tūkstantmečio mokyklos

Įsibėgėjus Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) programai, jos vykdytojai jau džiaugiasi pirmaisiais vaisiais. Vis dėlto pagrindinis tikslas – mokinių pasiekimų gerinimas – vis dar atrodo tolima siekiamybė: kaip rodo tyrimai, moksleivių rezultatai prastėja. TŪM programos vadovybė įvardija, kada galime tikėtis proveržio, o švietimo ekspertai nevynioja žodžių į vatą ir atkerta, kad tokios keistos švietimo programos mūsų šalyje dar nebuvo.

Prezidentūrai pasiūlius atidėti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą kol bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad ją reikėtų stabdyti. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa yra savarankiška programa, ji turi savo kriterijus, bus įgyvendinama taip, kaip įgyvendinama. Tikrai nemanome, kad reiktų kažką stabdyti ar kažką peržiūrėti“, – BNS sakė Klaipėdoje penktadienį besilankanti J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gina mokyklų tinklo pertvarką pažymėdama, kad antikonstituciniais Konstitucinis Teismas (KT) pripažino ne mokykloms keliamus kriterijus, o formą, kaip jie nustatyti. „Įvertinus Konstitucinio Teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad mokyklų tinklo kūrimo kriterijai pagal savo turinį yra antikonstituciniai, nepagrįsti ir negalimi taikyti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) trečiadienį paskelbus apie lėšas, skiriamas įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, prezidentas Gitanas Nausėda paragino ministeriją atsižvelgti į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą ir kuo greičiau Seimui teikti pasiūlymus dėl pertvarkos kriterijų, o iki tol programą stabdyti. „Prezidentas tikisi, kad Seimas įteisins ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius bendrojo ugdymo mokyklų tinklo tvarkymo kriterijus.

Daugiau nei trečdalį šalies savivaldybių, kurios dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pirmajame sraute, lėšos pasieks per artimiausias savaites, trečiadienį informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš viso pirmojo srauto savivaldybių pažangos planams įgyvendinti skirta apie 109,6 mln. eurų. Pažangos planų įgyvendinimas baigsis 2025 metų balandį.

Daug klausimų dėl mokyklų tinklo pertvarkos planų pastaruoju metu sulaukianti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad permainos tinkle yra gyvybiškai svarbios. Antraip, ministrės teigimu, nepavyks išspręsti nei trūkstamų mokytojų bei jų atlyginimo problemos, nei užtikrinti kokybiško švietimo moksleiviams.

Valdančiosios daugumos siūlymas steigti Tūkstantmečio mokyklas kelia nemažai aistrų. Socialdemokratų frakcijos narė prof. dr. Vilija Targamadzė nurodė, kad apie Tūkstantmečio mokyklas kuriami mitai, nes stokojama aiškios, skaidrios informacijos. „Dar šiandien nėra aišku, kokia ji (Tūkstantmečio mokykla – aut. past.) bus, kokių šios programos įgyvendinimo bus pasekmių“, – svarstė politikė. Pasak jos, išdraskyti mokyklos kultūrą yra paprasta, o suformuoti naują – žymiai sunkiau.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę stebina viešoje erdvėje kai kurių politikų skleidžiama dezinformacija apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.  „Gaila, kad kai kurie politikai tendencingai skleidžia neteisingą informaciją apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Keliu klausimą – ar paaukosime savo vaikų ateitį dėl pigių politinių dividendų? Vis tikiuosi, kad taip neatsitiks, ir sveikas protas nugalės.

Skambiai pristatoma „Tūkstantmečio mokyklų“ programa kelia nerimą regionams. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad šis tinklas padės mažinti skirtumus tarp mokyklų, regionų ugdymo įstaigos nuogąstauja, kad joms nebus lemta tapti projekto dalimi ir skirtumai tarp moksleivių pasiekimų tik dar labiau ryškės.