. Pasak Šeimos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės-Rudzikienės, šie veiksniai neigiamai veikia žmonių sveikatą. Nervų sistema tiesiogiai susijusi su širdies negalavimais, todėl ilgalaikis stresas tampa šių ligų katalizatoriumi.  „Dėl psichologinių priežasčių žmogaus organizme atsirado nemažai organinių ir funkcinių  pokyčių, kurie paskatino somatinių ligų atsiradimą ir raidą.

Vaistažolių sostine vadinamuose Švenčionyse surengtas netradicinis čempionatas – dėl geriausiųjų ir greičiausiųjų titulo varžėsi ne sportininkai, o Aukštaitijos krašto vaistažolių rinkėjai. Šešiolika komandų lygiai per valandą turėjo surinkti dvidešimt penkių rūšių žoleles. Varžėsi ir profesionalai, ir mėgėjai. Žolininkė Rasa tuoj po starto vaistažolių dairosi ant Kačėniškės piliakalnio, Sirvėtos regioniniame parke. Drauge ir mažoji pagalbininkė Paulina.

Prasidėjęs pavasaris ir šylantys orai daugelį skatina susirūpinti kūno formomis ir atsikratyti vieno kito papildomo kilogramo. Vaistinėje dažnai teiraujamasi, ar nėra vaisto, kuris padėtų sulieknėti. „Deja, tokio medikamento nėra, tačiau vaistinėse galima rasti priemonių, kurios gali padėti saugiai numesti kelis nereikalingus kilogramus“, – sako „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė.  Antsvoris kelia riziką sveikatai.

Prasidėjus pavasariui norisi džiaugtis pagerėjusiais orais ir vis pasirodančia saule. Tačiau kartais pavasarinį džiaugsmą sudrumsčia nemalonus peršalimas. Į pagalbą gali ateiti pavasarinės žolelės, kurių nesunkiai rasite savo kiemuose ar pievose. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Prasidėjęs pavasaris ir šylantys orai daugelį skatina susirūpinti kūno formomis ir atsikratyti vieno kito papildomo kilogramo. Vaistinėje dažnai teiraujamasi, ar nėra vaisto, kuris padėtų sulieknėti. „Deja, tokio medikamento nėra, tačiau vaistinėse galima rasti priemonių, kurios gali padėti saugiai numesti kelis nereikalingus kilogramus“, – sako vaistininkė Greta Šimkė. Antsvoris kelia riziką sveikatai.

Ilgai lauktas pavasaris atneša ne tik džiugią nuotaiką, norą pasipuošti lengvesniais drabužiais, bet ir netikėtą peršalimą. Po žiemos neatsigavęs kūnas, vitaminų trūkumas ir siaučiantys virusai tiesiog garantuoja varvančią nosį ar gerklės skausmą. Tad kaip gi apsisaugoti ir kodėl sprendimo ieškoti verta lietuviško kaimo pievose? Apie tai pasakoja ir patarimais dalijasi „Levandų Ūkio“ žolininkė Otilija Stirkienė.

Prasidėjus pavasariui norisi jį pasitikti puikia savijauta ir džiaugtis pamažu bundančia gamta. Tačiau po žiemos organizmo natūralią apsaugą reikia papildomai sustiprinti. Žolininkė Rasa Subačienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip tai padaryti. „Šiuo metu pumpurai pradeda brinkti, vienoje ar kitoje šiltesnėje vietoje jau ir dilgėlės pradeda lįsti. Kas gražiausia, kad tuo metu, kai mums reikia sveikatos, mes galime ją rasti gamtoje.

Dabartiniame pasaulyje labai daug skubėjimo, kuris kelią nuolatinę įtampą. O kur dar nuolatinis nerimas dėl finansinės situacijos, karo grėsmės ar kitų dalykų. Tai gali sukelti ir miego problemų. Visgi neverta griebtis vaistų – pirmiausiai išbandykite keletą natūralių patarimų. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Ar žiemą gamtoje dar įmanoma rasti vitaminų? Žolininkai sako lieka tik pasidairyti į visžalius spygliuočius, kurių spygliai tikra vitaminų bomba. O arbatoms ar nuovirams ruošti tinka ir miške skinti, ir net nuo kalėdinės eglutės rinkti spygliai. O drąsiausiems vaistažolių žinovai žeria net itin ekstremalių receptų. Į mišką gyventojai traukia pajudėti, gamta pasigrožėti ir tyru oru pakvėpuoti: „Dievuliau, smagu, jei prasuktumėt vieną ratą, pamatytumėt, kad tikrai labai gera.

Peršalimo ligos yra nemalonus palydovas šaltuoju metų laiku, kuris užklumpa visada ne laiku. Kaip apsisaugoti nuo peršalimo, ką daryti jau susirgus, ar kaip atsikratyti kitų nemalonių rudens dovanų – slogios nuotaikos ir nemigos, naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistažolininkas Marius Lasinskas. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Nors augalų viršūnėlės jau beveik nurudavusios, vaistažolių žinovai pataria dabar vertybių ieškoti žemėje. Vaistinių augalų šaknys šiuo metu sukaupusios daugiausia naudingųjų medžiagų. Tad iš ko ruošti tepalą sumušimams gydyti, o koks nuoviras padės nusiraminti ar peršalimo ligas įveikti? Vaistažolių žinovas Marius Lasinskas ima kastuvą ir skuba į pievą. Rudenį, kai jau nyksta augalų viršūnėlės, pats metas – jų šaknelėms. Jose dabar sukauptas visas naudingųjų medžiagų lobynas.

Atėjus rudeniui labai svarbu didelį dėmesį skirti savo sveikatai. Atvėsus orams, daugėja ne tik peršalimo ligomis sergančių žmonių, bet ilgėjančiais tamsiais rudens vakarais prastėja ir psichinė sveikata. Todėl svarbu palaikyti gerą savijautą, stiprinti imuninę sistemą, organizmą, o tai daryti padeda įvairių vaistažolių vartojimas.

Artėjanti Žolinė nuo seno buvo minima renkant gėles bei įvairiausias žoleles laukuose. Šįmet rugpjūtį daugelis žolelių jau nudžiūvusios dėl karšto oro, bet žolininkė Giedrė Bružienė sako, kad vis dėlto laukuose galima surasti ir prisirinkti sveikatai naudingų vaistažolių. Dėl buvusio karščio pievose – pajuodavusios bei jau išdžiūvusios žolelės. Žolininkė sako, kad surasti dar visgi galima kraujažolių, kiečių bei kitų žolelių.

Šaltuoju metų sezonu siaučiant įvairiems virusams vis dažniau atsigręžiama į natūralią mediciną ir gydomasi tuo, ką mums davė gamta. Apie vaistažolių naudą ir tinkamą jų naudojimą laidoje „Sveikata.lt“ papasakojo Lietuvos fitoterapijos asociacijos vadovas Elmantas Pocevičius. Fitoterapija – mokslas, tiriantis kaip augalai veikia žmonių sveikatą ir kaip gali jie gali padėti ne tik ligų gydyme, bet ir profilaktikoje. „Gydymas cheminiais preparatais yra beveik visada paremtas viena formule.

Žiema tai metas, kuomet užpuola peršalimas, gripas ir kiti virusai. Pajutę pirmuosius simptomus, daugelis skuba pirkti vaistus, tačiau iš pradžių vertėtų atkreipti dėmesį į natūralias priemones.

Vaistiniai augalai – viena geriausių profilaktinių priemonių. Vaistažolių arbatas galima vartoti ilgą laiką neišbalansuojant organizmo vidinių sistemų. Apie tai – laidoje „Būk sveikas“. „Ką duoda vaistažolių vartojimas profilaktiškai? Jos duoda pasiruošimą organizmo vidinių sveikatos problemų sprendimui, duoda visų organizmo funkcijų sustiprinimą ir net padeda organizmui pasiruošti galimiems blogiems pokyčiams.

Rudeniniai augalai iki pat pirmųjų šalnų džiugina akis savo grožiu ir išskirtinių skonių vaisių asorti. „Tado ūkis“ medelyno kraštovaizdžio specialistė Kristina Cvilikienė pasakoja apie 5 rudeninius augalus, kurie yra auginami ne tik kaip dekoratyvinė sodo puošmena, tačiau taip pat pasižymi ir naudingomis vaistinėmis bei maistinėmis savybėmis. Geltonžiedė sedula Geltonžiedė sedula (lot.

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Nuo ankstyvo pavasario mėlynais žiedeliais žydi paprastoji veronika. Ir žydės iki rudens. Šis augalas – vaistinis, medingas. Botanika Botanikai išskiria keliolika veronikų rūšių. Veronikos, nors ir giminingos, tačiau dažnai būna viena į kitą nelabai panašios. Garsesnė iš giminės, bet retesnė – vaistinė veronika. Paprastoji veronika dažnesnė, bet irgi tinka vaistams, todėl apie ją ir kalbėsime. Paprastoji veronika – daugiametis 10-25 cm aukščio žolinis augalas.

Ką būtina žinoti apie toksiškus, mūsų sveikatai kenksmingus augalus? VDU Kauno Botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja, profesorė Ona Ragažinskienė papasakojo apie augalus, kuriuos galima priskirti prie naudingųjų, bet reikėtų ypatingai atsargiai su jais elgtis, nes neteisingai juos vartojant jie yra nuodingi. Tai ypač aktualu auginantiems mažus vaikus.

Jau penktadienį senovės lietuvių tradicijų puoselėtojai pradėjo švęsti gamtos virsmo etapą: vasaros saulėgrįžą. Etnologai pasakoja, kad šiąnakt galima praustis gydančia rasa, žoliauti ir burti. O laukiantiems kalendorinių Joninių, gerų žinių turi ir sinoptikai. Senoji lietuvių saulėgrįžos šventė vadinama Rasomis arba Kupole. Mat šią diena be galo svarbu puoselėti augalus, rinkti vaistažoles, apipinti žolynais namus, tvoras, ar, surinkus žolių, jas sudėti į kupolę.

Žolininkė Dominika Balčiūnė sako, kad gysločio preparatai yra ypač naudingi bei padeda kovoti su uždegiminiais procesais organizme.  Gysločio preparatai pasižymi priešuždegiminiu, gydančiu žaizdas, stabdančiu kraujavimą, varančiu šlapimą, hipotenziniu poveikiu. Juos naudoja esant hipertonijai ir aterosklerozei, ūmiems ir chroniškiems kvėpavimo organų susirgimams: sultys ir gysločio lapų ištrauka – puiki atsikosėjimą lengvinanti priemonė.

Kada verta pasikliauti vaistais, o kada – vaistiniais augalais? Tokio atsakymo ieško ne vienas žmogus, užpultas įvairių negalavimų. Daugelis augalų yra kaip unikali receptūra, prie kurios neprisilietė žmogaus ranka. Tačiau ištirtos ir aprašytos augalinės kilmės veikliosios medžiagos – tik menka dalis to, ką dovanoja gamta. Vaistažolės gali būti net turtingesnės už Mendelejevo lentelę, kurioje suklasifikuoti cheminiai elementai.

  Prasidedant paskutiniam vasaros mėnesiui svarbu nepamiršti pasinaudoti gamtos teikiamomis gėrybėmis ir papildyti savo vaistažolių krepšelį. Nuo seno žinoma, kad vaistiniai augalai ne tik stiprina sveikatą, tačiau ir apsaugo nuo rimtų ligų.   Kokių vertingų vaistažolių pievose galima rasti rugpjūtį, pasakoja žolininkė Giedrė Bružienė. „Ne naujiena, kad šiemet dėl orų augalai tapo ankstyvesni, tad dauguma vaistažolių, kurias rinkdavome rugpjūtį, teko rinkti liepos pabaigoje.

Nuo birželio iki pirmųjų šalnų mus džiugins ryškiai geltoni medetkų žiedai. Tai itin vertingos vaistažolės, kurių atsargomis turėtume pasirūpinti kiekvienas. Apie medetkų gydomąsias savybes žmonės žinojo jau XII amžiuje, o šie saulę primenantys žiedai iki šių dienų neprarado savo vertės. Medetkos labiausiai pasižymi antiseptinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, skatinančiomis gydyti odos uždegimą, žaizdas, įvairius odos sudirgimus bei apsauga nuo saulės.

Vartojant cheminius vaistus įprasta laikytis gydytojo nurodymų ir jų neperdozuoti, tačiau renkantis vaistažoles, daugeliui atrodo, jog tai nepavojingi natūralūs vaistai. Vis dėlto, žolininkas Jurijus Merzlikinas tikina, kad neatsakingai vartojamos vaistažolės gali tapti nuodais. Žolininkas aiškina, kad vaistažolės tinka ne visiems, kadangi vienus jos gali veikti gydomai, o kitus atvirkščiai – dar labiau susargdinti.

Lietuvos pievose tarp gėlių, daugiausiai, liepos mėnesį galime rasti violetiniais žiedeliais pasipuošusią vaistažolę – čiobrelį. Tiesa, farmacijos mokslų magistras, žolininkas Marius Lasinskas sako, jog svarbu šios vaistažolės nepadauginti. Jo teigimu, geriant tiek čiobrelių, tiek kitų vaistažolių arbatas, galioja tam tikros taisyklės, kurių laikydamiesi žmonės išvengs nepageidaujamo poveikio.

Norite stebuklingų galių turinčių vaistažolių? Stenkitės žoleles surinkti iki Joninių. Bent jau tokius patarimus žeria žolininkai aiškindami, kad tik iki trumpiausios nakties surinktos žolės būna ir gražiausios, ir geriausiai išlaikiusios naudingąsias medžiagas. Ir arbata būna skaniausia. Tiesa, gamtininkai priduria, kad renkant žoles iš gamtos galima pasiimti tik ketvirtadalį visų lapų, stiebų, ar žiedų.

 Vasara – puikus metas organizmo stiprinimui, kada aplink žydi įvairiausios vaistažolės. Jos tinka tiek šiltuoju sezonu sveikatos gerinimui ar negalavimų gydymui, tiek ruošiant atsargas žiemai. Žolininkė Danutė Kunčienė įvardina naudingiausius vasarą žydinčius vaistinius augalus, kurie kiekvienam gali suteikti stulbinančios naudos. „Išties, vaistažolių vasarą yra be galo daug, tačiau išskirsiu pagrindines, kurias išties kiekvienam būtina turėti savo vaistinėlėje.