v. čmilytė-nielsen

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kandidatus į žvalgybos kontrolierius žada pateikti iki rudens sesijos pabaigos, tai yra gruodį. „Tikėtina, kad tai galėtų įvykti dar iki rudens sesijos pabaigos“, – LRT radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė. Pasak jos, procesą koreguoja dalies Seimo narių kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT). Vis dėlto ji pabrėžė, kad greičiausiai sprendimas dėl kontrolierių bus priimtas dar iki jam paskelbiant savo sprendimą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti rimtų argumentų, kad reikėtų pakeisti dalį ministrų. „Aš prasmės tokio veiksmo (Vyriausybės perkrovimo – BNS), kai nėra labai rimtų argumentų ir priekaištų ministrams, nematau“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ji. Parlamento pirmininkės teigimu, pastarojo meto opozicijos svarstymai apie Vyriausybės perkrovimą tapo savotiška idee fixe, nors patirtis rodo, kad ne visuomet ministrų keitimas pasiteisina.

Vyriausybės ir Seimo vadovės laisvalaikiu nebebus saugomos, jeigu jų sveikatai ir gyvybei nekils grėsmių. Antradienį parlamentas priėmė atitinkamas Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas. Už tai balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 19, susilaikė 27 parlamentarai. Pataisas inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jų, dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Seimas antradienį ruošiasi balsuoti dėl pataisų, kuriomis būtų sumažintas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės apsaugos lygis. Numatytas galutinis balsavimas dėl Vadovybės apsaugos įstatymo pataisų, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga liktų tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras būtų saugomi, kai atlieka pareigas.  „Mes tų pasiūlymų nepateikėme iš kepurės.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įvertino Laisvės frakcijos žodžius dėl koalicijos ateities. Ji teigė, kad Laisvės frakcijos emocijos neturėtų lemti tolimesnio bendradarbiavimo koalicijoje. „Šią koaliciją sieja kur kas daugiau klausimų nei skiria. Manau, kad taip, tai yra emocingi pareiškimai, kurie neturėtų padaryti didelės įtakos ateities darbui. Be to, po balsavimų nuskambėjimo ir kiti pasisakymai apie ketinimus toliau grįžti prie šio klausimo, jį tobulinti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad Seimas atmes prezidento veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. „Kažkokių naujų argumentų nebuvo pateikta iš prezidento pusės, tai aš nematau, kodėl valdančioji dauguma turėtų balsuoti kitaip nei balsavo, kai buvo priimtas šis įstatymas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė. Ji teigė, kad galimybė veto atmetimui yra. „Yra galimybė, kad šis veto bus atmestas.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra viena iš nedaugelio valdančiosios koalicijos politikių, turinčių teigiamą reitingą visuomenėje. Gali būti, kad taip yra dėl to, jog ji dėmesingai bando išlaikyti pusiausvyrą tarp atstovavimo skirtingoms visuomenės grupėms arba dėl to, kad nesivelia į politikams būdingus ginčus.

Liberalų sąjūdis ketvirtadienį pradeda balsavimą renkant partijos pirmininką. Dėl posto varžosi dabartinė partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir parlamentaras Andrius Bagdonas. Anksčiau iš rinkimų kovos pasitraukė Seimo narė Edita Rudelienė, Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas ir Liberalų sąjūdžio Kauno miesto skyriaus pirmininkė Nijolė Putrienė.

Prieš dešimtmetį įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artumoje aplinkoje įstatymas, ekspertų teigimu, padėjo žmogaus teisių pagrindus Lietuvoje. Vis dėlto smurtas artimoje aplinkoje liko įsišaknijęs. Statistiniai duomenys rodo, kad kas trečia moteris tam tikru savo gyvenimo etapu patyrė smurtą artimoje aplinkoje.