tadas povilauskas

Kai žmonėms šiuo metu labiausiai rūpi, kaip susimokėti elektros ir šildymo sąskaitas, Europos Centrinis Bankas gyventojams paruošė dovanėlę – jau kelintą kartą kelia paskolų palūkanas ir nežada sustoti. Negana to, visiems aiškina esą didindami palūkanas jie žmones gelbsti, nes vaduoja nuo išaugusių kainų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas – dalis verslų tiesiog ieško patiklių ir į kainas nežiūrinčių pirkėjų.

Aukso laikai naftos perdirbėjams. Nafta pinga, tačiau degalus vairuotojai ir toliau priversti pirkti brangiai. Užtai pelnus iš naftos perdirbimo perdirbėjai semia net ir dešimt kartų didesnius nei buvo prieš karą Ukrainoje. O turtus jiems krauname mes – degalų pirkėjai. Ekonomistai perspėja, kad artimiausiais mėnesiais įsigaliosiant rusiškos naftos ir degalų embargui, dyzelinas gali dar labiau pabrangti, mat reikiamo kiekio pasigaminti Europa nėra pajėgi.

Dar vienas piniginių tuštėjimo metas – Europos Centrinis bankas vėl didins paskolų palūkanas. O tai reiškia, kad palūkanos greičiausiai pasieks du procentus, tokį skaičių jau perkopė ir palūkanas lemiantis „Euriboras“. Ekonomistai gerų žinių neturi – esą kitąmet palūkanos gali didėti net ir iki keturių procentų, o tai daliai žmonių būsto paskolas pabrangintų tūkstančiais eurų per metus. Išsigandę tautiečiai jau ima mažiau būsto paskolų.

Sparčiai augančios maisto ir kitų prekių kainos pavertė Lietuvos gyventojus akcijų vergais. Žmonės bando sutaupyti – net 4 iš 5 visada ieško akcijų. Ne tik prekes, bet ir pačią parduotuvę žmonės renkasi pagal tai, kokios akcijos yra taikomos. Vartotojų teisių specialistai ragina klientus neprarasti budrumo. Mat pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai bando gudrauti – vilioja įsigyti pigesnę prekę, tačiau klientai lieka nuvilti.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje trečią ketvirtį nemenkai sumažėjo: kad būstas brangs, teigė 57 proc. apklaustųjų, kai antrą ketvirtį tokią nuomonę turėjo 80 proc. respondentų. Tikėtina, kad kuklesnius lūkesčius labiausiai lemia pagausėjusios diskusijos viešojoje erdvėje apie tai, kad būsto rinkai ateinantys metai bus prastesni. Taip pat neigiamą įtaką daro ir didėjančios palūkanų normos bei prastėjančios kitų metų ekonominės prognozės.

Išaugo srautai važiuojančių į Lenkiją apsipirkti. Taip skelbia statistika, o ir patys Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus. Lenkijos vyriausybei nusprendus pratęsti mokestines lengvatas verslui, kainos tiek maisto produktams, tiek kitoms prekėms bei degalams ženkliai skiriasi nuo lietuviškų kainų. Per pusę metų lietuviai Lenkijoje jau išleido beveik 130 milijonų eurų.

Senatvės pensijos kitąmet turėtų didėti vidutiniškai 65 eurais, minimali mėnesio alga – per 80 eurų, vaiko pinigai – penkiais eurais. Daliai biudžetininkų atlyginimai turėtų augti sparčiau nei privataus sektoriaus darbuotojams. O minimali alga esą pagaliau prisivys skurdo ribą. Tačiau visa tai – didėjančios valstybės skolos sąskaita. Lietuvos biudžeto deficitas taps vienu didžiausių Europos Sąjungoje. Pati finansų ministrė jį vadina „raudona linija“, kurios nevalia peržengti.

Vyriausybė penktadienį pristatė 2023 metų biudžeto projektą. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad šis biudžetas yra geriausia, ką galėjo parengti ši Vyriausybė esamomis aplinkybėmis. Apie kitų metų biudžetą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs finansų ministras Vilius Šapoka ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Ar lietuviai jau išgali įpirkti elektromobilius? Kai kurie ekspertai tvirtina, kad net ir nepaisant infliacijos, rekordiškai augančių energetikos kainų, vidutines pajamas gaunantys žmonės vis tik gali įsigyti elektra varomą automobilį ir net turi iš ko pasirinkti. Tiesa, TV3 Žinių kalbinti gyventojai skeptiškai vertina elektromobilius ir sako – jų įpirkti neišgali. Elektromobiliu važiuoja kauniečiai Gabrielė ir Margiris.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Malkos, granulės ar briketai – lizingu. Skamba neįtikėtinai, tačiau tokią paslaugą jau siūlo verslininkai pirkėjams, kurie beprotiškai išaugusių kuro kainų nebeįkanda. Būtent kietasis kuras per metus brango labiausiai, kone šimtu septyniasdešimt procentų. O ir bendra infliacija šį mėnesį Lietuvoje vis dar didesnė nei prognozavo ekonomistai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija vis dar viršija 21-ą procentą.

Būsto rinkoje lėtėjant kainų augimui metų pabaigoje jos gali ir sumažėti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, Vilniuje vasaros mėnesiais pasirašyta itin mažai naujų būsto pirkimo sandorių, todėl jų paklausą galėtų spartinti arba nuolaidos, arba mažesnės kainos. „Kalbant apie NT rinką, turbūt reikia būti pribrendus tokiam (būsto kainų – BNS) stabilizavimuisi arba netgi laikinam kainų sumažėjimui“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį sakė ekonomistas.

Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos. Trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių. Euro zonos BVP pokyčio kitąmet prognozę pabloginome nuo 2,8 iki vos 0,5 proc., Lietuvos – nuo 1,8 iki taip pat 0,5 procento, atsiųstame komentare spaudai teigia ekonomistas.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Premjerė Šimonytė žmonių kompensacijoms už iki neregėto dydžio išaugusias žmonių sąskaitas už elektrą ir dujas žada iki milijardo eurų. Tiesa, ar to užteks ir kiek žmonių nebegalės išsimokėti ir su kompensacijomis, dar nežinia. Premjerė sako, kad ir kad dar 3–4 metams bus atidėtas nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas mažiausiai elektros suvartojantiems lietuviams, o ministro Kreivio atsakomybės dėl chaoso elektros rinkoje neįžvelgia.

Absurdiškos elektros kainos varo verslą į neviltį ir verčia griebtis kraštutinių priemonių. Vienos gamyklos jau dabar dirba tik tomis valandomis, kai elektros kaina biržoje yra pati žemiausia, kitos priverstos netgi trumpinti darbo valandas. Lietuvos pramonininkai ir ekonomistai pateIkia liūdnas prognozes: esą kai kurios bendrovės, nesulaukusios valstybės pagalbos, bus priverstos atleisti dalį darbuotojų, o kitos – išvis užsidarys.

Lietuvoje kainos auga nevaldomai, įkandin didėja ir atlyginimai, tačiau ekonomistų prognozės niūrios: esą dėl įsibėgėjančios energetinės krizės atlyginimų augimas toliau tik lėtės, o lengviau atsikvėpti gyventojai galės tik kitais metais, kai turėtų būti keliama minimali alga. Štai per metus: nuo 2021-ųjų iki 2022-ųjų birželio atlyginimai pakilo beveik 13 procentų. Tačiau to neužtenka, kad gyventojams pavyktų įveikti dar greičiau augančias kainas.

Lietuvoje smarkiai brangsta ne tik prekės, bet ir paslaugos. Paštas per metus pabrango beveik dvigubai. Sporto ir poilsio įrangos nuoma vidutiniškai daugiau nei trečdaliu, būsto priežiūra ir remontas ketvirtadaliu. Pasak ekonomistų, visoje Europos Sąjungoje Lietuva išsiskiria sparčiausiai augančiomis kainomis. Vieni verslininkai kelia kainas nes neturi kitos išeitis, kiti tiesiog bando pasipelnyti, mat lietuvaičiai vis dar taškosi pinigais ir dažnai moka, kiek paprašyti.

Spartus Lietuvos ekonomikos augimas baigėsi, tačiau baimė dėl didesnio karo poveikio nepasitvirtino, teigia kai kurie ekonomistai. Anot jų, šalies ūkis kol kas sugeba gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad antrąjį pusmetį gali būti stebima stagnacija arba techninė recesija. Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų.

Rusijai grąsinant užsukti dujas Europa paviešino planą, kaip gelbėsis nuo krizės. Prašo visų savo valstybių narių, įskaitant ir Lietuvos, taupyti dujas, bent 15 procentų sumažinti jų naudojimą. Nuostolius prognozuoja ir Lietuva. Jei labiausiai nuo dujų priklausomoms vakarų Europos valstybėms dujų tiesiog pritrūks, stos fabrikai, kitos šalys kaip Lietuva, nors dujų ir turės, už jas greičiausiai mokės didžiulę kainą, o dėl ekonomikos nuosmukio kentės visas senasis žemynas.

Lietuvoje smarkiai brangsta pienas ir visi jo produktai: kefyras, grietinė, varškė, sūris. Per metus dalies produktų kainos šoktelėjo daugiau nei dviem trečdaliais. Iš visos Europos Sąjungos pienas Lietuvoje brangsta labiausiai. Anot ekonomistų, pasaulyje pieno paklausa viršija pasiūlą, o šią situaciją puikiai išnaudoja produktų kainas keliantis Lietuvos verslas. Pieno perdirbėjai ir ekonomistai prognozes: pieno ir jo produktų kainos toliau tik kils.

Nuo vidurnakčio Lietuva sustabdė ir tranzitu į Kaliningradą vežtų cemento bei alkoholio krovinius – įsigaliojo dar vienas europinių sankcijų paketas. Žadėto Europos Komisijos išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito Lietuva kol kas dar negavo, tad jokio pokyčio šiuo klausimu nėra. Bet valdžia vis dar laukia ir rusų atsako – jie nepaliauja grasinti, kad sunaikins mūsų ekonomiką, nors tokios kalbos, anot mūsų politikų – laužtos iš piršto. Sako rusai įkąsti gali, bet neskaudžiai.

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Lietuvos banko duomenys rodo, augančių kainų spaudžiami žmonės nebegali tiek daug sutaupyti kaip anksčiau ir netgi pradėjo leisti santaupas. O dėl rekordiškai išaugusios infliacijos žmonių apetitas vartojimo paskoloms padidėjo beveik dvigubai – jas ima pritrūkę pinigų būsto remontams, technikai, kelionėms, vestuvėms ir kitoms pramogoms.

Statistikos departamentas skelbė, kad gegužę mažmeninės prekybos apyvarta (neįtraukus degalų prekybos apyvartos) buvo 14,8 proc. didesnė negu prieš metus, tačiau, įvertinus infliaciją, ji buvo jau 1 proc. mažesnė. SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojant skaitytuvus rodo, kad birželį mažmeninės prekybos lyginamosiomis kainomis nuosmukis turėjo būti didesnis. Visgi gyventojų išlaidos paslaugoms dar buvo gerokai didesnės negu praėjusiais metais.

Lietuvoje fiksuojamas didžiulis kainų šuolis. Balandį infliacija Lietuvoje buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje, prieš tai ne vieną mėnesį mūsų šalis tvirtai laikėsi pirmojoje vietoje. Ekonomistai sako, kad tai lėmė ir sparčiai pastaraisiais metais augusios lietuvių pajamos, ir verslo noras užbėgti įvykiams už akių ir branginti savo prekes dar prieš kylant žaliavų kainoms.

Lietuvoje – viena didžiausių infliacijų Europos Sąjungoje. Nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų kovo Lietuvoje fiksuota didžiausia infliacija Bendrijoje, balandį į priekį užleidome Estiją.

Lietuvos BVP pirmą 2022 metų ketvirtį buvo 4,4 proc., o pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, 4,1 proc. didesnis negu prieš metus. Per ketvirtį BVP padidėjo 0,9 procento. Toks praėjusio ketvirčio ūkio plėtros rezultatas atitiko rinkos ir SEB grupės lūkesčius. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos, profesinės, mokslinės ir techninės įmonių veiklos rezultatai.

Šių metų infliacija nebus didesnė negu vasarį ir gali siekti 9–10 proc., sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Kovą matysime ne tokius didelius bent jau mėnesinės infliacijos skaičius, kokie buvo sausį, vasarį, nes kovą šilumos kainos gyventojams bus mažesnės negu vasarį, nes kovą šilumos kainos bus skaičiuojamos pagal sausio gamtinių dujų kaina, kurios siekė apie 84 eurus už megavatvakandę, kai gruodį buvo apie 120 eurų.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, jog būsto kainų augimas šiais metais sieks apie 10 proc. Tokį pat rodiklį bankas prognozavo ir pernai lapkritį.  Pasak T. Povilausko, butų ir individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius šiemet bus panašus, kaip pernai. „Jis gali būti šiek tiek mažesnis, labai didelio augimo, kalbant apie sandorių skaičius, nesitikiu. Esmė yra kainos, kurios padidėjo penktadaliu“, – spaudos konferencijoje sakė T. Povilauskas.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ją labiausiai lėmė centralizuotos šilumos kainos, ją taip pat didino maisto prekių, aprangos ir avalynės bei paslaugų kainų augimas.  Ekonomisto teigimu, metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarį. „Kadangi vis tiek jau buvo skelbta preliminari gruodžio mėnesio infliacija, (...) tai čia nėra kažkokia naujiena.

Darbuotojai Lietuvoje yra kur kas optimistiškesni negu prieš metus dėl savo galimybių netekus dabartinio darbo greitai susirasti naują už ne mažesnį darbo užmokestį. Labiausiai pagerėjo 30–49 metų asmenų pasitikėjimas savo jėgomis ir pasitenkinimas darbo rinkos padėtimi. Tačiau neramina tai, kad ir toliau ketvirtadalis vyresnių negu 50 metų darbuotojų mano, kad, praradus darbą, atrasti panašų atlygį suteikiantį darbą nebepavyks.

2021 metus Lietuva pasitiko šalyje esant griežtam karantinui ir daugeliui veiklos ribojimų siekiant kovoti su pandemija. Buvo prognozuojama, kad pandemijos įtaka ekonomikai jau bus mažesnė negu pirmo karantino metu, o optimizmo teikė pradėtas skiepijimas nuo koronaviruso. Tačiau šių metų ūkio augimo rezultatas smarkiai viršijo prognozes – šalies BVP, tikėtina, paaugo 4,9 proc.

Lietuvos BVP 2021 metų trečią ketvirtį buvo 4,8 proc. didesnis negu prieš metus. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, BVP per metus padidėjo 6 proc., per ketvirtį – nepasikeitė. Toks pokytis atitiko mūsų prognozę. Didžiausią teigiamą įtaką ekonomikos augimui praėjusį ketvirtį darė pramonės, prekybos ir informacijos bei ryšių sektoriai, neigiamą – žemės ūkio sektorius.

Gyventojų būsto kainų lūkesčiai kaip iškalti akmenyje laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs, rašoma pranešime spaudai. Ir tik 5 proc. apklaustųjų (mažiausia dalis nuo tada, kai buvo pradėta apklausa) mano, kad kainos kris. Tokie susiformavę gyventojų lūkesčiai daro teigiamą įtaką ir visos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui.

Būsto įperkamumo rodikliai Lietuvoje artimiausiu metu gali prastėti, tačiau situacijos nekilnojamo turto (NT) rinkoje dramatizuoti nereikėtų, sako SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šiemet po ilgos pertraukos būsto kainos Lietuvoje auga sparčiau nei darbo užmokestis, tačiau skirtumas nėra didelis – tik apie 3 procentus.

Lietuvos gamybos įmonėms pasiekus pajėgumų lubas, trūkstant įrangos bei žaliavų, pramonė privalo didinti investicijas į naujus pajėgumus, sako SEB ekonomistas. Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį, kad gamybos apimtys palyginamosiomis kainomis jau yra apie 15 proc. didesnės, nei prieš pandemiją.  „Žiūrint į artimiausių mėnesių projekcijas galvojame, kad pradedama atsimušti į lubas ir tokio augimo nebeturėsime.

Lietuvoje rugpjūtį 0,4 proc. augusi infliacija buvo didesnė nei įprasta, o tai tikriausiai lėmė įsibėgėjantis maisto produktų brangimas, teigia SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šių metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje infliacinės tendencijos dar išliks stiprios, o lėtesnio kainų augimo galima tikėtis kitų metų antroje pusėje.  „Rugpjūčio mėnesį tradiciškai turėdavome arba nedidelę defliaciją, arba artimą nuliui infliaciją, tuo metu šiemet turime 0,4 proc. infliaciją.

Baltarusiškų prekių importas į Lietuvą pirmąjį šių metų pusmetį buvo rekordinis, skelbia Statistikos departamentas. Ekonomistas sako, kad toks rezultatas dar nerodo birželį įsigaliojusių ES sankcijų įtakos dvišaliam prekybos aktyvumui.  Jo duomenimis, sausį-birželį, palyginti su tuo pat metu pernai, importas iš Baltarusijos šoktelėjo net 58,3 proc. iki beveik 560 mln. eurų. Tuo metu eksportas į Baltarusiją smuktelėjo kiek daugiau nei dešimtadaliu iki 465 mln. eurų.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių antrą ketvirtį išliko istoriškai labai dideli. Žmonės stebi, kas vyksta šalies būsto rinkoje, ir spartaus kainų augimo tendencijos neišvengiamai daro įtaką ir jų lūkesčiams. Kol gyventojų pajamos sparčiai auga, skolinimosi mastas didėja, o pirminėje būsto rinkoje pasiūla atsilieka nuo paklausos, tikėtis kitokių rezultatų, esant tokioms aplinkybėms, yra išties sudėtinga.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Kovas prekybininkams ir paslaugų teikėjams buvo geresnis negu vasaris – tą rodo ir didesnė vidutinė vienos dienos atsiskaitymų vertė kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, rašoma pranešime spaudai. Palankesni rezultatai pasiekti dėl kovą mažesnių ribojimų, kai nuo mėnesio vidurio buvo leista veikti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą pirkėjams iš lauko. Nors parduotuvės sulaukė mažesnių ribojimų veikti, internetinės prekybos rezultatai kovą nesuprastėjo.

Lūkesčiai dėl būsto kainų šiemet Lietuvoje šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius devynerius metus. Du trečdaliai apklaustųjų kovą teigė, kad būsto kainos Lietuvoje per artimiausius dvylika mėnesių didės. Prieš metus pirmo karantino metu situacija buvo visiškai kitokia – kad būstas brangs, galvojo tik 19 proc. apklaustų gyventojų. Akivaizdu, kad gyventojai mato ar girdi, jog per pirmus pandemijos metus, priešingai negu baimintasi, būstas neatpigo.

Europos Sąjungos planai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne 40 proc., o 55 proc. šįkart nėra vertinami kaip dar vienas pažadas, kurio nesiruošiama tesėti. Tą įrodo per metus 80 proc. – iki 43 eurų už toną CO2 ekvivalento – padidėjusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje. Žinoma, neapsieita ir čia be investuotojų bei spekuliantų antplūdžio, kurie prognozuoja, kad taršos kaina Europoje tik didės.

Naftos kainoms šią savaitę pirmą kartą nuo pandemijos pradžios perkopus 70 JAV dolerių už barelį ribą, įtaka kainoms degalinėse gali pasijusti gana greitai, tačiau rinkoje matoma ir padidėjusi konkurencija, kuri kainų augimą gali apriboti, sako ekspertai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad mažmeninės kainos į naftos kainų svyravimus Lietuvoje įprastai reaguoja greitai. „Kainos pakankamai greitai reaguoja.

Kovo 16 dieną sueis metai nuo pirmojo karantino pradžios Lietuvoje. Nors per pastaruosius dvylika mėnesių Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas daugiau nei 220 dienų, ekonomika per šį sudėtingą laikotarpį nesugriuvo, ir net priešingai, teigiamai nustebinome ir save, ir visą pasaulį. Tačiau ekonomikos pokyčiai tėra tik viena iš šalies ir kiekvieno gyventojo gyvenimo dėlionės dalių.

Pagaminau, suvartojau ir išmečiau – kiek ironiška, bet tokia šių dienų tiesa. Tačiau, dėl mūsų laidos herojų, viskas pamažu keičiasi, žmonės tampa sąmoningesni ir prie to gana efektyviai prisideda žiedinės ekonomikos principų laikymasis. „Neabejoju, jog daugelis esate girdėję žiedinės ekonomikos terminą, tačiau ar žinote, ką jis iš tiesų reiškia?“, – klausė TV3 laidos „Tylūs geradariai.

Vis labiau populiarėjant žaliajam kursui Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai pernai susitarė, kad 2021–2027 metų bendrijos biudžetą papildys naujo plastiko mokesčio pajamos. Tokio sprendimo tikslas kilnus ir aiškus – skatinti valstybes nares mažinti taršą plastiko pakuočių atliekomis, kurios, beje, per pandemiją dar labiau išaugo. Daugelis gyventojų irgi tai pastebėjo – rūšiuojamų atliekų konteineriai karantino metu pripildomi labai greitai.