Prekybos centruose ar specializuotose daržo sėklų parduotuvėse galima rasti dešimtis skirtingų vaistažolių sėklų rūšių, todėl iš viso šio asortimento išsirinkti naudingiausias nėra paprasta.
„Camelia“ vaistininkė I. Garuckienė gyventojams rekomenduoja savo darže pasirūpinti 5 vaistažolėmis, kurių skirtingos savybės padės ne tik stiprinti sveikatą, bet ir padės įveikti kai kuriuos negalavimus.
Savo daržui vaistininkė rekomenduoja rinktis šias vaistažoles:
Melisą. Ją galima vadinti širdį stiprinančia žolele. Ši malonaus skonio vaistažolė retina širdies plakimą, mažina arterinį kraujospūdį, taip pat turi raminantį poveikį.
Čiobrelį. Jis pasižymi antioksidantinėmis savybėmis ir veikia antimikrobiškai, naudojamas gydant gerklės ar kvėpavimo takų problemas. Taip pat čiobrelių arbata naudinga kovojant su aukštu kraujospūdžiu.
Šalaviją. Šis augalas savo sudėtyje turi vitamino K, kuris skatina žaizdų gijimą, didina atsparumą infekcijoms. Šalavijo arbatą patariama gerti viduriuojant. Jis taip pat skystina kraują, gerina kraujotaką.
Krapus. Šios visiems pažįstamos žolelės turi daug eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių druskų, geležies, fosforo ir kalio. Krapuose gausu vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, PP, magnio bei vitamino P, kuris tiesiogiai susijęs su kraujagyslių sienelių stiprinimu. Krapai naudingi ir tuo, kad gerina virškinimą, normalizuoja kraujospūdį bei šalina žarnyne susikaupusių dujų perteklių.
Petražoles. Šios vaistinės ir prieskoninės žolelės šaknys yra atsakingos už vandens pertekliaus šalinimą iš organizmo, taigi šis augalas puikiai tinka žmonėms, susiduriantiems su skysčių organizme kaupimusi. Petražolių lapuose gausu vitaminų C, K, PP, B grupės vitaminų, taip pat ir mikroelementų – fosforo, kalcio, cinko, geležies.
Dalis vaistažolių – tik pagal rekomendacijas
Nors vėsiais vakarais vaistažolių arbata ir gali tapti tikru išsigelbėjimu, vaistininkė įspėja, jog ne visas vaistažoles rekomenduojama auginti patiems, o to nepaisantys gali susidurti su didesne žala, nei nauda, rašoma pranešime spaudai.
Daliai vaistažolių reikalingos specifinės auginimo sąlygos, kurias namuose ar namų darže užtikrinti yra sudėtinga. Tinkamam tokių vaistažolių auginimui būtinos žinios ir griežta priežiūra. Puikus pavyzdys – šalpusnis, kuris gali augti tik jam tinkančiame dirvožemyje, jo žiedai kartu su koteliais nukarpomi giedrą dieną, švarūs ir jauni lapai nuskinami birželio mėnesį, o naudingų medžiagų prikaupę šakniastiebiai kasami rudens sezono metu.
Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į gaurometį, kuris arbatai ruošiamas fermentacijos proceso metu, kuomet pasikeičia ir šio augalo savybės.
„Tokias vaistažoles, kaip šalpusnis ar gaurometis, rekomenduojama įsigyti vaistinėse. Tuomet galima būti užtikrintiems, jog šios vaistažolės yra tinkamai paruoštos vartojimui ir nesukels jokių nepageidaujamų padarinių“, – pataria vaistininkė.
Vaistažolių vartojimas turi taisykles
Kaip pasakoja vaistininkė I. Garuckienė, vaistažoles svarbu vartoti atsakingai, o pagrindinis jų vartojimo principas – saikas. Tai ypač aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, nes daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui nėra žinomas. Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti ir pacientai, sergantys lėtinėmis ligomis, geriausia šiuo klausimu pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dalies vaistažolių vartojimas kartu su vaistais gali nulemti nemažai neigiamų padarinių. Štai dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais, vaistais, todėl neatsakingas šios vaistažolės vartojimas gali stipriai sutrikdyti sveikatą. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais, o štai ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais – tarp jų vartojimo privaloma daryti bent kelių valandų pertrauką.
„Šaltuoju metų sezonu daugelis gyventojų organizmo stiprinimui renkasi imbierą. Nors imbieras turi dešimtis teigiamų savybių (mažina uždegimą, pykinimą, virškinimo sutrimus, vidurių užkietėjimą, gali mažinti menstruacinius skausmus, sutrumpinti peršalimo trukmę, yra tinkamas svorio kontrolei bei cukraus kiekiui reguliuoti), jis turi ir nemažai nepageidaujamų simptomų, kuriuos gali sukelti, tokių kaip rėmuo, viduriavimas bei pilvo diskomfortas, kurie dažniausiai atsiranda suvartojus daugiau nei 5 gramus sauso imbiero ekstrakto. Imbieras taip pat gali turėti sąveiką su kraują skystinančiais preparatais, todėl nerekomenduojama jo naudoti prieš operacijas“, – populiarų prieskoninį ir vaistinį augalą komentuoja vaistininkė.
Pastaraisiais metais didelio populiarumo, dėl savo toksinių savybių, sulaukusi pankolių arbata turi ne tik medžiagų apykaitą greitinančių, apetitą reguliuojančių, virškinimą gerinančių bei gleivių pasišalinimą iš kvėpavimo takų skatinančių savybių, tačiau padeda reguliuoti ir vidurių pūtimą, stresą, menstruacinį skausmą. Vis dėlto aukštą onkologinių susirgimų riziką turintiems žmonėms šio augalo arbatos vertėtų vengti.
Vaistininkės teigimu, geriausias patarimas žmonėms, nuolat vartojantiems įvairias vaistažoles, yra sąmoningas elgesys ir konsultacijos su specialistais. I. Garuckienė pabrėžia, jog beveik kiekvienas vaistinis augalas turi tam tikrą šalutinį poveikį ir sergant tam tikromis ligomis vaistažolės gali ne tik susilpninti vartojamų vaistų poveikį, bet ir pakenkti sveikatai. Jei vartojate cheminius ir augalinius vaistinius preparatus – jų negalima gerti vienu metu su vaistiniais augalais, tarp atskirų preparatų vartojimo turi būti 1–2 val. laiko skirtumas.
Išsiruošusiems į vaistažolių paieškas
Dalis gyventojų artėjant vasarai rūpinasi savo nuosavo daržo kūrimu, o kiti – laisvalaikį stengiasi praleisti naudingai ir išsiruošia į vaistažolių paieškas toliau nuo savo namų. Vaistininkė dalinasi naudingais patarimais ir dėl vaistažolių rinkimo proceso.
Anot I. Garuckienės, einant rinkti vaistažolių, pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į vaistinių žolelių paieškos vietą. „Vaistažolių nerekomenduojama dairytis erdvėse arti judraus kelio, geležinkelio, industrinių pastatų, didelių ūkių. Įprastai ant šiose vietose augančių augalų yra susikaupusių ir kartais net plika akimi nematomų dulkių sankaupų ar nuo tręšiamų laukų vėjo atpūstų kenksmingų cheminių dalelių. Taip pat žolelių nerekomenduojama rinkti po lietaus ar ankstyvą rytą, kai pievos dar pasidengusios rasa, nes lašeliuose gali būti įvairių teršalų“, – patarimais dalijasi I. Garuckienė.
Svarbu, kad rinktumėte tik tas vaistažoles, kurias pažįstate ir jos nėra išoriškai pažeistos kenkėjų. Surinktų žolelių laikymui labiausiai tinka dėžės ar maišeliai, pagaminti iš natūralių audinių. Žoleles svarbu suvartoti iki kito sezono ir nelaikyti ilgiau nei metus.
Nuskynę augalą, jį stipriau papurtykite – tai turėtų padėti pašalinti vabzdžius. Žiedynus, žoles ir lapus (čiobrelį, šalpusnį, kraujažolę, gyslotį, jonažolę, varnalėšas ir kt.) patariama rinkti įsidienojus, kai lauke yra giedra. Augalus, kurių sėklos byra (kmynai, krapai), reiktų nupjauti ties stiebo linija, jiems visiškai nesubrendus, anksti ryte.
