Sodra

Konservatoriai pritarė šalies vadovės siūlymams nedidinti „Sodros“ įmokų, atidėti motinystės pašalpų mažinimą, nenaikinti dalies lengvatų neįgaliesiems ir ateityje kompensuoti sumažintas pensijas. Valdantieji ieško galimų kompromisinių sprendimų, kuriuos įgyvendinus valstybės biudžetas būtų patvirtintas. Antradienį siūlymų paketą paskelbė konservatorius ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys.

Premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą kitų metų biudžetą kritikuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos patarėjai jokių konkrečių siūlymų, kaip jį taisyti, kol kas nepateikė. A. Kubilius sako jų lauksiąs iki savaitės pabaigos.

Šios savaitės pradžioje pasirodę Seimo narių siūlymai panaikinti gyventojams galimybę skirti iki 2 proc. gyventojų  pajamų  mokesčio visuomenei naudingai veiklai iš esmės stabdytų pilietinės visuomenės plėtrą. Penkis pastaruosius metus mūsų šalies gyventojai turėjo galimybę savo nuožiūra skirti nedidelę valstybės biudžetui sumokamą pajamų mokesčio dalį paremti pasirinktas ne pelno organizacijas.

Seimas linkęs pratęsti Lietuvos karių misijas dar trejiems metams. Iš viso būtų sunčiami keli šimtai karių, daugiausia – į Afganistaną. Tam prieštaravę Seimo nariai misijoms skiriamus milijonus ragino geriau atiduoti prasiskolinusiai „Sodrai“. „Specialistai pabrėžia, kad JAV riboja savo karinius planus. Tad nereikia įsivaizduoti, kad Lietuva gali finansuoti JAV geopolitiką“, – kalbėjo parlamentaras Mečislovas Zasčiurinskas.

2009 m. trečią ketvirtį į pensiją išėjo 507 papildomą pensijos dalį kaupę asmenys, kuriems iš viso buvo išmokėta 2,25 mln. litų išmokų arba vidutiniškai po 4,44 tūkst. litų kiekvienam. Nuo Pensijų kaupimo sistemos starto 2004 m. sausio 1 dieną iš viso į pensiją išėjo jau 2,9 tūkst. privačiai pensijos dalį kaupusių dirbančiųjų, kuriems išmokėta suma jau viršija 10 mln. litų arba vidutiniškai po 3,5 tūkst. litų. „Paskutinį ketvirtį išmokėta vidutinė išmoka yra maždaug 26 proc.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikuojamą planą didinti „Sodros“ mokestį galėtų pakeisti pašalpų bedarbiams mažinimas. Valdantieji taip pat svarsto, jog būtų galima stabdyti sistemą, kai gyventojai patys savo nuožiūra gali pasirinktai įstaigai pervesti 2 proc. savo pajamų mokesčio.

Valstybė šiandien stovi prieš lemtingą pasirinkimą: toliau ristis į ekonominės krizės duobę ar kardinaliai pakeisti savo judėjimo kryptį. Kursas – į stiprią, turtingą ir įtakingą gerovės Lietuvą. Konservatorių ir juos palaikančių koalicijos partnerių ekonominė programa ir veiksmai jau metus laiko skurdina šalis žmones.

Atgaivinta diskusija dėl 2 proc. pajamų mokesčio skyrimo ne pelno siekiančioms organizacijoms. Kai kam išsakius mintį, kad laikinai nebeleisti gyventojams savo nuožiūra paskirstyti 2 proc. pajamų mokesčio, kuris skiriamas labdarai bei paramai, sukėlė audrą. „Sodros“ problemos sprendimas tokiu būdu netinkamas - pareiškė iš 2 proc. gaunantys didelę dalį - taip skriaudžiamos labdaros organizacijos ir nevyriausybinis sektorius.

Daugiau kaip pusmetį dirbusi Saulėlydžio komisija pagarsėjo ne nuveiktais darbais, o nevienareikšmiškais jos vadovo Valentino Milaknio veiksmais, kurių nauda valstybei kelia didelių abejonių.Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, vis girdamasi siekiais taupyti, reformuoti valstybės valdymą, patyrė dar vieną fiasko.Valstybės valdymo tobulinimo komisija (Saulėlydžio komisija), apie kurios būsimus darbus labai garsiai trimitavo valdantieji, iširo.

Nuotykių ir skandalų mūsuose netrūksta. O jei kartais pritrūks, yra kam sugalvoti. Anksčiau tai darė išskirtinai tam tikros rūšies žiniasklaida arba koks Seimo klounas. Pastaruoju metu, net keista, į tai įsijungė Vyriausybės galva - A. Kubilius. Žmogus ir pagal išsilavinimą rimtos profesijos atstovas ir šiaip ne iš šou verslo, o vis tik suskėlė cirką, kurio dar nematėme. Ėmė ir pakvietė šoumeną V. Uspaskich gelbėti griūvančią permainų koaliciją.

Kritikų raginimai buvo išgirsti: Vyriausybė patvirtino, jog nebus mažinamos kai kurios neįgaliųjų pašalpos bei didinamos  „Sodros“ įmokos, praneša LNK „Žinios“. „Dar anksti kalbėti, tačiau tikrai galiu pažadėti, jog šį klausimą išspręsime“, - žurnalistams sekmadienį tvirtino premjeras Andrius Kubilius. Buvo skaičiuojama, jog padidinus „Sodros įmokas į biudžetą būtų papildomai surinkti 400 mln. litų. Kaip bus kompensuota ši suma, koalicija kol kas nesutarė.

Užuot 2 procentais pakėlusi mokestį „Sodrai“, valdžia galėtų laikinai sustabdyti keletą metų gyvuojančią tvarką, pagal kurią leidžiama gyventojams 2 proc. per metus sumokėtų savų mokesčių paskirti paramai. Tokį Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) frakcijos Seime pasiūlymą turėtų apsvarstyti parlamentas. „Paramos gavėjų, - kaip Eltai šeštadienį aiškino LLS frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Erikas Tamašauskas, - yra šimtai, tačiau, kaip įsitikinta, daugiausiai tokios paramos per 2 proc.

Kauno troleibusų bendrovė „Autrolis“ paprašė „Sodros“ Kauno teritorinio skyriaus išsiaiškinti, ar pagrįstai paskutinėmis dienomis prieš darbo sutarčių nutraukimą gydytojai išdavė laikino nedarbingumo pažymėjimus kai kuriems įmonės darbuotojams. AB „Autrolis“ būgštauja, kad panašūs „ligų“ protrūkiai netrukus įgaus masinį pobūdį, nes iki 2010 metų vasario mėnesio pabaigos darbo sutartis planuojama nutraukti su bemaž 80 darbuotojų.

Lietuvos politikams žeriant siūlymus dėl kitų metų biudžeto, ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad vyksta „visiškai padrikos diskusijos“, grįstos politika, o ne skaičiais. „Galima suprasti, kodėl partijos kenčia nuo to – galbūt neturi sugebėjimų, bet problema ta, kad ir ministerijos nelabai sugeba susiskaičiuoti, ką jų siūlymai reiškia“, – ketvirtadienį Lietuvos radijo laidoje „Forumas“ teigė R. Kuodis.

“Jeigu Seime nebus patvirtintas ateinančių metų valstybės biudžetas, vasario mėnesį nebebus iš ko mokėti pensijų, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Jis sako esąs įsitikinęs, kad to niekas nenorėtų, todėl biudžetas bus patvirtintas.” Tiesioginės sąsajos lyg ir nematau, nes „Sodra“ ir valstybės biudžetas – lyg ir atskiros kišenės, nors ir susiejamos dėka politinės valios.

Karštligiškos Vyriausybės pastangos bet kokia kaina išplėšti iš verslo paskutinį litą ir taip lopyti didėjančią biudžeto skylę žlugdo verslą, ūkininkus, didina nedarbą, retina mokesčių mokėtojų gretas. Atėmus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas iš viešbučių ir restoranų paslaugų, daržovių prekybos, padidinus akcizą mažiesiems aludariams gatvėje atsidūrė tūkstančiai darbuotojų. Mokesčiai suryja apyvartines lėšas, todėl bendrovės užsidaro net ir gamindamos paklausią produkciją.

Lietuvos aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ (ASG) išnuomojo jau antrą „Boeing“ orlaivį Tadžikistano oro linijomis „TAJIK AIR“. Pirmasis lėktuvas iš Lietuvos į Tadžikistaną išskrido spalio pradžioje.

Valdančiajai Permainų koalicijai nepritarus Darbo partijos siūlomam antikrizinių veiksmų planui, "darbiečiai" nežada trauktis ir neparems kitų metų valstybės biudžeto. "Jeigu nepritars, balsų nebus", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Darbo partijos lyderis, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas. Į biudžetą žada milijardines įplaukas Jo duomenimis, siūloma programa reikalauja pataisyti arba priimti maždaug 50-60 teisės aktų.

500 tūkstančių. Paskaičiuota, kad tiek Lietuvos gyventojų gyvena skursdami ir neišsilaikytų, jei jų negelbėtų visokie maisto bankai ir kitos labdaringos organizacijos. Ir tokia situacija ne Afrikoje, o Europos Sąjungos šalyje. Manoma, kad Baltijos kelyje prieš 20 metų dalyvavo apie milijonas lietuvių. Dabar kas antras jų bijo pagalvoti, kaip išgyvens rytojų. Jie tik mintyse keikia valdžią, o iš tiesų yra nusižeminę ir nulenkę galvas.

Iki Vėlinių likus vos kelioms dienoms prekyba žvakėmis ir gėlėmis merdi. Kapinių patvoriuose išsirikiavę pardavėjai guodžiasi per dieną geriausiu atveju parduodantys prekių vos už kelias dešimtis litų. Pernai per spalį gaudavę apie 300 Lt pelno, šiemet pardavėjai dar viliasi, kad nuo didelių nuostolių išgelbės paskutinis mėnesio savaitgalis.

1620 Šiaulių ir rajono bedarbių išmokėta paskutinė nedarbo pašalpa. Jas gavusieji išeina į gatvę. Kas dieną tokių žmonių daugėja. „Nežinau, iš ko reikės gyventi“, — sakė biržoje sutiktas šiaulietis. Analitikai perspėja — tai ne tik socialinė tų žmonių problema, tai jau pavojus nacionaliniam saugumui. Paskutinė išmoka Eilinė diena. Šiaulių darbo biržos koridoriuose slogi nuotaika, susirūpinę veidai. Eilės užsiregistruoti darbo biržoje arba darbo pasiūlymo laukia apie dešimt žmonių.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų didinimas pakenktų žmonių bei draudėjų padėčiai, neduotų laukiamos naudos nei „Sodrai“, nei bendriems valstybės finansams  ir ragina Seimo narius atsisakyti šios idėjos. Padaugės darbuotojų atleidimų LLRI ekspertė Kaetana Leontjeva sako, kad didesni įmokų tarifai – tai dar ne papildomos pajamos, todėl „Sodros“ biudžeto smunkančių pajamų problema nebus išspręsta.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba nusprendė palengvinti žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo mokesčių naštą miesto įmonėms. Patvirtinta 2009 m. teikiamų mokesčių lengvatų juridiniams asmenims tvarka. „Ekonominiu sunkmečiu miesto įmonės dirba itin sudėtingomis sąlygomis. Panevėžyje didžiausias nedarbas tarp didžiųjų šalies miestų. Todėl nusprendėme atleisti nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių neišvariusias į gatvę panevėžiečių gamybos, eksportuojančias bendroves.

Kitais metais pėstute kulniuodami į darbą ar važiuodami savo transportu, patekę į nelaimę ir patyrę traumą nebegalėsime guostis tuo, kad už biuletenį „Sodra“ mokės daugiau nei namuose nukritus nuo taburetės. Seime pradėtos svarstyti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pataisos, numatančios visus nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš jo, išskyrus keliavimą įmonei priklausančiu ar išnuomotu transportu, laikyti buitinėmis traumomis.

„Sodros“ atstovai sako, kad savaite nukėlus pensijų išmokėjimą per metus būtų galima sutaupyti iki 10 mln. Lt, praneša Lietuvos radijas. Tačiau, anot „Sodros“ direktoriaus pavaduotojos Česlavos Zabulėnienės, toks sprendimas kol kas nepriimtas, nes tai sukeltų žmonių nepasitenkinimą. „Tas klausimas buvo svarstomas, buvo tariamasi su socialinės apsaugos vadovais, bet buvo nutarta nejaudinti žmonių.

Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą. Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taisys klaidą – kitąmet autoriai dar nebus taip drastiškai apmokestinti. Ministerija siūlo grąžinti pereinamąjį laikotarpį autoriams, gaunantiems autorinį atlyginimą ir darbo užmokestį iš to paties darbdavio, rašo „Lietuvos rytas“. Į šią kategoriją dabar patenka nemažai žurnalistų, menininkų ir kitų kūrėjų. Pagal dabartinį projektą, šių autorių pajamos turėtų būti apmokestintos 42 proc. „Sodros“ mokesčiu.

Mažinamos neįgalumo pensijos, tikslinės kompensacijos priežiūrai ir slaugai, šalpos kompensacijos, lėšos kompensacinei technikai, nuspręsta atimti transporto išlaidų kompensacijas (per mėnesį – 32 litus), be to, labiausiai likimo nuskriaustiems žmonėms, kurie patys nevaikšto ar juda labai sunkiai, nutarta dvejus metus (2010–2011) nebeskirti vienkartinės 4160 litų paramos automobiliui įsigyti.

Kelios patalpos nuo grindų iki lubų kone aklinai prikimštos dokumentų. Šiuose apie 1170 kvadratinių metrų ploto labirintuose nardo keturios moterys, pasitelkusios tik joms vienoms žinomą navigaciją. Kartais jos lydi svečius – Specialiųjų tyrimų tarnybos, policijos, prokuratūros ir kitų valstybės institucijų pareigūnus, kuriems reikia tam tikros informacijos tiriant bylas, priimant sprendimus. Tai – Panevėžio savivaldybės archyvas, esantis miesto pakraštyje, Pilėnų gatvės gale.

Pažabojus energetikų apetitus, ne tik atpigtų elektra – pagrindinis ūkio gyvasties šaltinis, bet ir sumažėtų nedarbas, o gelbstint valstybės biudžetą neprireiktų skurdinti žmonių.Užuot skatinęs verslą ir tramdęs energetikų monopolį, And riaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo lupti paskutinį kailį nuo pensininkų, motinų, pedagogų, medikų ir valstybės tarnautojų.

Lietuvos pensijų fondų valdytojai toliau didina investicijas Lietuvoje – jos jau pasiekė 969 mln. litų arba 40 proc. daugiau nei metų pradžioje, kuomet investicijos siekė 694 mln. litų. Ir toliau didžiausia dalis investicijų skiriama Lietuvos Vyriausybės vertybiniams popieriams pirkti – 644 mln. litų arba 93 proc. daugiau nei metų pradžioje, kai ši suma siekė 334 mln. litų.

Nors liberalusis koalicijos sparnas nepritaria Vyriausybės teikiamam biudžeto projektui, žada palaikyti bent jau jo pateikimą. Premjeras Andrius Kubilius po susitikimo su koalicijos partneriais pas Seimo vadovę pirmadienį vėl kartojo, kad kitų taupymo rezervų nematantis. „Seime, tikiuosi, sutarsime, kad yra labai aiški riba, kaip Prezidentė įvardijo – raudonoji linija, tai yra 10 proc. nuo BVP konsoliduotas deficito dydis, kurio negalima peržengti.

Valstybės dotacija vieno didžiausių Jungtinės Karalystės bankų „Barclays“ atėjimui sudarys tik mažą dalį mokesčių, kuriuos „Barclays“ sumokės Lietuvoje į valstybės ir Sodros biudžetus, teigiama Ūkio ministerijos pranešime spaudai. Ministerijos skaičiavimais, dotacijos „Barclays“ technologijų centro Lietuvoje kūrimui bus daugiau nei keturis kartus mažesnės nei bendra gyventojų pajamų mokesčio ir Sodros įmokų suma, kurią „Barclays“ sumokės vien per pirmus trejus veiklos Lietuvoje metus.

Anot prezidentės, vienas iš labiausiai neišnaudotų sričių, kur galima taupyti biudžeto pinigus – biurokratinis aparatas. „Visiems politikams, ypač Seime, rekomenduoju peržiūrėti ir rasti galimybių dar kartą nurėžti išlaidas. Matau daug neišnaudotų rezervų: tiek biurokratiniame aparate, tiek funkcijų dubliavimesi. Saulėlydžio komisijos veiklos rezultatų išvis nematau.

Rugsėjį „Sodros“ išlaidos pajamas viršijo 263,7 mln. litų, o per 9 šių metų mėnesius biudžeto deficitas siekė 1,743 mlrd. litų. Kaip pranešė „Sodra“, per devynis šių metų mėnesius gauta 8,554 mlrd. litų pajamų (1,397 mlrd. litų arba 14 proc. mažiau nei planuota). Išlaidos per tą patį laikotarpį siekė 10,297 mlrd. litų – 25,1 mln. litų (0,3 proc.) didesnės nei planuotos ir 1,423 mlrd. litų didesnės nei per tą patį laikotarpį pernai.

Į korupcijos skandalą ir skolas įklimpusi Panevėžio miesto savivaldybės administracija pasišovė bet kokiomis priemonėmis gerinti įvaizdį, visuomenei pateikti tik teigiamą informaciją ir taip išvengti kritikos. Neseniai vykusiame posėdyje miesto savivaldybės administracijos direktorius Stasys Karčinskas, priklausantis Rolando Pakso partijai Tvarka ir teisingumas, valdininkams įsakė nebendrauti su žurnalistais, o visus atsakymus derinti tik per Ryšių su visuomene skyrių.

Iš būsimųjų pensininkų ekonominės krizės padariniams spręsti Seimo sprendimu birželio-rugsėjo mėnesiais jau atimta maždaug 224 mln. litų, teigiama Pensijų fondų dalyvių asociacijos pranešime. Žinant, kad papildomą pensijos dalį kaupia beveik milijonas dirbančiųjų, per paskutinius keturis mėnesius kiekvienas iš jų valstybės finansinėms problemoms spręsti buvo priverstas atiduoti po maždaug 224 litus. Iš šios sumos maždaug 217,5 mln.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad kitų metų biudžete Vyriausybė atlyginimų nemažina niekam, o biudžetininkus ragina ieškoti įvairių taupymo būdų. „Atlyginimų mes nemažiname niekam, mažiname darbo užmokesčio fondus. Biudžetininkai patys privalo susimažinti etatų arba rasi būdų kaip kitaip sutaupyti. Visoje valstybės tarnyboje, tai yra, viešajame administravime, mes mažiname 10 proc.

Priešingai nei kitos ES valstybės, Lietuvos Vyriausybė iki šiol nepradėjo įgyvendinti ekonomikos skatinimo programų, neturi konkrečių rinkos gaivinimo veiksmų plano. Vyriausybė – tai ne prognozių departamentas. Kaip ir kituose rinkos ekonomikos kraštuose, pirmiausia jai tenka atsakomybė už ekonomikos ir nedarbo lygį, taip pat iždo įplaukas, kurios šiais metais katastrofiškai nusmukdytos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apskrities skyriaus pareigūnai kartu su  miesto apylinkės prokuratūra baigė tirti ikiteisminį tyrimą, kuriame Kauno bendrovėje „Arkesta“ pardavimo ir rinkodaros direktore dirbusi K. R. įtariama apgaule gavusi daugiau nei 40 tūkstančių litų motinystės (tėvystės) pašalpos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba, šeštadienį vykusiame posėdyje svarsčiusi socialiai jautrius projektus, priėmė keletą nutarimų biudžeto, Nacionalinio susitarimo, sveikatos sistemos ir energetikos pertvarkos bei kitais klausimais. TS-LKD pritarė Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės parengtam Seimo statuto pataisų projektui, kuriuo siekiama mažinti parlamentines išlaidas.

Vyriausybei sumažinus pensijas, valstybė galėtų įsipareigoti ir neišmokėtą jų dalį grąžinti vėliau. Tokį pasiūlymą Andriaus Kubiliaus vyriausybei aptarė posėdžiavęs Ekonomistų klubas, vadovaujamas prof. Kazimiros Prunskienės. „Tiek prezidentė, tiek vyriausybė iki šiol labai siaurai mato Lietuvos ekonomikos problemas, suvedant visą esmę į finansus bei bandymą juos reguliuoti mokesčiu didinimu, karpymais“, - konstatavo K. Prunskienė.

Kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje – krizė apčiuopė dugną. Tačiau skirtingai nuo pasaulio (jei „pasaulis“ – ne mes, o JAV, Britanija, Prancūzija, Vokietija, dar kelios stambios krizės sukrėstos šalys), mūsų dugnas gan dumblėtas, metų pabaigon ir kitų metų pradžioje dar galime sulaukti tolesnio nedidelio gamybos (taigi - ir pajamų) smukimo. Tiesa, trapus išlieka ir didžiųjų šalių stabilizavimasis. Kai visa mūsiškė prekių ir paslaugų gamyba šių metų pirmą ketvirtį susitraukė beveik 22 proc.

Premjero „Sodros“ gelbėjimo planus kritikuojanti Seimo opozicija kol kas tik garsiai šaukia. Užuot bedę pirštu į alternatyvią vyriausybės programą arba naują ekonomikos skatinimo planą, opozicijos lyderiai tik kartoja, jog pernai nereikėjo pernai kelti mokesčių.  Socdemai, „tvarkiečiai“ ir „darbiečiai“savo antikrizinius planus dar tik rengia. „Tai didžiulis minusas. Regis, jie neturi jokių konkrečių pasiūlymų ir mėgins visą atsakomybę suversti ant konservatorių.

Vyriausybė imituoja valdymo išlaidų mažinimą - tai tėra premjero viešųjų ryšių akcija. Nuovokos ekonomikoje neturintis Andrius Kubilius ir jo komanda, sutelkę dėmesį į valstybės išlaidų mažinimą ir mokesčių kėlimą, nė negalvoja, kaip kiaurą valstybės biudžetą papildyti. Tokios nuomonės laikosi dukart Vyriausybei vadovavęs ekonomistas Gediminas Vagnorius. „Lietuva – įmonė, kuri visiškai negalvoja, kaip gauti užsakymų, galvoja tik kaip išmokėti paskutinius pinigus“, – interviu Balsas.

Socialdemokratai grasina apkaltomis Seimo ir Vyriausybės nariams, kurie balsuos už Nacionaliniame susitarime numatytus socialinių išmokų pakeitimus. Prisiekdami parlamentarai ir Vyriausybės nariai pasižada gerbti ir vykdyti šalies įstatymus, o karpomos išmokos pažeidžia Konstituciją, tvirtina socdemai. „Lietuva įžengusi į Konstitucijos laužymo fazę“, - Seime spaudos konferencijoje pareiškė Vytenis Povilas Andriukaitis, kalbėdamas apie Vyriausybės planus mažinti socialinio draudimo pensijas.

Didėjant pensininkų skaičiui, sumažintos įmokos į būsimųjų pensininkų sąskaitas užkerta kelią apsaugoti šalį nuo galimos socialinės sistemos krizės, teigia specialistai. 2009 metų rugsėjį pensijų fonduose papildomą pensiją kaupiančių dirbančiųjų sąskaitos pasipildė dar 41 mln. litų, uždirbtų iš investicijų. Bendras prieaugis nuo metų pradžios jau pasiekė 330 mln. litų arba maždaug 14,6 proc.

Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, kitų metų valstybės biudžeto deficitas gali siekti 4,5 mlrd. litų. „Šis laikotarpis toks, kad biudžeto formavimas yra pakankamai sudėtingas, nekelia kokio nors džiugesio. Tačiau ligšiolinis darbas mums leidžia pakankamai ramiai žiūrėt į kitus metus, tikintis sugebėsime išlaikyti stabilią situaciją“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui kalbėjo Premjeras. Anot jo, bus stengiamasi, kad kitų metų biudžeto deficitas nebūtų didesnis nei šiemet.

Premjerui Andriui Kubiliui bei jo suburtai komandai trūksta elementarios kompetencijos finansų ir ekonomikos srityse, o Vyriausybės siūlymas „Sodros“ gelbėjimo planas – neapgalvotas. Nuolatinis skolinimasis biudžeto problemų nesprendžia, tik šiek tiek jas atitolina, kol pagalbos teks prašyti Valiutos fondo. „Mes negalime pasikliauti A. Kubiliaus teiginiais. Kadangi jų visi ankstesni planai, ką jie planavo dėl biudžeto koregavimo, nuo gruodžio iki liepos, tai visiškai tarpusavyje nedera.