terapija

  Šiais laikais vis dažniau susiduriame su įvairiais vaikų kalbos raidos sutrikimais. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir gali turėti skirtingas kalbos ir kalbėjimo vystymosi ar komunikacijos problemas.

Lietuvoje egzistuoja iki 10 nelicencijuotų įstaigų, vadinančių save reabilitacijomis, ir žadančių padėti priklausomiems žmonėms. Tačiau ten patekę pasakoja, kad vietoj gydymo, kuris paprastai susideda iš psichiatrų ir psichologų konsultacijų, psichokorekcinių grupių ir kitų terapinių užsiėmimų, jie yra išvežami dirbti nelegalių darbų statybose, už kuriuos vadovai gauna pinigus, o jie – jei pasiseks – ledų porciją ar 5 eurus.

Mamos sekamos lopšinės ar pasakos dažnai gali nuraminti ir suaugusį, juk taip gera prisiminimais grįžti į vaikystę ir pajusti ramybę. Dėl to audio neuronensorinė stimuliacija, dar kitaip vadinama Mamos balso terapija, taip plačiai taikoma užsienio šalyse - filtruotos muzikos ir filtruoto mamos balso garsai skirti neurologinių ir fiziologinių funkcijų gerinimui. Džiaugamės, kad Lietuvoje yra Vaiko raidos klinika – vienintelė įstaiga mūsų šalyje, turinti Mamos balso terapiją.

Klaipėdos universiteto mokslininkai vykdo specialią hipoterapijos programą. Ja fizinių ar psichologinių ligų kamuojami žmonės, o ypač vaikai, tobulina savo įgūdžius bendraudami su žirgais. Pasak specialistų, rezultatai ima ryškėti jau po pirmų jodinėjimų. Šešiametis Dominykas vežimėliu rieda pas savo numylėtinį žirgą Antonį. Privažiavęs arčiau, jau žengia savomis kojomis. Kitas žingsnis – atsidurti balne. Kaip tikras kaubojus Dominykas žino ir kaip Antonį paraginti.

Po karantino jau atsinaujino delfinų terapijos Lietuvos jūrų muziejuje. Autizmo spektrą, neurologines ligas ir kitus sutrikimus turintys vaikai plaukioja baseinuose su pulku delfinų. Mažieji žaidžia su jais gaudynių, glosto ir net bučiuoja. Tiesa, delfinai taip pat yra skirtingų charakterių, tad ne tik vaikai renkasi su kuo žaisti, o ir patys delfinai mieliau bendrauja tik su jiems patinkančiais. Tiesa, dėl karantino čia nusidriekė kelių šimtų norinčiųjųjų eilės.

Kartais tyrimai pateikia įrodymus, kurie atrodo akivaizdūs, tačiau atradimai gali sukelti tam tikrų svarbiausių padarinių. Tai gali būti atvejis, kai buvo išsiaiškinta, kad laikas, praleistas su terapiniais šunimis, padeda studentams aiškiau mąstyti ir planuoti, o poveikis gali trukti iki šešių savaičių. Greitu metu galime sulaukti dienos, kai gydytojai išrašys tokį receptą – praleisti laiką su korgiu ar paglostyti spanielį.

Nors hipoterapija Lietuvoje oficialiai bus įteisinta po mėnesio, gydymas su žirgų pagalba jau ne vienus metus sulaukia didelio susidomėjimo iš tėvų, auginančių vaikus su negalia.   12-metis Džiugas skuba susitikti su savo žirgu. Jis Kurtuvėnų žirgyne gydosi jau penktus metus. Berniukui diagnozuoti mišrus raidos, emocijų ir kalbos sutrikimai, taip pat jis serga cukriniu diabetu. Jo terapijos partnerė Liberija, tikra žirgyno dama, padeda Džiugui sveikti.

24-erių Džošas susikaupęs uosto kvepalų mėginį. Prieš jį laukia savo eilės išrikiuoti dar 17 buteliukų. Tačiau šis užsiėmimas – ne atpalaiduojanti kvapų terapija. Priešingai, tai Džošui – įtemptas darbas, mat jis kol kas beveik nieko neužuodžia.  Vaikinas persirgo koronavirusu ir šis visiškai atėmė jo uoslės ir skonio pojūčius.

Pakaitinė hormonų terapija menopauzės laikotarpiu simptomams malšinti yra mažiau rizikingas dalykas nei manyta anksčiau, parodė kol kas didžiausias tyrimas šiuo klausimu. Pakaitinė hormonų terapija (PHT) iš pradžių 2002 metais buvo siejama su krūties vėžiu – nuo to laiko šio gydymo saugumu buvo abejojama, o tai kėlė nerimą ir susirūpinimą milijonams moterų.