tadas povilauskas

SEB bankui nekeičiant šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad Lietuvos ekonomika yra sąstingyje, tačiau padėtis neblogėja. Anot jo, darbo rinkos situacija yra stabili, bet „su prastėjimo prieskoniu“, o pramonės rodikliai pirmąjį šių metų ketvirtį neturėtų blogėti. „Lietuvoje per pastaruosius du mėnesius prastėjančių žinių neturėjome. Taip, esame sąstingyje, kas nėra gerai, bet vis tiek yra nerimas, kada bus blogiau.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2024 m. augs 1,5 proc., o 2025 m. – iki 2,8 proc. Tokį patį augimą ekonomistas prognozavo ir lapkričio mėn. „Iš tikro, per pastaruosius du mėnesius mūsų ekonomikos prognozės beveik nepasikeitė“, – antradienį konferencijoje „Ar šiemet pavyks Lietuvos ekonomikai ištrūkti iš sąstingio spąstų?“ teigė T. Povilauskas.

Nuo sausio padidėjo dyzelino ir suskystintų naftos dujų akcizai. Verslininkai įspėja, kad tai didins infliaciją, o maisto kainos didės. Įžengus naujiems metams, pokyčių sulaukė ir ūkininkai – jeigu paaiškėtų, kad automobiliuose pilatės žymėtą dyzeliną, tokiu atveju grėstų riebios baudos. Ūkininkai dėl tokio įstatymo pakeitimo žeria kritiką valdantiesiems ir atrėžia, kad naštą pajustų ne tik gamintojai, bet ir pirkėjai.

Svarbiausios pasaulyje laivybos bendrovės dėl iškilusios grėsmės Raudonojoje jūroje keičia  krovinių gabenimo maršrutus. Atrodytų, kad tai toli nuo Lietuvos, tačiau jau dabar matomos šių pokyčių pasekmės ir lietuviams. Vienos didžiausių logistikos bendrovių, tokios kaip „Maersk“ ar MSC ir kt., nusprendė nerizikuoti ir laivais gabenamas prekes nukreipti ne per Sueco kanalą, bet keliauti aplink Afriką per Gorsios vilties kyšulį.

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.

Lenkijos valiuta – zlotas – per pastarąjį laikotarpį sustiprėjo. Ekonomistas sako, kad tai nėra gera žinia tiems, kurie neretai vykstą į kaimyninę šalį apsirpikti. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad zloto kurso grafikas leidžia numanyti, kas galėjo lemti lenkiškos valiutos sustiprėjimą. O tai gali reikšti, kad dabar už 1 eurą lietuviai Lenkijoje nusipirktų mažiau prekių nei anksčiau, kai zloto vertė nebuvo tokia stipri.

Per ateinančius 12 mėnesių Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins „Euribor“, o nekilnojamojo turto (NT) rinka – atsigaus, teigia ekonomistai. „Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad ECB palūkanų normas pirmą kartą mažins jau balandį, o SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas nurodė birželį besitikintis mažesnio Euriboro.

SEB bankui prognozuojant 1,5 proc. Lietuvos ekonomikos augimą kitais metais, labiausiai ją turėtų skatinti mažėjanti infliacija ir augantis vartojimas, teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Infliacija yra mažėjanti ir namų ūkių pajamos kitais metais augs sparčiau nei infliacija, ir čia atsiranda perkamosios galios augimas, kuris kažkiek turi transformuotis ir į didesnį realų namų vartojimas“, – SEB banko makroekonomikos apžvalgos pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.

Trečią mėnesį iš eilės daugiau nei penktadaliu smunkantį metinį Lietuvos eksportą analitikas sieja su sumažėjusiu reeksportu, tuo metu pramoninkų atstovas sako, kad nuosmukį lemia visoje Europos Sąjungoje (ES) sumažėjęs vartojimas.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad metinį eksporto nuosmukį lėmė ir sugriežtintas sankcionuojamų prekių reeksportas siekiant, kad jos per trečiąsias šalis nepatektų į Rusiją.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Žaliavinės naftos kainoms pradėjus kopti aukštyn, paskelbta žinia, kad šiemet pirmą kartą buvo viršytas 2022-ujų kainų lygis. Tiesa, ekonomistai ir rinkos ekspertai tokius teiginius vertina atsargiai ir vertina, kokių kainų degalinių švieslentėse gali tikėtis vairuotojai. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) pirmadienį paskelbė, kad rugsėjo 11–17 d. energijos ištekliai mūsų šalyje toliau brango: benzinas – 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc.

Kas laukia šalies ekonomikos metų pabaigoje ir kitąmet? Ar augs atlyginimai? Kaip bus su kainomis? Ar jos nesuvalgys papilnėjusių gyventojų piniginių? Apie ekonominę padėtį šalyje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvoje maisto kainos išlieka bene vienos didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES), o kai kurie maisto produktai netgi pabrango dvigubai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo užfiksuotais duomenimis, kurie atskleidė, kad alyvuogių aliejaus kaina padidėjo dvigubai.

Lietuvoje infliacija toliau pamažu traukiasi, tiesa, pinga tikrai ne viskas. Maisto, drabužių, avalynės ir kitų prekių kainos iš lėto leidžiasi žemyn, per vieną mėnesį vidutiniškai sumažėjo procentu. O paslaugos, priešingai – pabrango beveik pusantro procento. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad dėl pabrangusių degalų vasaros pabaigoje kainos vėl pradės kopti į viršų ir pasibaigs mėnesinė defliacija. Sostinėje dirbantis kirpėjas Vytautas Vančys klientų dėmesiu nesiskundžia, darbo netrūksta.

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

Statistikams birželį antrą mėnesį iš eilės fiksavus defliaciją SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, jog birželį pirmą kartą po beveik dvejų metų pertraukos sumažėjo maisto kainos.     „Po dvidešimt trijų mėnesių laikotarpio buvo maisto kainų mėnesinė defliacija. Beveik du metus maisto kainos kas mėnesį didėdavo, dabar birželį maisto kainos pirmą kartą po dvidešimt trijų mėnesių pertraukos sumažėjo“, – BNS sakė ekonomistas.

Statistikams skelbiant, kad Lietuvos eksportas per metus smuko 5 proc., o per mėnesį – beveik 10 proc., tai rodo besitęsiančias tendencijas ir atspindi natūralų ekonomikos ciklą, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. „Natūralus yra produkto ciklas, rinka dabar yra užsipildžiusi, žmonės savo buitį yra atsinaujinę, Vakarų Europoje rečiau keičia būstą.

Prekybos centruose – naujas lojalumo žaidimų ir prizų vajus. Prekybininkai pirkėjus vilioja kino bilietais, televizoriais ir kitais buitiniais aparatais. Tačiau rekordinių maisto kainų išgąsdinti pirkėjai į tokias viliones žvelgia nepatikliai ir reikalauja ne žaidimų, o mažesnių maisto produktų kainų.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Lietuviai pradėjo šašlykų, barbekiu ir kepsnių sezoną, kuris žada būti brangiausiu istorijoje. Mėsos pardavėjai pasakoja, kad tautiečiai šviežią mėsą keičia į marinuotą, paruoštą kepti ant grotelių, iešmų. Tiesa, visa mėsa šiemet smarkiai brangsta – dabar ji penktadaliu brangesnė nei pernai. Toliau kyla ir kiaulienos, ir vištienos kainos. O ekonomistai gero kol kas nežada: esą mėsos kainos artimiausiais vasaros mėnesiais ir toliau bus aukštos.

Į Lietuvą atėjo krizė. Ekonomistų teigimu, Lietuvos ekonomika per metus smuko trimis procentais. Tai trečias didžiausias BVP smukimas per 20 metų, didesni nuosmukiai buvo tik per 2009 metų krizę ir koronaviruso pandemiją. Ekspertai aiškina, kad bene pagrindinė priežastis gali būti netikėtai smarkiai sumenkusi Lietuvos pramonė ir prekyba su užsienio valstybėmis.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.

Paradoksai Lietuvos ekonomikoje nesiliauja. Nors tautiečiai sutartinai skundžiasi, kad dėl tebeaugančių kainų kišenėse švilpauja vėjai, o verslai baiminasi sunkumų, „Sodros“ skaičiai rodo, kad metų pradžioje algos augo kone rekordiškai. Vidutiniškai atlyginimai augo 15 procentų, tokių skaičių nesitikėjo net ekonomistai. Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas.

Elektros ir dujų kainos jau nukrito kartais, tačiau rekordiškai išbrangusių maisto produktų kainos stovi vietoje. Pasak ekonomistų, greitų pokyčių tikėtis būtų naivu. Esą reikės nemažai laiko, kol verslai pradės mažinti maisto produktų kainas. Pasak prekybininkų, nemaža produktų gamintojų dalis turi fiksuotas elektros tiekimo sutartis su didžiulėmis elektros kainomis, dėl to neva kainų mažinti šiuo metu negali. Marijampolėje įsikūrusio „Picos baro“ savininkė džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis.

Lietuvoje maisto kainos pasiekė piką. Nors bendra prekių ir paslaugų mėnesinė infliacija padidėjo, pasak ekonomistų, dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, atpigo. Tiesa, gyventojų pinigines artimiausias savaites paveiks Jungtinės Karalystės krizė – šiai šaliai šiuo metu ypač trūksta daržovių, auginamų šiltnamiuose. Lietuvoje jau dabar į viršų kopia importuojamų pomidorų, agurkų, paprikų kainos. Kepėjai iš orkaitės traukia karštą kvietinę duoną su saulėgrąžomis.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

Atpigus rinkoje elektrai jau reaguoja ir Energetikos reguliavimo taryba. Praeitą mėnesį padidinusi, kovą ji žmonėms jau mažins visuomeninius elektros tarifus. Tiesa, naudos iš to turės ne visi. O energetikos ministras Kreivys jau skelbia, kad Putinas pralaimėjo energetinį karą. Beje, „Ignitis“ jau žada nebereikalauti grąžinti nuolaidų už plano keitimą. Tiesa, kainos Lietuvoje, metų pabaigoje jau ėmusios augti ne taip greitai, vėl didėja.

Infliacija per mėnesį šalyje vėl pakilo beveik procentu ir tebesiekia 20 procentų. Lietuvos bankas bandė išsiaiškinti maisto kainų kilimo priežastis, tačiau aiškaus kaltininko nerado. Ar tikrai labiausiai ją išpūtė žemės ūkio bendrovių pakeltos kainos ir kaip žmones paveiks tai, kad maisto kainos Lietuvoje jau beveik susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lietuva jau 19 metų iš Europos Sąjungos gauna milijardus eurų, nors sumoka žymiai mažiau. Vienas Lietuvos sumokėtas euras į Europos Sąjungos biudžetą grįžta 4 eurais, kaip parama mūsų šaliai. Finansinė nauda iš buvimo bendrijoje tarytum akivaizdi, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta.

Lietuvoje metinė infliacija nuo viršūnės toliau ritasi žemyn, kainų augimas, kuris, nors išlieka aukštas, tačiau lėtėja. Ekonomistai džiaugiasi, kad per paskutinį mėnesį kainos Lietuvoje beveik nustojo augti ir prognozuoja, kad įsibėgėjant metams bus tik geriau. Geresni rezultatai nei tikėtasi Europoje gali sumažinti ir paskolų palūkanų augimą. Tiesa, staigių pokyčių nebus. Pasak dalies ekonomistų, reikės ne vieno mėnesio, kol geri ženklai virs mažesnėmis kainomis parduotuvių lentynose.

Elektros kainos biržoje toliau ritasi žemyn. Į tai jau priversti reaguoti ir elektros pardavėjai – po truputį mažina tarifus. Tačiau gyventojai persirašinėti elektros sutarčių nedrįsta. Štai ir kai kurie ekonomistai dar pataria luktelėti ir stebėti, kuria linkme judės kainos, mat jos gali dar labiau nukristi. O energetikos reguliuotojas primena, kad nepatikusį elektros tiekėją galima pasikeisti kas dvi savaites.

Elektra biržoje per mėnesį jau atpigo daugiau kaip trigubai, tačiau nepriklausomais vadinami elektros tiekėjai tarifų gyventojams mažinti neskuba. Rinkos ekspertai jau pripažįsta, kad ir elektros rinkoje Lietuvoje konkurencijos sukurti nepavyko. Visgi vartotojų gynėjai ragina gyventojus nemiegoti, o reikalauti mažesnių elektros kainų, grasinti pereiti pas konkurentus. Matydami tokią situaciją, kai kurie tiekėjai jau pradeda naują kovą dėl klientų ir viliones, žadėdami mažesnes kainas.

Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje paskutinį 2022 metų ketvirtį dar sumažėjo: kad būstas per ateinančius dvylika mėnesių brangs, teigė 49 proc. apklaustųjų, kai trečią ketvirtį tokią nuomonę turėjo 57 proc., o antrą – net 80 proc. respondentų. Kuklesnius lūkesčius veikiausiai lemia kalbos ir faktiniai duomenys apie nustojusias augti būsto kainas bei susiformavę ir viešojoje erdvėje pateikiami atsargūs rinkos ekspertų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto rinkos padėties šiais metais.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje su šia agresore bet kokius, tarp jų ir prekybos, ryšius nutraukė arba ketino tai padaryti nemažai valstybių, tačiau iki šiol prekybos apimtys su Rusija išlieka gana didelės. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad prekyba maskuojama reeksportu per aplinkines šalis, o kai kurios valstybės tiesiog nebuvo pasiruošusios staiga atsisakyti partnerystės su Rusija.

Šventėms pasibaigus, prekybininkai skaičiuoja gyventojų suneštus pinigus. Lietuviai metų pabaigoje nestabdė ir šventiniam laikotarpiui į namus tempė viską, ką galėjo – šventėms skyrė šimtus eurų. Dalis prekybininkų pardavė daugiau silkės, kūčiukų, spanguolių, šokolado. Giminaičiams ir draugams žmonės dovanojo brAngius siurblius robotus, kosmetiką, prabangius kvepalus.

SEB banko duomenys apie atsiskaitymus kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus rodo, kad gruodį gyventojų išlaidos prekėms ir paslaugoms liko gerokai didesnės negu prieš metus, bet augimą lėmė infliacija, o ne realaus vartojimo didėjimas. Atsiskaitymų vertė gruodį buvo 17 proc. didesnė negu prieš metus, kai lapkritį metinis pokytis buvo 22 procentai. Kaip ir ankstesniais mėnesiais žmonės vis dar gerokai daugiau negu prieš metus išleido paslaugoms, o išlaidos prekėms augo tik dėl infliacijos.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių žodžių galima vartoti apibūdinant šiuos ekonominius metus. Tačiau džiugu, kad recesijos Lietuvoje pavyko išvengti, ir 2022 metus užbaigiame kur kas geriau, negu baiminomės vasario pradžioje.

Kalėdos – ne tik stebuklų, bet ir dovanų metas. Ir visai nepriklausomai nuo to, kokio storio pinigines turime – nudžiuginti artimą norime kiekvienas. Tačiau, pasirodo, kad apsukresni lietuviai dovanų Lietuvoje nebeperka, o įsigyja jas Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, mat ten – pigiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Ponia Danutė į Lenkijos Suvalkų miestą atrūko iš pačios Utenos.

Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.

Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių. Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.

Lietuvoje didžiulis kainų augimas toliau slegia gyventojų pinigines, tačiau infliacijos tempas lėtėja. Šalyje antrą mėnesį iš eilės metinė infliacija šiek tiek mažėja, Statistikos departamento duomenimis, siekia beveik 23-is procentus. Pasak ekonomistų, kainų augimas šalyje išsikvėpė. Net ir tie verslininkai, kurie saugo savo pelną ir dirbtinai kelia kainas gali būti priversti jas mažinti, jei susidurs su pirkėjų pasipriešinimu. Vienoje Panevėžio kepykloje dirba 12 žmonių.

Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimas, kodėl „IKI“ parduotuvėse tarptautinio prekybos ženklo saldainių dėžutė kainuoja beveik 14 eurų, nors Didžiojoje Britanijoje jų kaina nesiekia 6 eurų. Pasirodo, kad tai – ne vienintelis atvejis, kai ta pati prekė kitose šalyse kainuoja trečdaliu ar ketvirtadaliu pigiau nei Lietuvoje. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Kur brangiau, o kur pigiau pasimėgauti kalėdine dvasia – prie eglutės Vilniuje, pas kaimynus lenkus ar gerokai daugiau uždirbančius austrus? TV3 žinios aplankė keletą kalėdinių mugių Europoje ir palygino jas su Vilniaus kalėdiniu miesteliu. Kur pigesnis karštas vynas, kava ar arbata, kiek kainuoja norintiems užkrimsti? Ekonomistas paaiškino ir kas lemia kainų sudarymą tokiose vietose.

Metinei Infliacijai Lietuvoje toliau pamažu mažėjant, ekonomistai sako, kad vartotojų kainų smukimas yra ne toks greitas, kaip norėtųsi, o tai lemia vis dar aukštos dujų ir elektros kainos. Vis dėlto kai kurie jų mano, kad jau gruodį galima sulaukti mėnesio defliacijos, kiti jos tikisi 2023-ųjų vasarį, o metinės defliacijos – kitų metų pabaigoje.

Infliacija Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Vyriausybė aiškina, kad neturi jokių svertų pažaboti kainų augimą. Visgi yra šalių, kurios tiria infliacijos priežastis ir aiškinasi, kiek prie jos prisideda godūs verslininkai. Viena jų – Švedija, kurios tyrimo išvados atskleidė, kad godumas prie infliacijos visgi neprisidėjo. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad tokio tyrimo reikėtų ir Lietuvoje, nes jis leistų nustoti vadovautis nuomonėmis.

Kol Lietuvos verslininkai stebi mažesnius pirkėjų srautus, šie traukia apsipirkti į Lenkiją, kur per pusmetį jau išleido beveik 130 milijonų eurų. Labiausiai žmones stebina net ir kaimynų lentynose esančių lietuviškų prekių kainos, kurios yra gerokai mažesnės nei mūsų šalyje. Anot ekspertų, prekybininkai kitoms šalims siūlo mažesnes kainas, nes nenori prarasti užsienio rinkų.