„Kalbant apie NT rinką, turbūt reikia būti pribrendus tokiam (būsto kainų – BNS) stabilizavimuisi arba netgi laikinam kainų sumažėjimui“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį sakė ekonomistas.
„Ką rodo kitų šalių pavyzdžiai, ten, aišku, yra labai susiję su didesnėmis palūkanomis, bet irgi kainos, kalbant apie mėnesinius pokyčius, taip stipriai nebeauga arba netgi mažėja. Švedijoje metinis būsto kainų pokytis yra neigiamas ir jau kainos nuo balandžio yra nukritusios 8 procentais“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Anot jo, birželį ir liepą stebint mėnesio būsto kainų augimo sulėtėjimą, tikėtina, jog paskutiniais metų mėnesiais bus ir neigiamų kainų pokyčių.
„Manau, kad žiūrint į ateitį yra tikrai gerokai daugiau neigiamos aplinkos ir bent jau, mano nuomone, mes galbūt jau ir šių metų paskutiniais mėnesiais pamatysime neigiamus mėnesinius (kainų – BNS) pokyčius. Kita vertus, metiniai pokyčiai iki kitų metų turbūt antrojo, trečiojo ketvirčio liks dar dideli ir liks teigiami, bet šitoje vietoje, manau, kad mes turbūt esame pike arba labai arti to ir tam tikro nusiraminimo, kalbant apie kainų augimą, reikėtų, nes reikės pajudinti ir paklausą, kuri pirminėje rinkoje yra gerokai sumažėjusi“, – teigė T. Povilauskas.
Jo teigimu, pastaruoju metu situacija Vilniaus pirminėje būsto rinkoje buvo labai prasta – birželį pasirašyta mažiau negu 200 preliminarių pirkimo-pardavimo sandorių, liepą – mažiau negu 100, todėl paklausą galėtų spartinti arba nuolaidos, arba mažesnės būsto kainos.
„Esant tokioms pardavimų sutartims, manau, kad nekilnojamojo turto vystytojai pradės atsargiau žiūrėti ir galvoti, ką daryti, kad pardavimai sugrįžtų (...). Žinoma, tos problemos dėl statybos leidimų yra aktualios, bet šitoje vietoje paklausą reikės išjudinti. Aišku, paklausa irgi yra atsargesnė, kainos yra padidėjusios labai stipriai, yra neaiškios ekonominės perspektyvos, tai čia žiūrėsime, kur link pajudės kainos, nes vienas iš būdų pajudinti paklausą yra per kainų pusę – ar nuolaidos, ar mažesnės kainos“, – tvirtino T. Povilauskas.
