Sodra

Įsibėgėjant finansų krizei ir Lietuvoje daugėja įmonių bankrotų, o gyventojai su nerimu laukia padidėjusių sąskaitų už šildymą, baimindamiesi, kad greitai neįpirks būtiniausių maisto produktų. Naujai išrinkta valdžia finansų krizei pažaboti siūlo susiveržti diržus ir reformuoti mokesčius. Kaip tai palies mus visus, kalbamės su Europos Parlamento nare, ekonomikos mokslų daktare Danute BUDREIKAITE. - Finansų krizei Lietuvoje įveikti siūloma keisti mokesčius.

Finansų ministerijos operatyviniais duomenimis, spalį centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 3 013,9 mln. litų, išlaidos – 3 216,7 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 465,9 mln. litų. Grynųjų pinigų srautų balansas spalį buvo neigiamas  - 668,7 mln. litų arba 0,6 proc. prognozuojamo 2008 metų BVP (115 225 mln. litų). Dešimties šių metų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus pajamos siekė 27 669,1 mln. litų, išlaidos – 26 970,8 mln.

Nacionalinė rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacija, vienijanti 33 leidėjus ir leidžianti 37 vietinius laikraščius, Seimo nariams išsiuntė laišką, kuriame aiškina, kad siūlymai padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudos leidiniams ir knygoms bei ketinimai papildomai apmokestinti autorinius honorarus lems provincijos spaudos bankrotą. „Panaikinus PVM lengvatas, ženkliai pabrangtų spauda, ir daugelis žmonių neįstengtų jos prenumeruoti ar nusipirkti.

Autorių darbdaviams, kuriems pagal sutartis autoriai atliks vienkartinius darbus, siūloma už juos pervesti įmokas „Sodrai“. Apie tai pirmadienį per susitikimą su Verslo žurnalistų klubo ir Žurnalistų sąjungos atstovais informavo kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta. „Išmokėdamas pinigus užsakovas turėtų sumokėti tą darbą atlikusiam autoriui ir įmokas „Sodrai“, - kalbėjo A.Šemeta.

Lietuvos žurnalistų draugija kartu su visa žiniasklaidos darbuotojų bendruomene su nerimu svarsto planuojamus valstybinės mokesčių politikos pasikeitimus, kurie atsilieps daugelio žurnalistų bei kitų žiniasklaidos darbuotojų gyvenimo kokybei ir gali daryti neigiamą įtaką jų ateičiai. Manome, kad padidėję mokesčiai iš autorinių atlyginimų turėtų būti panaudoti autorių socialinėms garantijoms užtikrinti.

Skambiai eskaluojant apie artėjančią šalies ekonominę krizę lietuviai raginami susiveržti diržus. Naujajai Vyriausybei kurpiant taupymo programą taupyti rengiasi ir Tauragės rajono savivaldybė. Prabilta apie biudžetinių įstaigų darbuotojų atleidimą. Deficitas – 2,9 milijono litų Tauragės rajono meras Robertas Piečia „Tauragės kurjerį“ informavo, kad lapkričio 1 dienos duomenimis rajono biudžeto deficitas – 2,9 milijono litų.

Pirmadienį žurnalas „Balsas.lt savaitė“ ir interneto portalas ketina dar kartą priminti liūdnai pagarsėjusio EBSW koncerno klestėjimo ir žlugimo kai kuriuos aspektus. Šiandien skelbiame interviu su konservatoriumi parlamentaru Kazimieru Starkevičiumi. Jis buvo Seimo komisijos, tyrusios koncerno veiklą ir milijonines aferas, narys. Politiką kalbina portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas. - Paimkime Investicinės Kauno holdingo kompanijos (IKHK) istoriją.

Lapkritį „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis Lietuvos gyventojai mažiausiai pasitiki Seimu, partijomis ir Vyriausybe, nors pasitikėjimas šiomis institucijomis, palyginus su ankstesne apklausa, padidėjo. Labiausiai pasitikima ugniagesiais gelbėtojais, „Sodra“ bei Bažnyčia. Ugniagesiais gelbėtojais lapkritį nurodė pasitikintys 92,1 proc. apklaustų gyventojų. Per rugsėjį vykdytą analogišką apklausą pasitikėjimas ugniagesiais siekė 90,2 proc.

Prezidentas Valdas Adamkus paragino naujosios Seimo daugumos kandidatą į premjerus Andrių Kubilių neperlenkti lazdos įgyvendinant antikrizinį planą. Tačiau po jųdviejų susitikimo nebuvo pasirašytas dekretas, kuriuo A.Kubiliaus kandidatūra turėtų būti teikiama Seimui, rašo „Lietuvos žinios“. Kada prezidentas ketina pasirašyti šį dekretą, vakar nedetalizuota. Bet jo svarstymas Seimo išplatintoje šiandienio plenarinio posėdžio darbotvarkėje yra numatytas.

Mūsų šalyje savo kapitalą investuojantys užsieniečiai, pasak ekspertų, valdžios ketinimus įveikti krizę sutiks sveikinimais. Be aplodismentų. Sveikinimai - krizinės situacijos sprendimams, tyla - dėl likusio neaiškumo. Asociacijos „Investor‘s Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė LŽ sakė, kad iki šiol Lietuva turėjo patį patraukliausią pelno mokesčio tarifą. „Jį pakėlus tikriausiai pelno kaip sąvokos išvis nebeliks“, - šmaikščiai konstatavo ji.

Keturių centro-dešinės naujosios koalicijos partijų lyderiai pirmadienį pasirašė krizės įveikimo planą, kurio bendras finansinis efektas - iki 5,3 mlrd. litų, o vien tik mokesčių reformos ir valdžios taupymo efektas - po 2 mlrd. litų papildomų pajamų ir sutaupytų išlaidų. Iš keturių centro ir dešinės politinių pakraipų partijų suburtos Permainų koalicijos plane numatyta, jog 2009 metais 2 mlrd. litų bus surinkta papildomų pajamų į biudžetą, o dar 2 mlrd.

Ekonomikos temomis rašančius žurnalistus iš daugelio nacionalinės ir Lietuvoje veikiančios tarptautinės žiniasklaidos leidinių vienijantis Verslo žurnalistų klubas palaiko valdančiosios daugumos planus kūrybinius darbuotojus palaipsniui apmokestinti „Sodros“ tarifu ir taip suteikti didesnes socialines garantijas.

Šiandien būsimi valdantieji pasirašė koalicijos sutartį. Joje Permainų koalicija pasižada būti atvira ir pasitikėti vieni kitais. Šie pažadai šiandien bus išbandyti pirmajame naujojo Seimo posėdyje – kai bus renkamas Seimo pirmininkas. „Balsas.lt“ šaltinių duomenimis, ne visi konservatoriai pritaria siūlomai Arūno Valinsko kandidatūrai.

Naujojo Seimo dauguma paskelbė, kad suderino pozicijas mokesčių klausimu. Numatyta suvienodinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčius ir nustatyti bendrą 20 procentų tarifą. Taip pat panaikinti mažus pridėtinės vertės mokesčio tarifus maisto produktams, vaistams, šilumai ir kitoms prekėms bei paslaugoms. Kalbama, kad tikslinga panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas.

Būsimajai valdžiai vakar nepavyko lengvai, kaip tikėjosi, „tik pasirašyti“ krizės įveikimo priemonių plano, dėl kurio principinių nuostatų ir detalių veiksmų keturių partijų atstovai ketvirtadienį paskubėjo paskelbti esą jau susitarę. Naują valdančiąją daugumą sudarančių partijų vadovų derybos vakar tebevyko visą dieną ir prieštaringi pranešimai apie neva sutartus priimti sprendimus iki pat vakaro neigė vienas kitą, kaip ir anksčiau.

Besikurianti centro dešinės koalicija šalį iš ekonominio sąstingio ir finansų krizės ketina išgelbėti, ragindama visus taupyti ir skelbdama mokesčių reformą. Bendras šios reformos efektas – iki 2 mlrd. litų pajamų, o viso paketo finansinis efektas – iki 5,3 mlrd. litų. Penktadienį koalicijos partneriai baigė dvi savaites trukusias derybas dėl krizės įveikimo plano, tačiau jo neparafavo, kaip žadėjo dar dieną.

Ryškėja pagrindiniai naujosios, būsimos Vyriausybės ekonominės programos bruožai. Pagrindinė jos nuostata – defliacinėmis priemonėmis (mažinant biudžeto deficitą ir šiek tiek didinant mokesčius) grąžinti ekonomiką į pusiausvyrą. Geras tikslas – nesustabdę kainų lygio kilimo negalime tikėtis nei saviškių, nei užsienio investuotojų pasitikėjimo, o be to nebus nei ūkio plėtros, nei gerovės kilimo.

Besiburianti centro dešinės koalicija susitarė, kokiomis priemonėmis ir mokestinėmis reformomis bus įveikiama finansų ir ekonominė krizė. Visos jame numatytos priemonės bus peržiūrimos, kai pasibaigs krizės laikotarpis, tačiau ne vėliau kaip po poros metų. „Jeigu krizė bus numalšinta greičiau, greičiau peržiūrėsime mokestinius klausimus“, – sakė kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta. Visi mokesčių ir kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Ketvirtadienį nauja Lietuvą valdysianti koalicija derėjosi dėl būsimosios Vyriausybės programos. Sunkiausiai sekasi sutarti dėl šeimos politikos, negimusios gyvybės apsaugos, kariuomenės rezervo formavimo, kovos su girtavimu. Po partnerių pasitarimo koalicijos kandidatas į premjerus, konservatorių lyderis Andrius Kubilius žurnalistams sakė, jog kol kas tik buvo pasikeista siūlymais. „Kalbant Seimo terminais, tai buvo pateikimo stadija“, - sakė A. Kubilius. Jis pripažino esant prieštaravimų.

Mažinti išlaidas ir suvienodinti mokesčius - tokia konservatorių parengtos ekonomikos gelbėjimo programos esmė, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistas Audrius Bačiulis. Būsimasis premjeras Andrius Kubilius žada biudžeto išlaidas sumažinti maždaug 2 mlrd. litų, o pajamas padidinti irgi apie 2 mlrd.

Baigiančios kadenciją kairiosios Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas siūlo mažumos Vyriausybei suteikti teisę inicijuoti Seimo paleidimą, jeigu parlamentarai priimtų tokius finansinius sprendimus, kuriems prieštarautų ministrų kabinetas. „Apie tokią galimybę reikia galvoti, nes dabar tarp Vyriausybės ir Seimo tokio balanso nėra“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė premjeras.

Jei šios kadencijos Seimo nariai galutinai apsispręs ir spės priimti įstatymą, draudžiantį jiems patiems ir kitiems valdininkams mokėti dalį algos vokeliuose, naujieji parlamentarai bus pirmieji, gerbiantys valstybę ir jos mokesčių sistemą. Šiuo metu vidutiniška Seimo nario alga – 3474 litai atskaičius mokesčius, vadinamosios ūkio išlaidoms skiriama dar 6453 litai, tačiau tai yra neapmokestinamos pajamos.

Rengdama taupymo planą, besiformuojanti centro dešinės koalicija ketina parlamentarų išlaidas apkarpyti apie 18 procentų. Tai po valdžią iš kairiųjų ketinančios perimti centro dešinės koalicijos partnerių pasitarimo dėl antikrizinių priemonių plano pirmadienį pranešė koalicijos lyderis Andrius Kubilius. Pasak jo, bus mažinamos algos, išlaidos transportui, kanceliarinėms prekėms, parlamentarų biurams išlaikyti. Seimo nario alga dabar per mėnesį siekia 4199 lito neatskaičius mokesčių.

Aistras sukėlusios Klaipėdos „Sodros“ darbuotojams skirstos priemokos yra ne premijos, o atlygis už dirbtus viršvalandžius, teigia įstaigos vadovybė. Antradienį pasirodė pranešimai, kad naujasis „Sodros“ Klaipėdos teritorinio skyriaus direktorius Valdemaras Anužis jauišdalijo savo kolektyvui šventines premijas, kurioms skirta apie 200 tūkst. litų.

„Sodros“ generalinis direktorius Mindaugas Mikaila aiškina, kad kartu su spalio mėnesio atlyginimu „Sodros“ Klaipėdos skyriaus darbuotojams išmokėtos priemokos nieko bendra su Kalėdomis ar išankstiniu tryliktuoju atlyginimu neturi. „Čia tikrai nėra premijos, jokiu būdu. Jokiu būdu, aš net nesuvokiu, kodėl jos gali būti pavadintos kalėdinėmis“, - BNS trečiadienį sakė M. Mikaila.

Konservatorių lyderį Audrių Kubilių šokiravo antradienį paskelbta naujiena, kad „Sodros“ Klaipėdos skyriaus darbuotojai kartu su atlyginimu už spalio mėnesį jau gauna ir vadinamąsias kalėdines premijas. „Esu šokiruotas Klaipėdos „Sodros“ padalinio vadovų valstybinio mąstymo stoka. Raginu visas žinybas susilaikyti nuo tokių veiksmų, kai deficitai valstybės biudžete bei Sodroje siekia milijardus litų.

Beveik vieno milijardo litų deficitą šiemet planuojančios „Sodros“ Klaipėdos skyriaus darbuotojai kartu su atlyginimu už spalio mėnesį jau gauna ir vadinamąsias kalėdines premijas, paprastai mokamas metų gale. „Taip, už spalį mūsų darbuotojai gaus priedus, bet aš tiesiog nežinau, ar jie yra įvardijami kalėdiniais priedais.

Praėjusią savaitę pasidaliję postus, naują valdančiąją koaliciją formuojantys partneriai susirinko pasišnekėti ir dėl programinių nuostatų. Seimo rūmuose šiandien rytą prasidėjo koalicijos partnerių derybos dėl būsimosios Vyriausybės programos.

Castoras ir Polluxas – du chaoso avatarai, laikinai pasirinkę mitinių graikų pusdievių tapatybes, savo pamišėlišku juoku išsklaidantys puritoniško eterio tylą, purvinais batais mindantys sterilias Valstybės ir Kapitalo rūmų sales, besityčiojantys iš stereotipų ir spjaunantys į veidus šventeivoms. Prieš dvejus metus pradėję savo žygį per neramų pasaulį, šiandien jie pakyla tarsi feniksas iš pelenų, tarsi naujai atgimę nepraustaburniai sistemos, kultūros ir sociumo kritikai.

Nueinančios valdžios palikimas - milijardinė „Sodros“ biudžeto skylė, - atrodo, dar ilgai bus ateinančios valdžios galvos skausmu - pinigų deficitui padengti nėra, o siūlomi sprendimai yra gana radikalūs. Siūlymai lopyti „Sodros“ biudžeto deficitą gali kirstis ir su valstybės įsipareigojimais, ir su teisinėmis normomis, rašo „Respublika“. Vyriausybei neturint užtektinai lėšų „Sodros“ biudžeto deficitui padengti (pažadėta 600 mln.

Būsimoji Vyriausybė rengia ekonominės krizės švelninimo planą. Paaiškėjus, jog biudžeto deficitas kitais metais sieks net  5 mlrd. litų, t. y. du kartus daugiau, nei teigė G. Kirkilas, būsimoji dešiniųjų koalicija rengia antikrizinių priemonių planą. A. Kubiliaus teigimu, pirmiausia 10-20 proc. būtų mažinamos valdymo išlaidos, taip tikintis sutaupyti iki 600 mln. litų, naikinami neužimti valdininkų etatai. Kitais metais, atlikus auditą, bus siekiama sumažinti valdymo aparatą.

Padėtis finansų rinkoje ir šalies ūkyje yra blogesnė nei buvo manyta iki šiol - pajamos, planuojamos kitų metų biudžete, kurį parengė kadenciją baigianti kairioji Vyriausybė, realiai gali būti kur kas mažesnės, teigia būsimas premjeras Andrius Kubilius. „Pajamos neatitinka išlaidų kur kas daugiau negu planuojama. Biudžeto deficitas - 3 mlrd. litų, bet darosi akivaizdu, kad pajamos bus mažesnės negu prognozuota. Skaičiai nemaži.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pateikė įtarimus Šiaulių miesto merui liberalcentristui Genadijui Mikšiui ir vicemerei socialliberalei Almai Javtokienei. Jie įtariami per apklausą STT davęs melagingus parodymus. Šiaulių miesto tarybos nariai, tarp kurių ir miesto vadovai, buvo apklausiami kyšininkavimu įtariamų Tarybos narių buvusio „tvarkiečio“ Romano Čokovo ir buvusio konservatoriaus Igorio Strupeikio byloje.

Lietuvos lošimo operatorių asociacijos (LLOA) duomenimis, per šių metų pirmus tris ketvirčius kazino valdytojai valstybės biudžetą papildė beveik 13,5 mln. litų arba 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet buvo sumokėta apie 12,1 mln. litų azartinių lošimo mokesčių. Įskaitant PVM, Gyventojų pajamų mokestį (GPM), mokesčius „Sodrai“ ir azartinių lošimų mokesčius, bendra lošimų namų mokesčių suma sumokėta valstybei šių metų sausio - rugsėjo mėn. siekia 34,6 mln.

Lietuvos prezidentas nepritaria siūlymui „Sodros“ deficito problemą spręsti mažinant įmokas į pensijų fondus. Šalies vadovo nuomone, tokie svarstymai yra žalingi, nes iš esmės pakerta Lietuvos žmonių pasitikėjimą tik prieš kelerius metus pradėjusia veikti lėšų kaupimo pensijų fonduose sistema. „Ilgalaikis pensijų kaupimas gyventojams sudaro sąlygas savo nuožiūra taupyti pinigus senatvei. Įmokų tvarkos kaitaliojimai mažina Lietuvos žmonių pasitikėjimą dar nauja, tačiau reikalinga sistema.

Praėjusią savaitę svarstant ateinančių metų „Sodros“ biudžetą Vyriausybė pastebėjo, kad nebeišsitenka į pajamas, kaip buvo žadėta, ir netikėtai pranešė, kad biudžeto deficitas (apie 1,1 mlrd. litų) guls ant mokesčių mokėtojų pečių ir nuo sausio socialinio draudimo mokestis bus padidintas nuo 3 iki 4 proc., o naujas tarifas jau įskaičiuotas į biudžeto projektą.

Ženklaus Sodros“ biudžeto deficito priešaušryje naujoji Lietuvos Vyriausybė turės rimtai pasukti galvą: ką daryti, kad „Sodros“ biudžeto deficitas nustotų augęs. Priemones A. Kubilius jau turės pasirinkti pats, kadangi socialdemokratų Vyriausybė nesugebėjo sukurti ilgalaikės strategijos, kaip panaudoti  „Sodros“ biudžeto perteklių. O priemonių buvo ir yra daug. Deja, ne visos išnaudotos.

Kyšininkavimo byloje galimai melagingus parodymus davę Šiaulių miesto tarybos nariai, Naujosios sąjungos atstovai Leonas Strazdauskas ir Vytautas Peleckis kaltina Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) siekiant juos „apdrabstyti purvais“. „Sodros“ Šiaulių skyriaus vadovas L.Strazdauskas bei UAB „Šiaulių vandenys“ technikos direktorius V. Peleckis išplatintame pareiškime teigia, kad STT jiems faksu atsiųsti šaukimai atvykti į tarnybos Šiaulių valdybą neva yra „drabstymasis purvais“. „Šaukimai išsių...

Pasibaigus rinkimų vajui, Lietuvos verslo atstovai laukia ryžtingų naujos valdžios veiksmų, tačiau prognozuoja, kad jie bus nepopuliarūs. Išrinktai naujai valdžiai, verslininkų nuomone, sprendimus reikia priimti nedelsiant, tačiau labiausiai tikimasi susikalbėjimo ir bendradarbiavimo.

XX amžiaus pabaigoje gerovės valstybė susidūrė su socialiniais pokyčiais šeimos ir užimtumo struktūroje (padidėjo ištuokų skaičius, išaugo aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ir kt.

Trišalė taryba šiandien nepritarė Vyriausybės siūlymui „Sodros“ įmokas darbuotojams didinti vienu procentu. Tai leidžia lengviau atsikvėpti dirbantiesiems, tačiau „Sodros“ „skylių“ problema dar toli gražu neišspręsta. Profsąjungos ir darbdaviai vienu iš galimų sprendimų laiko mažesnio lėšų kiekio pervedimą į privačius pensijų fondus. Tačiau pensijų fondų valdytojai tokius siūlymus vertina skeptiškai. Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže.

Prezidentas Valdas Adamkus teigia kol kas nežinantis, ar pasirašytų premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės parengtą kitų metų biudžetą. Jo projektas perduotas svarstyti Seimui. Antradienį Šiauliuose vykusioje spaudos konferencijoje paklaustas, ar ketina atsižvelgti į eurokomisarės Dalios Grybauskaitės kritiką ir netiesioginius raginimus nepasirašyti biudžeto projekto, V.Adamkus teigė ketinąs atkreipti dėmesį į D.Grybauskaitės paminėtas problemines sritis.

Vyriausybė su profsąjungomis ieško dialogo ir papildomų lėšų. Ieškodami būdų vykdyti valdžios prisiimtus įsipareigojimus, taip pat užlopyti „Sodros“ biudžeto skyles, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai vėl prabilo apie minimalaus darbo užmokesčio didinimą, rašo „Respublika“. Pirmadienį Vyriausybėje įvyko ministro pirmininko iniciatyva surengtas pokalbis su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacijos (LDF) vadovais...

Profesinių sąjungų atstovai pirmadienį neišgirdo Vyriausybės pažado nuo kitų metų sausio nedidinti darbuotojų įmokos „Sodrai“ tarifo nuo 3 iki 4 procentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė po premjero Gedimino Kirkilo surengto susitikimo su profsąjungų atstovais žurnalistams teigė, kad diskusijos dėl „Sodros“ tarifo bus tęsiamos, jos gali trukti tol, kol Seime bus svarstomas 2009 metų biudžeto projektas.

Apie mokesčių reformą kalbantys politikai bei dalis naujųjų Seimo narių 2007 metais realiai mokėjo kur kas mažesnius mokesčius nei samdomi darbuotojai, tvirtina ekonomistė Aušra Maldeikienė. Samdomi darbuotojai, jos skaičiavimais, valstybei pernai vidutiniškai sumokėjo 22,3 proc. pajamų mokesčio.

Padidinusi „Sodros“ įmokas valdžia paskatins verslą slėpti mokesčius, perspėja ekspertai. Tai dar labiau sumažintų įplaukas į „Sodros“ biudžetą. Darbdaviai neneigia, kad padidėjusios mokesčių naštos 2 proc. permes ant darbuotojų pečių. Slapta Vyriausybės priimtas sprendimas padidinti „Sodros“ įmokas nustebino, papiktino ir gerokai išgąsdino šalies gyventojus.

Kitų metų deficitinio biudžeto projektą Vyriausybės atstovai į Seimą penktadienį atgabeno likus kelioms minutėms iki darbo pabaigos, todėl nespėta padaryti dokumento kopijų, kurių laukė kai kurie parlamentarai, tarp kurių buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas. BNS J.Lionginas sakė Seime užtrukęs po darbo, tačiau Seimo interneto svetainėje dokumento neaptikęs, todėl išvyko namo.

Sprendžiant dabartinę situaciją dėl „Sodros“ biudžeto problemų, kurias sukūrė Seimas, priėmęs populistinį sprendimą dėl pašalpų vaikus auginančioms šeimoms, iniciatyvą turėtų parodyti prezidentas Valdas Adamkus. „Namuose dabar gaisras kyla didesnis nei už mūsų sienų“, - tvirtina Seimo narys, ekonomistas Kęstutis Glaveckas apeliuodamas į šalies vadovo polinkį daugiau dėmesio skirti užsienio politikai.

Slapta Vyriausybės subrandintas planas padidinti dirbančių žmonių įmokas „Sodrai“, ekspertų teigimu, tik dar labiau paspartins infliacijos didėjimą ir vargu ar apsaugos pensininkus. Šiandien Vyriausybė teikia Seimui šokiruojančius Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) 2009 metų biudžeto ir jo rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus. Juose siūloma „Sodros“ įmokų tarifą dirbantiems asmenims didinti nuo 3 iki 4 procentų.