vaistažolės

Ruduo – metas, kai gamta pamažu ruošiasi žiemai, o kartu su derliumi į mūsų namus gali atkeliauti ir įvairios vaistažolės. Nors daugumą jų renkame vasarą, šiuo metų laiku dar galima atrasti sveikatai naudingų augalų, kurių vertingosios medžiagos slypi ne žieduose ar lapuose, o sėklose ir šaknyse. Naujienų portalui tv3.lt žolininkė Jolanta Wittib pasakoja, kokių žolelių verta prisirinkti artėjant šaltajam sezonui, kurios gali padėti peršalus ir kodėl kai kurių augalų nereikėtų nuvertinti.

Artėjant rudeniui verta prisiminti, kad Lietuvos miškuose galima rasti ne tik grybų ar uogų, bet ir vertingų vaistažolių. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos jos gali praversti visus metus – padėti peršalimo sezonu, papildyti kasdienę mitybą ar tiesiog tapti kvapnios arbatos puodelio dalimi, tačiau svarbu nepamiršti esminių dalykų leidžiantis vaistažoliauti.

Vasarai įpusėjus pievos ir miškai vilioja ne tik uogautojus, bet ir vaistažolių rinkėjus. Vis daugiau žmonių patys džiovina mėtas, liepžiedžius, čiobrelius ar kitus augalus, ruošia arbatas bei prieskonių mišinius ir ieško natūralių būdų stiprinti sveikatą. Specialistės įspėja, jog ne kiekvienas augalas yra saugus, o net ir gerai pažįstamos vaistažolės gali pakenkti, jei surinktos netinkamoje vietoje, supainiotos su nuodingomis rūšimis ar vartojamos neatsakingai.

Kol dar tebežydi pievos ir laukai, o saulė palepina šiluma, verta užsukti į gamtą prisirinkti vaistažolių sveikatai. Jos – tikras gamtos auksas, galintis praversti organizmo veiklos optimizavimui ir savijautos gerinimui. Apie Lietuvoje aptinkamas naudingąsias žoleles naujienų portalui tv3.lt prabilo tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė žolininkė Jolanta. Ji pasidalijo, kokių žolelių verta prisirinkti tiems, kurie nori pagerinti kepenų, širdies, skrandžio, žarnyno bei inkstų veiklą.

Miškas vasarą lepina ne tik uogomis ir grybais. Čia galima rasti ir vaistažolių, kuriomis verta pasirūpinti dar prieš prasidedant šaltajam sezonui. Tinkamai surinktos ir išdžiovintos, jos gali būti naudingos visus metus – padėti peršalus, palaikyti gerą savijautą ar papildyti kasdienę mitybą vertingomis medžiagomis.  „Lietuvos miškuose auga daugybė vaistinių augalų, nuo seno vertinamų dėl savo savybių ir įvairaus panaudojimo.

Prasidėjus birželiui pievos, miškų pakraščiai ir laukymės sparčiai prisipildo naudingų vaistažolių, kurias daug lietuvių renka arbatoms, sveikatai stiprinti ar tiesiog kasdieniam vartojimui. Žolininkė Jolanta Wittib sako, kad būtent birželis yra vienas svarbiausių metų mėnesių vaistažolių rinkėjams, tačiau perspėja – neužtenka vien žinoti, ką rinkti. Ne mažiau svarbu žinoti, kada, kur ir kaip tai daryti.

Gyslotis nuo seno yra plačiai visiems lietuviams žinomas augalas ir ne veltui – jis turi daugybę naudų sveikatai. Augalai jokiu būdu negali pakeisti gydytojų išrašytų vaistų, tačiau gali papildyti sveikatinimosi praktikas. Tinklaraščio „Mano žolelės“ autorė Jolanta išsamiai aprašė, kada ir kaip naudoja gyslotį – jis pasitelkiamas sergant kvėpavimo takų ligomis, sustreikavus pilvui ar susižalojus.

Vaistažolės medicinoje naudojamos daugybę metų, o visuomenėje įsišaknijant ilgaamžiškumo tendencijoms, jų svarba prisimenama vis dažniau. Visgi, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė primena, nors vaistažolės gali tapti puikia pagalba susiduriant su nesunkiais negalavimais, jas vartoti reikia atsakingai. Netinkamai parinktos, neteisingai dozuojamos ar šalia tam tikrų vaistų vartojamos vaistažolės gali sukelti nemenkų rizikų sveikatai.

Natūralūs organizmo stiprinimo būdai gali būti itin naudingi tiems, kurie siekia sustiprinti organizmą ir pagerinti jo funkcijas. Fitoterapijos centro atstovai išskiria dvi žoleles, kurios gali padėti efektyviai limfinės sistemos veiklai. Šios žolelės auga Lietuvoje, todėl verta jų prisirinkti, vis tik visada atminkite – svarbus saikas ir atsakingas vartojimas, nes net naudingiausi dalykui organizmui gali ir pakenkti.

Laidų cikle „Gyvensenos paraštėse“ mokslininkės dr. Edita Kondrotienė ir biomedicinos mokslų daktarė, dietistė, docentė bei menopauzės specialistė Sandrija Čapkauskienė atkreipia moterų dėmesį į tris itin svarbius veiksnius – perimenopauzę, menopauzę ir lėtinį stresą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia adaptogenai, ypač ašvaganda – augalas, tūkstantmečius naudojamas Ajurvedoje.

Pirmieji archeologiniai Birštono krašto duomenys apie žmonių gyvenimą mus pasiekia iš mezolito ir bronzos amžiaus. Tada verstasi medžiokle, žvejyba, žemės ūkiu, maistinių augalų ir šaknų, uogų rinkimu. Birštonas mena laikus, kai jame lankydavosi, posėdžiavo, priiminėjo svečius, medžiojo jo apylinkėse Lietuvos didieji kunigaikščiai, karaliai Jogaila, Vytautas, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras, Aleksandras ir kiti.

Vaistinis valerijonas (lot. Valeriana officinalis) jau nuo seniausių laikų laikomas viena iš stipriausių priemonių nervų sistemos veiklai reguliuoti. Šio augalo pavadinimas kilęs nuo lotyniško žodžio valeo – „esu sveikas“. Šaknys Senovės Graikijoje  Senovės Graikijoje valerijono šaknis buvo užpilama vandeniu ar vynu. Plinijus Vyresnysis teigė, jog toks užpilas veikia mūsų mintis.  Avicena manė šį augalą stiprinant mūsų smegenis, Hipokratas taikė moterų ligoms gydyti.

Nemiga yra naktinė palydovė, ne vieną priverčianti susierzinti, nes dėl miego trūkumo sekančią dieną būname ne tokie produktyvūs ir mažiau energingi. Vis tik prieš miegą galima atlikti vieną nesudėtingą ritualą, kuris palengvins užmigimą. Tai – šildančios ir raminančios vaistažolių arbatos puodelis, kuris nuramina ne tik kūną, bet ir mintis. Žolininkė Jolanta sutiko papasakoti apie kelias žoleles, kurios padeda nusiraminti ir leidžia nesunkiai užmigti.

Lietuvos gamtoje apstu augalų, kurie ne tik gražūs, bet ir naudingi mūsų sveikatai. Vienas jų – paprastasis čiobrelis, kurio ne vienas griebiasi užklupus peršalimui ar kitiems negalavimams. Kai pievos nusidažo akį traukiančia violetine spalva, gamtoje gydančių augalų ieškantieji iškart žino – žydi čiobreliai ir skuba jų prisirinkti.

Vasara – tai laikas, kuomet gamtoje galima aptikti daugiausiai gėrybių, kurių verta prisirinkti su kaupu. Vienos iš tokių gėrybių yra vaistažolės, padedančios ne tik išvalyti iš žmogaus organizmo parazitus, tačiau taip pat suteikti naudingų medžiagų ir sustiprinti save žiemai. Šįkart savo išmintimi apie tai, kokių žolelių verta prisirinkti šiuo laiku, su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalijo sertifikuota žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė.

Žolininkai stebi tendenciją, kad vis dažniau skubantys ir darbuose užsisukę žmonės atsigręžia į gamtą. Žolininkų rengiamus vaistinių augalų pažinimo kursus žmonės išgraibsto akimirksniu. Gyventojai stengiasi pažinti gamtos dovanas ir jas naudoti tinkamai, mat netyčia sumaišius kelis skirtingus augalus, gali prisidaryti daug bėdų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Liepos pirmoji pusė – vienas iš derlingiausių laikotarpių gamtoje, kai klesti ne tik daržai, bet ir laukiniai augalai, turintys gydomųjų savybių. Pasak žolininkės Jolantos Wittib, šiuo metu metas rinkti tam tikras žoleles, kurios gali padėti tiek stiprinti imunitetą, tiek malšinti negalavimus ar netgi pagerinti nuotaiką. Ji dalijasi ne tik savo rekomendacijomis, ką rinkti, bet ir kaip tai daryti teisingai, kad žolelės išlaikytų kuo daugiau naudingų savybių visus metus.

Tikrųjų skaistminų vaisiai – aukso gysla organizmui, apie kurią žino ne visi. Šie vaisiai itin naudingi ne tik moterų sveikatai, bet ir kenčiantiems nuo miego sutrikimų. Apie tikrųjų skaistminų vaisių (lot. Vitex agnus-castus) naudą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Lietuvos fitoterapijos asociacija. Tikrųjų skaistminų vaisių nauda Įraše nurodoma, kad šio augalo vaisiai naudingi esant hormonų disbalansui, PMS simptomams, taip pat padeda reguliuoti menstruacijų ciklą.

Mūsų protėviai nuo seno naudojo įvairias žoleles, randamas gamtoje, kaip sveikatos šaltinį ir sveikatinimo priemonę nuo įvairių negalavimų. Vienos tokių žolelių – raudonėlių žolė ir dobilų žolė. Abi jos – aukso gysla sveikatai, nors apie poveikį daugelis ir nežino. Apie raudonėlių žolės ir dobilų žolės naudas socialiniame tinkle „Facebook“ plačiau pasidalijo Lietuvos fitoterapijos asociacija.

Pavasarį bundanti gamta kiekvieną mūsų gena į lauką ne tik pasimėgauti šiluma, bet ir prisirinkti organizmui naudingų gėrybių. Šiuo metu pats laikas, pasak „Arbatos magijos“ įkūrėjo, arbatžolių specialisto Ramūno Daugelavičiaus, rinkti tas vaistažoles, kurios skystina kraują ir limfą. Galima gerti arbatas ir daryti salotas „Keičiasi sezonas ir natūraliai po žiemos būna sutirštėjęs kraujas ir limfa.

Pavasaris jau dvelkia žolelių kvapu – pats laikas sustoti, apsidairyti ir pasidomėti, ką gamta siūlo šiuo metu. Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas kviečia „pasivaikščioti“ kartu su juo tv3.lt skaitytojus po pavasarinį sodą, nuostabų geltoną kiaulpienių kilimą, kuris jį žavi ir glosto širdį, bei sužinoti, kokios gamtos dovanos dabar vertingiausios.

Kai naktimis nesimiega, žmonės griebiasi įvairiausių priemonių – išbando įvairius metodus, kurie turėtų padėti greičiau užmigti, kiti geria šiltą pieną, tačiau prastai miegantiems gali padėti ir įvairios žolelių arbatos. Kai kurios arbatos turi junginių, kurie padeda atpalaiduoti kūną ir protą, todėl jų išgėrus gaunamas dvigubai naudingas efektas – jos ir padeda užmigti, ir ramiau miegoti.

Namuose auginami augalai gali būti ne tik gražūs, bet ir naudingi. Vienas tokių yra paprastasis alavijas – jo nauda sveikatai yra visokeriopa. Plačiau apie paprastąjį alaviją (lot. Aloe Vera) ir jo naudą sveikatai socialiniuose tinkluose rašė Lietuvos fitoterapijos asociacija.

Kasmet Lietuvoje vyksta įvairiausi rinkimai. Dėl titulų varžosi sportininkai, gražuolės, verslininkai, ir net vaistažolės. Šiemet tautiečiai verčiausiu vaistiniu augalu išrinko medetką. Šis augalas itin plačiai tyrinėjamas, pasižymi priešuždegiminiu ir net priešvėžiniu poveikiu. Gyventojai medetkos naudą žino, dažnai vartoja su kitom vaistažolėm ir netgi eksperimentuoja gamindami patiekalus.

Įvairias žoleles mūsų protėviai naudojo nuo seno, ši tradicija persidavė ir į šias dienas. Teigiama, kad vaistažolės gali padėti sutvarkyti daugybę sveikatos bėdų – žolininkė dalijasi, kokios žolelės yra naudingos smegenims. Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Mano žolelės“ žolininkė dalijasi, kokias žoleles verta vartoti, norint pagerinti smegenų veiklą ir atmintį.

Metų pradžioje visi, besidomintys vaistažolėmis ir jų gydomosiomis savybėmis, kviečiami balsuoti tradiciniuose metų Vaistinio augalo rinkimuose. Šiemet mėnesį laiko trukusiame viešame balsavime kiekvienas norintis galėjo išrinkti, jų manymu, verčiausią vaistinį augalą iš konkurso organizatorių pasiūlyto beveik 50 pozicijų sąrašo. Balsavimui pasibaigus, susumavus rezultatus, nugalėtoja tapo ir „Vaistiniu augalu 2025“ paskelbta vaistinė medetka, rašoma pranešime spaudai.

Net jei žmogus atrodo emociškai stiprus, saulės trūkumas, rūpesčiai darbe ar asmeniniame gyvenime, sezoninės ligos gali kelti nemažai streso. Ilgainiui tai ne tik iššaukia neigiamas emocijas, tačiau gali išprovokuoti panikos atakas, nerimą, perdegimą ir net depresiją. Nervų sistema yra atsakinga už pagrindines žmogaus organizmo funkcijas – reguliuoja vidaus organų ir motorinę veiklą, kontroliuoja emocijas ir nuotaiką, reakcijas į įvairius dirgiklius, stresą ir atlieka daugybę kitų funkcijų.

Įpusėjus šaltajam metų sezonui ne vienas prisimena, ką reiškia gerklės skausmas, nuolat lydintis erzinantis kosulys ir be paliovos varvanti nosis. Visi šie simptomai – peršalimo pasekmė, kurie sutrikdo kasdienybę. Vis tik, yra visai nesudėtingų būdų sau padėti ir palengvinti nemalonius simptomus. Vienas iš jų – vaistažolių  arbatos, kurios maloniai sušildo iš vidaus ir palengvina peršalimą.

Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje viešėjo kraštietė žolininkė, edukatorė Giedrė Radzevičiūtė. Ji papasakojo apie žoliavimą ir žolynų naudą sveikatai, o tai ypač aktualu dabar, žiemos metu, kai padaugėja įvairių užkrečiamų susirgimų. G. Radzevičiūtė dirba Vilniaus universitete, Medicinos fakultete, mokymosi visą gyvenimą veiklų koordinatore. Laisvalaikį ji skiria pomėgiui – žoliavimui, žolynų auginimui ir jų ruošimui.

Žiema, sustojimas, laukimas… Toks laikas dabar daugelio mūsų širdyse, o ir gamtoje atrodo viskas sustingę, užmigę, nurimę, spalvų mažai. Dominuoja ruda ir pilka, spygliuočiai tik savo žalumu pagyvina aplinką. Bet jeigu apsidairytume dar atidžiau, pamatytume ir raudonos spalvos – taip išsiskiria žiemos uogos. Tai gudobelės, putinai, ožekšniai, erškėčiai.

Kai gulinčiam ligoniui atsiranda pragulų, sumalkite į miltus medetkos žiedus, sumaišykite su 50 g vazelino ir tepkite. Podagros ataugoms sumažinti sumaišykite lygiomis dalimis trintą česnaką bei morką ir dėkite kaip kompresą.  Patarė, kaip kovoti su podagra Vakare prieš miegą galite sumaišyti 1 šaukštelį medaus, sausų garstyčių bei druskos ir dėti kompresą prieš tai sutepę bet kokiu kremu.

Jei jums sunku užmigti, tuomet verta į savo naktinę rutiną įtraukti žolelių arbatas. Kai kurių rūšių arbatos turi junginių, kurie atpalaiduoja kūną ir protą, todėl jos padeda greičiau užmigti ir ramiau miegoti. Tad kokios yra geriausios arbatos miegui? Skaitykite toliau ir sužinokite, kokias arbatas verta gerti prieš miegą, o taip pat kaip, pasak ekspertų, paruošti žolelių arbatas, kad jos būtų ne tik skanios, bet ir naudingos, rašoma marthastewart.com.

Vaistinę alpiniją, dar vadinamą galangalu bei mažuoju imbieru, žolininkė vadina tikra aukso gysla sveikatai – tinkamai vartojamas jis stiprina imunitetą, gerina koncentraciją, širdies ir virškinimo veiklą.

Sklandus virškinimas – raktas į gerą savijautą, tačiau jam sutrikus nebūtina skubėti griebtis vaistų, nes kelios vaistažolės padės pagerinti virškinimą. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Lietuvos fitoterapijos asociacija, virškinimo sistema yra viena svarbiausių žmogaus organizme, ji atsakinga už maisto skaidymą, maistinių medžiagų pasisavinimą, atliekų šalinimą.

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Baigiantis vasarai nepamirškite savo vaistažolių krepšelio papildyti gamtos dovanojamomis gėrybėmis. Daugelis žolininkų pripažįsta, kad vaistažolės ne visada pajėgios išvalyti organizmą nuo toksinų, atstatyti bei sustiprinti sveikatą. Dažnas vaistinių augalų nepažįsta, nežino, kaip jie veikia, tačiau gydymas vaistažolėmis kelia vis didesnį susidomėjimą. Kai kurios vaistažolės vienam žmogui tinka, o kitam – ne. Taigi, dėl žolelių vartojimo būtina pasitarti su specialistu.

Vasaros sezono metu keliaujantys automobiliu neretai pastebi pievose žydinčius augalus. Jie ne tik leidžia pasigėrėti savo grožiu bei užuosti malonų žolelių aromatą, bet ir yra naudingi sveikatai. Apie žoleles, dėl kurių verta trumpam padaryti pertrauką kelionės metu ir sustojus jų prisirinkti, papasakojo „Mano žolelės“ tinklaraščio įkūrėja žolininkė Jolanta. Čiobreliai Čiobreliai – pirmoji žolelė, kurią, kaip vertą dėmesio, paminėjo pašnekovė.

Vasara lepina ne tik šiluma, saule ir įvairiais malonumais, bet ir gamtos dovanomis – dabar pats metas prisirinkti vaistažolių, kurios padės ir dabar, ir užklupus ligų sezonui. Žolininkas Ramūnas Vaičiūnas pažymi, kad šiuo metu pradeda augti ir žydėti nemažai vaistinių augalų, kurie, naudojami atsakingai, turi daug naudos sveikatai.

Iš pirmo žvilgsnio vaistažolių vartojimas gali pasirodyti kaip visai nekaltas dalykas, tačiau TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas įspėjo, kad žoliniai preparatai gali atnešti daugiau bėdos nei naudos. „Antėja“ Laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė paaiškina, kokių rūšių būna vaistažolės. A. Unikauskas neteigė, kad vaistažolių vartoti negalima – atvirkščiai, jas galima vartoti, nes yra naudingos stiprinant imunitetą ar gydantis nuo tam tikrų ligų.

Vaistažolių vartojimo paruoštukas: gydytoja įspėja, kas gali pakenkti Vaistažoles savo kasdienybėje vartoja daug žmonių – tikriausiai ne kartą teko girdėti apie čiobrelių naudą skaudančiai gerklei, levandų pagalbą miegui, kmynų ar ramunėlių poveikį sutrikusiam virškinimui.

Pavasarį, siekdami sustiprinti po žiemos išsekusį kūną, bėgame į vaistinę, o mūsų protėviai gydydavosi tuo, ką rasdavo gamtoje. Dažniausiai žoleles rinkdavo ir jomis gydydavo moterys. Jos mokėjo magiškus užkalbėjimus ir žinojo daugybę gydomųjų žolių, kurias rinkdavo tik tam tikru laiku. Pavyzdžiui, ajerų šaknis, beržų pumpurus, įvairias pievų žolių šaknis – balandžio mėnesį; šalavijų, žemuogių lapus – gegužę; kraujažoles, gysločius, sidabražoles, ramunėles, dilgėles ir kt. – visą vasarą.

Vaistažolių vartojimas gali būti tikra pagalba negaluojant. Visgi dažnai vartojant vaistažoles, gali atsirasti pašalinių simptomų, kurių nevalia ignoruoti. TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas pasakoja apie vaistažolių naudą ir galimus šalutinius poveikius. Į laidą pakviesta laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad „vaistažolė“ yra sudurtinis žodis, reiškiantis, kad augalas gydo.

Vaistininku iš didžiosios raidės vadinamas žemaitis Kęstutis Beržinis iš Telšių įsitikinęs – daug sveikatos bėdų ištinka dėl to, kad šiandien žmogus taip nutolo nuo gamtos. Žolelių paslaptis išmanantis vaistininkas pastebi, kad šiandien dažnai ne tik nebegyvenama gamtos ritmu, bet ir nevertinamos dosnios jos dovanos.  Tris dešimtmečius vaistinėje dirbantis vyras pasakoja, jei tik galintis, visų pirma stengiasi į vaistinę atėjusiam žmogui padėti žodžiu ir patarimu, o ne įbrukti vaistą.

Gydydamiesi ne tik peršalimą, bet ir kitas ligas lietuviai noriai atsigręžia į tradicinį paveldą, konstatuoja farmakognostė dr. Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė. Pasak jos, Lietuva net atsiduria tarp pirmaujančiųjų pagal suvartojamų vaistinių augalų kiekį. Mūsų paveldas – mūsų turtas, pažymi mokslininkė, bet įspėja, kad juo naudotis reikia protingai.

Lietuvoje nuo seno moterys, norėdamos palengvinti įvairius negalavimus, pasitelkia vaistažoles ir jų preparatus: šlapimo takų infekcijas ramina meškauogių ar bruknių lapų arbatomis, grožį ir savijautą puoselėja nakvišų aliejumi, sudirgusią odą ramina ramunėlių užpilais. Ką iš tradicinių metodų verta įtraukti į savo rutiną ir šiuolaikinėms moterims bei kokių vaistažolių rekomenduojama turėti namuose, atsako vaistininkas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto laboratorijoje gimsta alternatyvos mums įprastai vaistažolių arbatai. Milteliai, gelis ar traputis – o poveikis lyg išgėrus užplikytų vaistažolių arbatos puodelį. Kūrėjos ieško būdų, kaip sveikatai naudingus augalus vartoti kuo paprasčiau ir patogiau, bet gauti reikiamą kiekį vertingų medžiagų.

Vieni su arbata pradeda rytą ir baigia kiekvieną vakarą, o kiti jos griebiasi tik tuomet, kai prasčiau pasijunta. Ir visgi, ką slepia šis šaltomis rudens dienomis ir kūną, ir mintis sušildantis gėrimas? Kad tai išsiaiškintų, TV3 laidos „La maistas“ vedėjas Gian Luca Demarco šį sekmadienį vyks į Švenčionyse esantį arbatos fabriką. O įkvėptas to, ką išvys, jis su žiūrovais pasidalins ir ypatingu arbatos garuose ruoštos lašišos receptu.

Vis dar puikus metas prisirinkti vaistažolių, kurios gali padėti susidūrus su įvairiomis sveikatos problemomis. Tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai surinkti vaistažoles, kaip jas paruošti žiemai bei visų svarbiausia gerai jas pažinti, nes kai kurias vaistažoles lengva supainioti su nuodingais augalais.