Pirmadienį žurnalas „Balsas.lt savaitė“ ir interneto portalas ketina dar kartą priminti liūdnai pagarsėjusio EBSW koncerno klestėjimo ir žlugimo kai kuriuos aspektus. Šiandien skelbiame interviu su konservatoriumi parlamentaru Kazimieru Starkevičiumi. Jis buvo Seimo komisijos, tyrusios koncerno veiklą ir milijonines aferas, narys. Politiką kalbina portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.
- Paimkime Investicinės Kauno holdingo kompanijos (IKHK) istoriją. Ten Jūsų komisija kalba apie 90 mln. žmonėms negrąžintų litų. Paaiškinkit – kaip išeina, nes koncerno EBSW turtas buvo daug didesnis. Nėra ligi šiol aišku, kodėl didžiulių įmonių akcijos, kurių vertė ženkliai didesnė, kaip finansinis turtas neatiteko valstybei. Juk to būtų pakakę IKHK indėliams padengti ir dar daug kam. G. Petrikas įmonių ir teisių į jų akcijas į Ameriką išsivežęs nebuvo.
- Tai tiesa. Tam tikrus sprendimus priimdavo teismai, kurie staiga panaikindavo areštus ir laiko, kol jie buvo panaikinti, pakakdavo, kad įmonės būtų perparduodamos. Taip buvo su Kauno „Inkaru“, Kauno „Banga“ ir kitais gigantais. Tai, jog valstybė elgiasi pasyviai, patvirtina ir privačių asmenų gan sėkmingas bylinėjimasis su ja.
- Sutinkate, kad chaoso teisinėje sistemoje buvo pakankamai, kad atsitiktų tokie dalykai?
- Teisinėje bazėje tokio chaoso komisija rado pakankamai. Konstatavome, kad valstybė šioje situacijoje elgėsi pasyviai. Tai yra pareikšta išvadose.
- Puiku, bet chaosą kažkas turėjo kurti. Aptikote kažkokį politikų vaidmenį? Jei taip – priminkite.
- Mes konstatavome visų vyriausybių ir prokurorų netinkamą veiklą. Ypač pabrėžtinas Teisingumo ministerijos elgesys (ministru buvo Jonas Prapiestis, Vytautas Markevičius – „Balsas.lt“), nes už visą mūsų teisės sistemą atsako ši institucija. Juk ji peržiūrėdavo visus teisinius Vyriausybės sprendimus ir įstatymų projektus. Manytina, kad atitinkamą toną diktavo tuometinio Lietuvos demokratinės darbo partijos (šiandieninių socialdemokratų, - „Balsas.lt“) premjero Adolfo Šleževičiaus kabineto politika.
- Dėl G. Petriko išvažiavimo į užsienį. Tai, anot jo, dar labiau padarė jį iš anksto kaltu, viešosios nuomonės nuteistu asmeniu, nors jis teigia gelbėjęs savo gyvybę, o ne slėpęsis nuo teisėsaugos. Kaip Jūs manote?
- Čia iš dalies sutinku. Manau, kad jam tikrai grėsė pavojus ir grėsė iš buvusių bendražygių pusės. Suversti kaltę lengviausia yra tam žmogui, kurio nėra. Šia prasme jo elgesį galima būtų pateisinti ir suprasti, kad aferų dalyviai liudijo prieš jį.
- Na gerai, G, Petrikas išvažiavo, paskui išsivežė žmoną, bet ne įmones ir pastatus. Ar tikrai, Jūsų vertinimu, jo paties nebuvimas buvo lemiama kliūtis išsiaiškinti EBSW bylos vingrybes, išsiaiškinti tiesą? Ar teisėsaugos institucijos tuo metu viską padarė?
- Manau, jau išsiaiškinta, kad G. Petriko atvejis svarbus tiek, kad triumfuoja teisingumas. Aš tikiu, kad jis nejautė jokio komforto slapstydamasis toje Amerikoje. Galutiniam rezultatui svarbu, kad nors kiek teisingumo pasiekta – G. Petrikas sugrąžintas į Lietuvą ir yra teisiamas, o tai svarbiausia. Kalbant apie turtą, tai esu įsitikinęs, kad tomis pačiomis jų bendrininkų rankomis jis toliau dirba.
- Esate tai nustatę komisijoje?
- Taip. Mūsų komisija įgaliojo prokuratūrą toliau tikrinti šią situaciją. Juk ir Kauno „Urmo“ prekybos miestelis yra tose pačiose rankose. Ten, kur buvo jų Komercinis kredito bankas, Kaune stovi dangoraižis. Tas pats „Inkaro“ privatizavimo modelis...
- Tai, pagalvojus, tokie turtai IKHK indėlininkų interesus seniai turėjo patenkinti. Klausimas iki šiol neišspręstas – kodėl? Negi sutrukdė tai, kad G. Petrikas buvo Amerikoje ir prekiavo akiniais?
- Pasinaudodami teisinės bazės trūkumais jie tuo metu tą turtą oficialiai perdavė į kitas rankas, ir tiek.
- G. Petrikas tuo metu, kai išvažiavo, valdė kažkokias akcijas? Juk tai finansinis turtas, kurio negali išsivežti fiziškai.
- Valdė, valdė.
- Jos buvo areštuotos?
- Jas areštuodavo, paskui teismai tuos areštus panaikindavo. Viskas yra komisijos medžiagoje. Tokių atvejų daug. Dabar, kai kas nors kur nors siūlo skirti ar paaukštinti teisėją, visada domiuosi – ar jis nėra nagrinėjęs EBSW bylų ir kaip ten viskas buvo.
- Grįžkime prie aktualijų. „Lietuvos žinios“ ir LNK televizija šiuo metu skelbia apie poną Saulių Trečekauską, kuris esą yra ir Valstybės saugumo departamento slaptasis bendradarbis, ir buvęs asmeninis Gintaro Petriko vairuotojas, jo pavedimų vykdytojas, esą susikrovęs turtus per labai trumpą laiką, o šiuo metu dirba aukštose pareigose mokesčių inspekcijoje. Tik štai pats G. Petrikas teigia tokio vairuotojo niekada neturėjęs ir šio asmens išvis nepažįstantis. Kaip tai pakomentuosite?
- Jis buvo vairuotojas ir dirbo EBSW. Kiek kartų jis vežė G. Petriką – aš nesekiojau. Tam yra valstybės institucijos, kurios turėjo žinoti, o jos mums neatsakė., Tačiau tas faktas, kad jis dirbo vairuotoju EBSW, yra faktas. Paskui jis buvo susijęs su vienu iš Klaipėdos jūrų laivininkystės įmonių vadovų. Pagaliau, jis buvo poilsio namų „Linas“ (UAB „Palangos linas”, - „Balsas.lt“) vadovo pavaduotoju. Poilsio namus buvo privatizavęs EBSW, ir be koncerno vadovo žinios į tokias pareigas, mano supratimu, nebuvo skiriama.
- Bet G. Petrikas jums pasakys, kad koncernas yra ne toks jau mažas ir vargu ar jis galėjo visus jame pažinoti.
- Čia jam dabar jau lengviausia apie tai pasakyti: tą pažinojau, to nepažinojau...
- Ką pasakysite apie tai, kad ponas S. Trečekauskas gali būti slaptuoju VSD bendradarbiu, kuris dar anuomet buvo infiltruotas į EBSW?
- Toks apskritai yra saugumo darbas – infiltruoti, stebėti. Tik tiek, kad kai prašėme iš VSD medžiagos, mums, kaip komisijai, jie atsakė apie EBSW išvis nieko neturį. Paskui šį bei tą davė. Tai rodo tam tikrą chaosą mūsų institucijose. Juk būtume galėję surengti ir uždarą posėdį, išsiaiškinti, kas yra kaip. Deja, to nebuvo padaryta.
- Ką pasakysite apie EBSW turtą? Pradėkime kad ir nuo Kauno „Inkaro“ gamyklos.
- Jau skelbta, kad ten pritaikyta gan tipiška schema – šalia įmonės buvo įsteigtas „Inkaro holdingas“ ir iš paties „Inkaro“ viskas buvo melžiama tol, kol įmonę ištiko bankrotas. Bankrotą, mano supratimu, irgi turėjo skelbti ne kas kitas, o valstybės institucijos – mokesčių inspekcija, „Sodra“ – kam įmonė būdavo skolinga. Vietoje to, bankrotą skelbdavo jie patys ir susiję asmenys vėl iš naujo išsidalindavo turtą.
- O Kauno „Banga“?
- Tas pats. Tik tiek, kad ten buvo daug turto ir tai buvo pirmas objektas. Atlyginimai žmonėms, kitaip nei „Inkare“ buvo išmokėti. Mane čia labiausiai stebina, kad ir šiomis dienomis įmanoma tas pats, kas buvo galima EBSW laikais. Paimkime kad ir Alytaus tekstilės atvejį, kai patys bankrutuojantieji pasiskiria administratorius.
- Ta pati schema veikia šiandien?
- Taip.
- Tai teisinis fonas nėra taip jau labai pasikeitęs?
- Naudojamos tos pačios schemos. Kai apie tai kalbu – įsigyju daug priešų.
- Ką galite pasakyti apie pono G. Petriko politines ambicijas? Juk 1994 metais ir G. Petrikas ir kitų Kauno koncernų vadovai bei nemažas kiekis jų darbuotojų ėmė ir įstojo į Lietuvos liberalų sąjungą (šiandieninių liberalcentristų ir Liberalų sąjūdžio pirmtakę).
- Na, manau, kad ten įstojo, nes tai tuo metu buvo tik besikurianti partija. Manau, kad 1992 m Seimo ir, paskui, prezidento rinkimuose verslininkai investavo į tas partijas, kurios ir laimėjo – pirmiausia į socdemus (tuometinė LDDP). Pastarosios paskui turėjo labai atidirbti, mano supratimu. Taip ir Lietuvos valstybinis komercinis bankas buvo rinkiminis pažadas. Todėl ir atiduotas valdyti būtent EBSW koncernui.
- G. Petrikas prisimena, kad LVKB, prieš jam žlungant, buvo surastas rimtas užsienio pirkėjas, bet tam esą sutrukdžiusi valdžia.
- Komisija nerado tokių faktų ir pats A. Šleževičius apie tai neminėjo.
- Ar EBSW rėmė kokias nors politines partijas?
- Su tuo rėmimu tais metais viskas buvo labai neskaidru. Kad turėtume aiškią oficialią medžiagą – ne... Yra tik atskirų asmenų paliudijimai. Ką radome, tai atskirų kelionių finansavimai – į Atėnus (Europos krepšinio čempionatą 1995) ir pan. Ten koncernas tiesiogiai parėmė vyriausybę).
- Ar visi EBSW projektai pavyko? Politikai visada įsiklausydavo į prašymus, tarkime privatizacijos metu?
- Ne. Pavyzdžiui Kauno konditerijos fabriko privatizavimo metu buvo siūlyta išbraukti Kraft Jacobs Suchard, bet tai nebuvo padaryta ir koncernui šis objektas neatiteko. Turime šiandien normalų fabriką, tačiau "Alytaus tekstilės“ ir "Alitos" įmones privatizuojant panaudoti tie patys metodai, kaip ir anuomet.
