vaistažolės

Šiuolaikiniam žmogui dėl jį lydinčios kasdienės įtampos ypatingai svarbu tinkamai pasirūpinti nervų sistema, kadangi jai sutrikus tampame išsiblaškę, sutrikę bei persekiojami prastos nuotaikos. Visgi, šiandien, kada aplink teik daug chemijos ir kitų sveikatai kenksmingų medžiagų, vis dažniau atsigręžiame į gamtą ir griebiamės šimtmečių patikrintų vaistų.

Balandžio mėnuo ypatingai svarbus mūsų sveikatai, kadangi būtent šiuo metu prasideda naudingų augalų dygimas. Pasak sveikuolės, Lietuvos vegetarų draugijos prezidentės Ksaveros Vaištarienės, jei būtent balandžio mėnesį tinkamai pasirūpinsime savo sveikata, tvirtą bei atsparų imunitetą visoms ligoms ir negalavimams galime užsitikrinti iki pat rudens. „Šis mėnuo labai svarbus, kadangi pradeda dygti tokie augalai, kaip dilgėlės, garšvos, kiaulpienės, krūminis builis, kurio lapai panašūs į morkų.

6. Jonažolės Poveikis. Dezinfekuoja, slopina uždegimus, spazmus ir kraujavimą, gydo ginekologines ligas ir depresiją (aktualu toms, kurias vargina niūri nuotaika per mėnesines ar menopauzę), tonizuoja, didina kraujospūdį, gerina virškinimą. Kadangi didina odos jautrumą saulei, vasarą jonažolių arbatą patartina gerti vakare. Kada rinkti. Vaistinei žaliavai renkama viršutinės žydinčių jonažolių dalys (pjaunama maždaug 30 cm ilgio). Jonažolės žydi visą vasarą nuo birželio iki rugsėjo.

Moteris vargina įvairūs negalavimai, tačiau daugelį jų įveikti galima natūraliais vaistais. Dėmesio! Jeigu nepaskirta kitaip, įprastai vaistažolių arbatą ar nuovirą (stipresnis) reikia gerti po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį arba 1–2 val. po valgio. Gydantis vaistažolėmis, būtina daryti pertraukas. 1. Didžiosios dilgėlės Poveikis.

Startas duotas, žolelių rinkimui skirta vos viena valanda. Vieni dalyviai leidosi bėgti, kiti, gudresni apsisuko aplink savo ašį ir pirmąsias vaistažoles surado čia pat, po kojomis. Taisyklės neleidžia žolelių rauti su šaknimis, galima skinti tik viršūnėles. Čempionatas vyksta šalia Švenčionių esančiame Sirvėtos regioniniame parke – tyrimai parodė, kad čia vaistažolių rūšių yra bene daugiausiai. Paskelbus rinkimo pabaigą netruko paaiškėti ir nugalėtojai.

AVINAS (nuo kovo 20/21 iki balandžio 20/21 d.). Gimusieji po Avino ženklu iš prigimties yra labai talentingi ir protingi. Jie pilni idėjų, daugelis iš jų pasiekia įspūdingų rezultatų. šio ženklo žmonėms tereikia išlaikyti gerą nuotaiką ir jaunatvišką įkarštį. ši vasara jiems ypač dėkinga, nes Baltasis Mėnulis keliauja per Avino ženklą. Juos stiprins arbatos su gudobele, dilgėlėmis, erškėtrožėmis, raugerškiu, agrastais ir šaltekšniais.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Pavasarį besiskundžiančius silpnumu ir žvalumo trūkumu žolininkė Jadvyga Balvočiūtė ragina išeiti į gamtą ir panaudoti jos jau dabar teikiamas dovanas sveikatai gerinti. „Visi žali augalai turi daug vitamino C. Kiaulpienė skatina virškinimą, kasos, kepenų darbą. Ypač daug kalio yra kiaulpienių šaknyse. Dilgelėse yra daug geležies. Garšva turi daug vitamino C“, – sako J. Balvočiūtė.

Vaistažoles kaimo žmonės renka ir gydo jomis įvairias ligas nuo neatmenamų laikų. Kai kurie jau seniai atrado, kad tai gali būti puikus verslas. Senolių sukauptą patirtį ir gamtos turtus stengiasi išnaudoti ir bendruomenės.   Vizitinė kortelė – mėtos Vaistažolių ir prieskoninių augalų auginimas ir rinkimas visada buvo neatsiejama kaimo žmonių gyvenimo dalis. Kad tai gali būti puiki verslo idėja, imta kalbėti prieš keletą metų.

Vasarą norime pailsėti, išvalyti savo kūną ir protą. Kad pasijustume geriau, rekomenduojama išvalyti savo organizmą. Odą galima valyti kaitinantis garinėje pirtyje, o žarnyną – tinkamai maitinantis, vartojant skaidulinio maisto. Ypač tinka augalinis maistas – augalų šaknys, grūdai, sėklos, neperdirbtas žalias maistas, lapinės daržovės. Reikia vartoti kuo daugiau nevirtų, neapdorotų produktų.

Lino šventėje Budraičiuose (Kelmės rajonas) viešėjęs vaistininkas ir žolininkas Virginijus Skirkevičius teigė, jog vaistažolės iš tiesų gali labai pagelbėti žmogui, tačiau ir pakenkti – taip pat, jei pakliūva į neišmanančiojo rankas. Pagiriamasis žodis avietėms ir linų sėmenims Vaistininkas ir žolininkas Virginijus Skirkevičius teigė, jog iš augalų žmogus gali gauti didžiulę pagalbą.

Yra daugybė organizmo valymo būdų – per jų gausą kartais pamirštame, kad pati gamta mums tiesia pagalbos ranką.

Nors vaistažolininkystė skatinama kaip alternatyvus žemės ūkio verslas, ji vis dar yra tarsi podukra. Vaistažolių perdirbėjai sako, kad lietuviškos žolelės labai paklausios. Tačiau ūkininkai, atsikandę alternatyvių žemės ūkio verslų, grįžta prie javų ir rapsų. Anot jų, supirkėjų siūloma kaina neatperka savikainos, todėl bendradarbiauti su jais nenaudinga.

Nuo seno rugpjūčio viduryje švenčiama diena, žyminti vasaros ir rudens sandūrą, turi daug mitinių ir jau krikščionybės jai suteiktų prasmių. Viena jų – atsisveikinimas su gėlėmis ir žolėmis. Buvo tikima, kad pašventinti Žolinės augalai apsaugos nuo ligų, susirgus geriama žolelių arbata padės greičiau pasveikti, usnys, apkastos lauke šaknimis aukštyn, apsaugos nuo piktžolių, o Žolinių puokštėje išdžiūvusius javus pakasus į žemę – kitąmet tame sklype derlius bus dar geresnis.

Auksė Kontrimienė, LSDP narė ir atstovė spaudai, turi smagų vasarišką pomėgį – šeimos vaistažolių vaistinėlę susirenka baidarių žygiuose. Jas naudoja ir gydyti, ir gaminti. O kur dar žoliavimo malonumas, kai brendi per kvepiančias pievas ir jauti svaiginantį vasaros alsavimą. – Teko girdėti, kad per vasaros baidarių žygius surenkate daugybę žolynų namams ir namiškiams.

Dauguma dažnai naudojamų prieskoninių žolelių, pavyzdžiui, bazilikai, kalendros, laiškiniai česnakai ir petražolės, vasarą kuo puikiausiai auga lauke. Jeigu negalite paskirti jiems vietos darže, jie gražiai tarps vazonuose, išdėliotuose prie pastogės ar poilsio zonoje. Žoleles labai lengva rinkti, o dauguma būdų laikyti – visai lengvi ir nesudėtingi.

Kartu su rudeniu į Lietuvą grįžta ūmiosios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Praėjusią savaitę šalyje užregistruota 38,5 susirgimo gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejo, tenkančio 10 tūkstančiųgyventojų. Gripas kol kas diagnozuotas tik šešiems žmonėms. Daugiausia sergančiųjų – Kaune. Kodėl taip netikėtai užpuolė šaltojo sezono ligos, nors ruduo neūžauja vėjais ir neprausia lietumis? O ir po vasaros, rodos, vitaminų prisotintas organizmas turėtų intensyviai kovoti su ligomis.

Vaistažolių perdirbėjai Lietuvoje skundžiasi žaliavos trūkumu ir ją importuoja, o augintojai linkę ją eksportuoti į užsienį arba produktus gaminti patys, nes ne visus tenkina supirkimo kainos. Anot „Švenčionių vaistažolių“ gamyklos supirkėjo Stasio Urbanavičiaus, daugiausia žaliavos į supirkimo punktus Švenčionyse ir Varėnoje parduoti atveža laukuose ir pievose natūraliu būdu surinkusieji vaistažoles. „Turime sutarčių su vaistažolių augintojais, bet dabar mažai jų į mus kreipiasi.

Kiekvieną vasarą vis daugiau žmonių keliauja į pievas ir miškus rinkti laukinių vaistinių augalų. Rūpinimasis sava sveikata – tik viena iš priežasčių. Daug dažniau vaistažolės renkamos pardavimui, o kai kuriems kaimų gyventojams toks verslas – papildomas pragyvenimo šaltinis. Žurnalas „Forbes“ sudarė devynių vaistinių žolių, kurių supirkėjai nori labiausiai, sąrašą. Pievinė akišvietė (lot.

Mums kenkia lengvai įgytas, neuždirbtas turtas, o sunkus darbas taurina. Gydytoja, rašytoja Filomena Taunytė svarsto, koks šiandien yra tikras lietuvis: ji ieško ir randa taurių asmenybių, bet aptinka ir naujų didžiųjų nuodėmių – pataikavimą, nusižeminimą ir baimę. Šios paprastų žmonių ydos leidžia tarpti viršūnėlių savanaudiškumui ir pasipūtimui. Filomena Taunytė. Ieškau tikro lietuvio: publicistika ir medicina.

Visada malonu pasakoti apie žmones, kurių pavyzdys įrodo, kad neįmanomų dalykų nėra. Janina, nugalėjusi vėžį, viena tokių. Kai medikai jai diagnozavo šią onkologinę ligą, tai skambėjo kaip nuosprendis. Paskutinė stadija. Išleisdami iš ligoninės, gydytojai patarė paskutinius moteriai likusius mėnesius pasidžiaugti gyvenimu... Tačiau ji paneigė visas niūrias prognozes. Ne tik išgijo pati, bet šiandien padeda ir kitiems, sunkiai sergantiems įvairiomis ligomis.

Rudenį net ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomų: dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, sunkumo jausmas krūtinėje. Tad ką jau kalbėti apie tuos, kuriuos jau kamuoja minėtos ligos. Ir tai pasakytina ne tik apie pagyvenusius žmones. Staigūs orų pasikeitimai tokiems žmonėms labai ne į naudą. Todėl jeigu nenorite atsidurti ligoninėje, gydytojai pataria paisyti taisyklės: kiekvienam, kuris jau peržengė 32 metų slenkstį, reikia reguliariai stiprinti širdį ir kraujagysles.

Širdies ligos – tai normalių širdies funkcijų sutrikimai. Jos gali pasireikšti kartu su perikardo, miokardo, endokardo, širdies vožtuvų ir kraujagyslių pažeidimais. Tokios ligos gali ilgai tūnoti užslėpta forma, bet sulaukę savo valandos smogia stipriai, neretai ir lemtingai. Širdies ir kraujagyslių ligos, greta onkologinių ligų, yra viena dažniausių priešlaikinės mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse.

Žmonės nuo seno tiki žolelių gydomosiomis savybėmis, nors retas iš mūsų pažįsta naudingas vaistažoles. Dažniausiai gydomųjų žolelių ieškome artimiausioje vaistinėje, tačiau būdami gamtoje jų galime prisirinkti ir patys. Tiesa, šiomis dienomis žmonės vis dažniau renkasi vaistažoles įvairioms ligoms gydyti. Tikima, kad žolelės yra veiksmingos, o šalutinio poveikio tikimybė yra kur kas mažesnė nei medikamentų.

Vasara - pats metas apsirūpinti vaistažolėmis. Darganotą rudenį bei speiguotą žiemą jos pagelbės nesusirgti, o jei jau ligos užpuls - padės greičiau pasveikti. Tačiau šiemet žvalgytis į vaistažolių rinkimo kalendorių - bergždžias reikalas, mat po speiguotos žiemos vaistingos žolelės skleistis delsia. Porą savaičių susivėlinusi gamta tarsi primena užmaršuoliams - vaistų iš gamtos prisirinkti dar spėsite, svarbu - netingėti.