tiesioginiai merų rinkimai

Seimui ketvirtadienį priėmus keturis Konstitucijos pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino juos visus. Visgi prezidentūra nepagailėjo kritikos Vyriausybei. Anot šalies vadovo patarėjo, G. Nausėda siūlė, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių resursų, kad galėtų atliepti žmonių rūpesčius, tačiau jo pasiūlyti projektai sustojo ir yra „marinuojami Vyriausybėje“. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Seimas ištaisė savo padarytą klaidą. 2014 metais parlamentarai įvedė tiesioginius Seimo rinkimus, tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jie neteisėti, nes nebuvo pakeista Konstitucija. Parlamentarai didele balsų persvara pakoregavo svarbiausią šalies dokumentą ir nuo 2023 metų tiesioginiai merų rinkimai galės vykti teisėtai. Už balsavo visi balsavime dalyvavę 135 Seimo nariai.

Seimas kitą savaitę ketina imtis Konstitucijos pakeitimų dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau norint keisti Konstituciją, šalyje negali galioti šiuo metu įvestas nepaprastosios padėties režimas. Seimo pirmininkė tikina, kad bus daroma trumpa pertraukta dėl nepaprastosios padėties. „Jau darbotvarkė kito ketvirtadienio yra patvirtinta, joje numatyti trys balsavimai dėl Konstitucijos.

Seimui dėl dalyje Lietuvos įvestos nepaprastosios padėties negalint imtis Konstitucijos pataisų, opozicijos atstovai nuogąstauja dėl Lietuvos merų rinkimų likimo.  Spalį Seimas po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams. Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Seimas ketina pratęsti nepaprastąją padėtį, o tai sukels prieš tai neapgalvotų nepatogumų. Esant tokiam režimui, šalyje negalima keisti Konstitucijos, tad parlamentarai negalės priimti nei pakeitimų susijusių su tiesioginiai merų rinkimais, nei kandidatavimu į Seimą nuo 21-erių, nei vadinamosios „Pakso pataisos“. „Akivaizdu, kad Konstitucijos pakeitimas dėl merų turėtų keltis į pavasario sesiją. Tai, manau, kad taip ir atsitiks.

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Seimas pradėjo diskusijas dėl tiesioginių merų rinkimų. Išsiskyrus nuomonėms dėl mero galių, parlamentui pateikti du Konstitucijos pataisų projektai – kompromisinis ir opozicinis. Balsavimu atmetus opozicijos projektą, iš Seimo narių pasigirdo šūksniai „Gėda“. Antradienį Seimui pateikti du Konstitucijos pataisų projektai, iš kurių vienu ketinama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Siūlo kompromisą Valdančiųjų projektą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad tiesioginiai merų rinkimai bus įtvirtinti minimaliai keičiant Konstituciją ir tai turėtų įvykti netrukus. Pasak parlamento vadovės, didžiosios diskusijos ir ginčai vyks toliau, kai bus priimami įstatymai, kurie numatys, kokias galias turi tiesiogiai išrinktas meras. Visgi V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad visos pusės turės susitaikyti, kad teks nusileisti ir ieškoti kompromiso.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad visos partijos sutaria, kad tiesioginiai merų rinkimai privalo išlikti, tačiau vieningos nuomonės dėl miestų vadovų kadencijų ribojimo nėra. Parlamento vadovė tikisi, kad Konstitucijos pataisą visos partijos teiks kartu, o kalbėdama apie galimybę riboti Seimo narių kadencijas, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad diskutuoti verta, tačiau pati tokią idėją atmeta.