tadas povilauskas

Europoje galimybės rasti nuolatinį darbą per 15 metų sumažėjo, o tuo tarpu laikinų darbuotojų skaičius auga. Tačiau Lietuva iškrenta iš šios statistikos rėmų, nes situacija čia visiškai priešinga. Eurostato duomenimis, nuo 2002 metų iki 2017 metų, laikinų darbuotojų Europos Sąjungoje (ES) dalis išaugo 2 proc. – nuo 11 iki 13 proc. Dėl to Eurostato analitikai konstatuoja, kad susirasti nuolatinį darbą ES tampa sunkiau. Didžiausią laikinų darbuotojų dalį turi Lenkija ir Ispanija (po 26 proc.

2013 metais kuro kainos Lietuvoje pasiekė aukštumas. Iki jų betrūksta keliasdešimties centų. Visgi ekspertai ramina, kad šiemet tokio didžiulio šuolio kainose nematysime. Naftos kainos po truputį kopia aukštyn, kuomet buvo pranešta apie kritusias JAV degalų atsargas. Prie kainų augimo taip pat prisideda tiekimo sutrikimai Libijoje ir Kanadoje. Tačiau tuo pat metu didesnį kainų augimą riboja kalbos apie naftos gavybos apimčių didinimą Saudo Arabijoje ir Rusijoje.

Atsakomieji Europos Sąjungos (ES) muitai amerikietiškoms prekėms jau įsigalioja. Šio žaidimo poveikį pajaus visi europiečiai, ne išimtis ir lietuviai. Tiesa, ekonomistai nesutaria, kiek konkrečiai brangs tam tikros prekės. Lietuvos muitinės departamento duomenimis, nauji muitai bus taikomi jau nuo penktadienio. Europos Sąjungos siųstame nurodyme informuojama, kad papildomas 25 proc.

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio.

  Potencialiai įtakingiausi Lietuvoje – bankininkai ir ekonomistai. Tokios tendencijos matomos peržvelgus paskelbtą rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ apskaičiuotą potencialios įtakos indeksą. Jis įvertina nuomonių lyderių komunikacijos poveikį apklausiant Lietuvos gyventojus, taip pat išmatuoja jų žinomumą ir palankumą jiems.

Pirmųjų 2018 mėnesių atlyginimų augimo rezultatai viršija net ekonomisto lūkesčius. Iš „Sodros“ skelbiamos statistikos matyti, kad per metus didesnius atlyginimus gauna ir daugiausia darbuotojų turinčios profesijos. „Sodra“ skelbia reitingą darbuotojų, kurių yra daugiausia pagal tam tikrą specialybę. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo, kaip keitėsi šių profesijos atstovų atlyginimai. Iš 2017 ir 2018 metų vasario mėnesio duomenų matyti, kad didėjo visų šių profesijų atstovų atlyginimai.

Ekspertai skeptiškai vertina socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio idėją reguliuoti mažmeninės prekybos tinklų darbo laiką per šventes. Tačiau profesinės sąjungos ją giria ir mano, jog darbuotojams reikia leisti pailsėti. Kai kurie BNS kalbinti analitikai mano, jog susitarti turėtų patys prekybininkai, nes socialinį atsakingumą, jų žodžiais, reikia auginti iš vidaus. Tuo metu Konkurencijos taryba perspėja, kad bet kokie susitarimai tarp prekybos tinklų yra neleistini.

Lietuvoje darbo našumas (pašalinus kainų pokyčio įtaką) praėjusiais metais ūgtelėjo 6,7 proc. – sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tai ypač gera naujiena turint omenyje, kad mūsų rezultatas 2015 ir 2016 metais buvo prasčiausias po Graikijos – darbo našumas buvo smukęs atitinkamai 0,7 ir 1 procentu. Šiemet darbo našumas didės šiek tiek lėčiau negu pernai, bet augimas bus vienas iš didesnių ES dėl augsiančios ekonomikos, skatinamos didesnių investicijų, bei mažėjančio užimtųjų skaičiaus.

Plūsdami apsipirkti maisto produktų į Lenkijos prekybos centrus, lietuvaičiai pakeliui užsuka ir į vaistines. Tiesa, pigesnių vaistų ten ne visuomet rasti pavyksta. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba naujienų portalui tv3.lt pateikė populiariausių, labiausiai perkamų receptinių ir nereceptinių vaistų dešimtukus. Juose dominuoja vaistai nuo širdies ligų, nervų, skausmo.

Didmeninės prekybos įmonių, išskyrus prekiaujančias variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, apyvarta pernai pasiekė 20,45 mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis), rašo „Verslo žinios“, remdamosi Statistikos departamento duomenimis.

Lietuvai paknopstomis bandant pasivyti Estiją, rodosi, kad pirma verta pasimokyti iš anksčiau savo ekonomika nežibėjusios Rumunijos, kuri po mokestinių pakeitimų gali būti neblogu pavyzdžiu. Tiesa, ne visi Rumunijos priimti sprendimai tokie naudingi, mano ekonomistai. Vykdydama mokesčių reformą, Rumunija nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį pakėlė nuo 1450 RON iki 1900 RON (311,68 EUR-408,41 EUR), sujungė darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas.

Lietuviai mėgsta lyginti skirtingose šalyse pamatytas maisto produktų ir kitų prekių kainas. Nors ekonomistai tvirtina, kad to nereikėtų daryti, kadangi yra visas sąrašas veiksnių, lemiančių tokius skirtumus. Anaiptol, portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos prekybos centruose, kur užfiksavo konkrečių prekių kainas. Jas galėsite pamatyti ir palyginti galerijose. Ekonomistai taip pat atskleidė, kodėl net tos pačios tarptautinės prekės kainuoja skirtingai.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų ir dar bent 1,3 mlrd. eurų laikė grynaisiais pinigais.

Nuosavu transportu važinėjantys jau turėjo pastebėti, kad per pastaruosius dvejus metus kaina vis stiebėsi į viršų. Šiais metais taip pat prognozuojama, kad kuro kainos augs. Ne vien dėl naftos brangimo, bet ir dėl padidėjusio akcizo. Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys atskleidė, kad kol kas padidėjusioje degalų kainoje dar nenugulė didesnis akcizas. Mat kol yra atsargų, tol ir sena kaina. Poveikis turėtų pasijausti sausio viduryje ar sausio mėnesio gale.

Kainų komisijai patvirtinus mažesnę paramą „Lietuvos energijos gamybos“ (LEG) valdomai Lietuvos elektrinei už strateginį rezervą 2018 metais, LEG teigia iš šios paslaugos patirsianti nuostolių. Nuomonės dėl mažesnės paramos išsiskyrė ir Kainų komisijoje – sprendimas dėl finansavimo priimtas vieno balso persvara, o kai kurie analitikai pažymi, kad energetikos sektoriuje reikėtų vengti į trumpą laikotarpį orientuotų sprendimų.

Lietuvai pastaraisiais metais jaučiant padidėjusį užsienio investuotojų susidomėjimą, analitikai ir valdžios atstovai tikisi, kad jų entuziazmas neišblės ir šiemet, o investicijų tempas nesustos. Ūkio ministras viliasi, kad be naujų investicijų, 2018 metais kai kurie jau Lietuvoje dirbantys verslininkai plėsis. „Investuotojų forumo“ vadovė mano, kad per pastaruosius metus į Lietuvą įžengę garsūs pasauliniai žaidėjai pritrauks dar daugiau naujų investuotojų.

70-metė pensininkė iš Vilniaus Birutė jau kelerius metus gauna 300 eurų pensiją, tačiau dėl išaugusių kainų sako esanti priversta vis mažiau valgyti. „Kainų augimas baisus. Kiek gyvenu šitame pasaulyje, tokio augimo, kaip šiemet nebuvo. Aišku, kad keitė (apsipirkimo įpročius – BNS) – mažiau valgai, mažiau geri, pienas baisiai pabrangęs, varškė – taip pat, grietinė brango du ar tris kartus. Grietinės beveik neperku“, – pasakoja senolė.

Nuo sausio pinga visi receptiniai nekompensuojami vaistai. Jie bus apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu – iki šiol jis buvo 21 proc. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė BNS pranešė, kad už šiuos vaistus žmonės dabar mokės apie 13,2 proc. mažesnę kainą. Pasak jos,skaičiuojama, kad dėl lengvatos biudžetas per metus negaus apie 11 mln. eurų pajamų. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, jog teoriškai šie vaistai turėtų pigti 13 proc.

Šventinis laikotarpis daugumai žmonių asocijuojasi ne tik su džiaugsmingomis akimirkomis, bet ir su galvos skausmu, kokias dovanas nupirkti bei kaip neatsidurti situacijoje, kai pravėrus piniginę švilpauja vėjai. Bet įprastai, suveikia vienas psichologinis faktorius – Kalėdos juk tik kartą metuose. To visiškai pakanka, kad gerokai plačiau nei reikėtų atvertų žmonių piniginės. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Lietuvos ekonomistus ir paprašė pakomentuoti žmonių įpročius per šventinį laikotarpį.

Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių kitąmet planuoja perteklinius viešuosius finansus, tačiau pagal per biudžetą perskirstomo bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį vis dar atsilieka nuo Estijos ir yra greta Latvijos, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos biudžetų vertinimo ataskaitos.

Kasdien girdime apie Lietuvoje augančias algas, pensijas, mažėjantį nedarbą, tačiau savo gerove patenkintų žmonių beveik nedaugėja – patenkintų finansais Lietuvoje perpus mažiau nei Estijoje, kur kainos dar didesnės nei Lietuvoje. Atliktas tyrimas rodo, kad mūsų šalyje 80 proc. žmonių negali sukaupti normalių santaupų, o brangesnį daiktą įperka tik kas penktas. Gan pesimistiškus lietuvius ministras ramina – priemonių, kad gerėjimas pasijaustų, imtasi.

Jeigu pažvelgsime į oficialią statistiką pamatysime, kad pagal vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, Estija mus lenkia ženkliai, tačiau į priekį įsiveržusi ir Latvija. Tačiau pažiūrėsim į vartojimą ir situacija jau kitokia. Ekonomistai beda pirštu į šešėlį ir teigia, kad dėl Lietuvos atsilikimo kalta ne tik valdžia, o ir visuomenė. Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų. Panašiai savo finansinį saugumą Baltijos šalių gyventojai vertino ir pernai.

Metai po naujojo Seimo pradžios, tačiau rimtų ekonominių sprendimų nesulaukta. Tokią tiesą rėžia ekonomistai. Ir nors dažniausiai pirmi bei antri Seimo metai būna esminiai reformų vykdymui, kyla abejonių, kad pastarųjų iš vis nesulauksime. Lietuvos ekonomistai vertina, kad nors šiais metais ekonominė situacija ir gerėjo, tai lėmė išorės veiksniai, o nei Seimo darbai.

Pieno produktai pasaulinėje ir vidaus rinkoje kitais metais gali pigti, o tam įtakos turės rinkos cikliškumas, mano rinkos analitikas. Tuo metu „Rokiškio sūrio“ vadovas prognozuoja, kad kitąmet pigs sviestas, o kitų pieno produktų kainos bus stabilios. SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sako, jog pieno produktų kainoms daugiausiai įtakos turės rinkos cikliškumas. „Pieno sektorius yra labai cikliškas ir kas kelerius metus matome besikeičiančias ciklo dalis.

Pastaruoju metu šoktelėjusi šalies infliacija kitais metais gali būti stabilizuota, o jos pagrindiniu varikliu išliks augantys atlyginimai. BNS kalbinti ekonomistai tvirtino, jog šiemet didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainų augimui turėjo didėjantys atlyginimai, kai kurių maisto produktų brangimas ir alkoholio akcizų didinimas. Tačiau kitais metais pastarųjų įtaka kainoms turėtų sumažėti, todėl ir infliacija gali būti mažesnė nei šiemet.

Ne paslaptis, kad Lietuvos kurortų kainos ne tik baigia susilyginti su užsienio šalių, bet kai kur net ir lenkia. Vargu, ar minimalų atlyginimą gaunantys lietuviai išsiverstų, jeigu neegzistuotų pigių kelionių agentūros arba vietinio turizmo galimybės. Ekonomistai įvardino, kokios alternatyvos ir galimybės egzistuoja mažas pajamas turintiems lietuviams, tačiau statistika kelia rimtą susirūpinimą.

Paslaugų kainos Lietuvoje auga itin sparčiai. Prognozuojama, kad ir kitais metais infliaciją palaikys būtent paslaugų kainų augimas. Tačiau ar tai neprives prie to, kad žmonės paprasčiausiai atsisakys mokamų malonumų? „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino nuotrauka, kurioje užfiksuoti apyvartos pokyčiai restoranuose ir nemaloni prognozė ateičiai.

Vis garsėjančios diskusijos ir perspėjimai apie kaistančią nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje padidino gyventojų abejones dėl tolesnio būsto brangimo galimybių. SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad per ketvirtį nuo 58 iki 54 proc. sumažėjo apklaustųjų, galvojančių, kad būsto kaina per artimiausius 12 mėnesių Lietuvoje didės. Manančiųjų, kad būsto kaina mažės, padaugėjo ne itin – nuo 8 iki 9 procentų. Labiausiai išaugo neapsisprendusių žmonių dalis – 18 proc.

Ne kartą minėta kodėl Lenkijoje yra pigu: pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems produktams, konkurencinga didelė rinka ir, be abejo, žemas zloto kursas. Ar atėmus paskutinį ingredientą žemų kainų rojus išnyktų? Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude Junckeris Europos Parlamente skaitydamas metinį pranešimą apie ES padėtį pareiškė, kad bendrą Europos valiutą būtina įsivesti visoms ES šalims.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

Nuo metų pradžios euras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu 10 proc., tad mūsų šalies eksportuotojų konkurencingumas mažėjo net tik JAV, bet ir prekių, kuriomis prekyba vyksta JAV doleriais, rinkose. Tiesa, dabartinis euro ir JAV dolerio santykis (EUR/USD 1,18) dar nėra toks, kuris atbaidytų eksportuotojus nuo JAV, tačiau dėl pasikeitusios kurso krypties daugėja neužtikrintumo dėl eksporto į šią šalį galimybių ateityje.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiami akcizų duomenys rodo, kad alkoholio pardavimai ir galbūt jo vartojimas Lietuvoje mažėja. Tačiau šios informacijos dar nepakanka patikimoms išvadoms, negalima įvertinti ir nelegalaus bei užsienyje įsigyjamo alkoholio įtakos, teigia BNS apklausti rinkos dalyviai ir ekspertai.

Iki kol prekė pasiekia mūsų namų stalus, laukia ilgas kelias. Ties kiekviena stotele – gamyba, sandėliavimu, pateikimu – auga ir kaina. Tačiau tiesa ar mitas, kad didžiausia dalis atitenka prekybininkams? Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) sudaro įvairiausių produktų kainų grandinę, kurioje pavaizduoja, kokia galutinės kainos dalis atitenka prekybininkams, gamintojams, žemdirbiams ir kiek tenka mokesčiams.

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė kaimynines valstybes (Latviją, Estija, Lenkiją) ir artėja prie Ispanijos. Joje gyventojų vidutinės vartojimo išlaidos yra dar didesnės negu Lietuvoje. Anot statistikų, vidutiniškai lietuvis galėjo įpirkti ir suvartoti 86 proc.

Atlyginimų spartus augimas pasiekė tik trečdalį Lietuvos. Tolimesni valdžios sprendimai nutaikyti į žemiausias pajamas gaunančiuosius, o kas laukia tų, kurie uždirba daugiau nei minimalus mėnesio atlyginimais, bet mažiau nei 1 tūkst. eurų? TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas papasakojo, kam atlyginimai augo ir, ar patvirtinus naują mokesčių reformą lietuviai gyventų geriau.

Lietuva šiuo metu vidutiniu atlyginimu atsilieka ir nuo Estijos, ir nuo Latvijos. Pastarosios valdžiai ruošiantis didinti minimalų mėnesio atlyginimą, greitai galime atsilikti ir juo. TV3 studijoje svečiavęsis SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas pasakoja, kad latviai šiuo metu svarsto daug rimtesnę mokestinę reformą nei pristatė mūsų Vyriausybė. Į Latviją reaguoti reiktų Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 29 proc. mažesnis nei Estijoje ir beveik 8 proc. kuklesnis nei Latvijoje.

Neretai pateikiama statistika apie sparčiai kilusius atlyginimus palydima Lietuvos gyventojų klausimu: „O tai kam ta alga pakilo?“. Ekonomistai patvirtina, taip, algų augimą galėjo pajusti ne visi, bet, vis dėlto, didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

Nors orai kol kas laikinai pasitaisė, ūkininkai jau skaičiuoja padarytus nuostolius. Anksčiau tokiu metu jau džiaugdavosi ankstyvuoju derliumi, o šiais metais jo teks palaukti. Orų svyravimai lems ir mažesnį derlių, o tai kilsiančias kainas. Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, jog Lietuvos daržovių augintojai atskleidė, kad šalčiai praėjo ne tik per Lietuvą, bet ir per Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją. Tai gali lemti apskritai visos produkcijos sumažėjimą.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

Augančios prekių ir paslaugų kainos kaip ir kasmet bus viena pagrindinių pokalbių temų prie Velykų stalo. Vidutiniškai namų ūkis, besiruošdamas Velykų šventei, maisto ir alkoholinių gėrimų per mėnesį nuperka 5 proc. daugiau negu įprastai. Statistikos departamento duomenimis, Velykų stalo produktai šiemet vidutiniškai yra šiek tiek brangesni negu prieš metus. Kita vertus, oficiali statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis ir pensija per metus didėjo sparčiau negu kainos.

Viena po kitos šalys imasi naujų priemonių mažinant atlyginimų skirtumą tarp vyrų ir moterų. Analitikai teigia, kad šios problemos būta ir Lietuvoje. Tad, kuris kelias būtų tinkamas Lietuvai? Naujausia Eurostato statistika parodo 2015 m. duomenis, kuriais remiantis matyti, kad vidutiniškai Europos Sąjungoje tarp vyrų ir moterų atlyginimų yra 16,3 proc. skirtumas. Lietuvoje šis rodiklis 2015 m. siekė 14,2 proc. Tuo tarpu didžiausė nelygybė užfiksuota Estijoje – 26,9 proc.

Daug naudingų sprendimų valdžia gali priimti atsižvelgdama į tai, kad dauguma žmonių elgiasi taip, kaip tą daro kiti – veikia vadinamasis bandos sindromas. Vakarų pasaulyje daug dėmesio sulaukė stumtelėjimo teorija (angl. nudge theory), kuri aiškina, kaip sprendimus šalyje priimantiems asmenims pakreipti žmonių elgesį palankia linkme nenaudojant prievartinių veiksmų ir nemažinant vartotojo pasirinkimo galimybių.

Dažniausiai esame įpratę matyti, kad Lietuva įvairiuose tarptautiniuose reitinguose atsilieka nuo savo kaimyninių šalių ir vis bando pasivyti Estiją. Tačiau dažnai naudojamas rodiklis pristatant Lietuvą parodė daug optimistiškesnę šalies pusę. „Global Finance“ žurnalas išleido 2016 m. turtingiausiųjų šalių TOP. Valstybių eilė sudaryta remiantis BVP vienam gyventojui bei perkamosios galios paritetu, kuris leidžia palyginti skirtingų šalių gyvenimo lygį pašalinus kainų ir valiutų skirtumus.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse, tačiau labai nedaug atsilieka nuo latvių, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. „Baltmi“ duomenimis, vasarį vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 332,86 euro (2,8 proc. mažiau nei sausį), Latvijoje - 335,3 euro (7,5 proc.

Emigracija – neišvengiamas 21–ojo amžiaus procesas. Gyventojų mobilumas, ieškojimas laimės svetur pažįstamas kiekvienai šaliai. Ypač ši tema skaudi Lietuvai, kurią kasmet palieka vis daugiau žmonių. Didžiausias tinklas InterNations skirtas žmonėms, kurie gyvena ir dirba ne savo gimtose šalyse. Įmonė paskelbė naujausią apklausą, kurioje 14 tūkst.

Lietuvoje per praėjusius metus gyventojų sumažėjo 36 tūkstančiais, tačiau darbo jėga – dirbantys asmenys ar bedarbiai, kurie ieško darbo – per metus padidėjo 2 tūkstančiais. Nedarbas šalyje mažėjo ne tik dėl emigracijos, verslo įmonės pernai nuolat kūrė naujas darbo vietas, daugiau gyventojų vertėsi individualia veikla. Tačiau darbo jėgos augimo potencialas nesiimant papildomų priemonių beveik išnaudotas ir jau šiais metais gali pradėti mažėti.