REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mažinamos neįgalumo pensijos, tikslinės kompensacijos priežiūrai ir slaugai, šalpos kompensacijos, lėšos kompensacinei technikai, nuspręsta atimti transporto išlaidų kompensacijas (per mėnesį – 32 litus), be to, labiausiai likimo nuskriaustiems žmonėms, kurie patys nevaikšto ar juda labai sunkiai, nutarta dvejus metus (2010–2011) nebeskirti vienkartinės 4160 litų paramos automobiliui įsigyti.

REKLAMA
REKLAMA

„Nusikaltėliui ir tam skiria vieną bausmę, o mums iškart kelias“, – „Sekundei“ sakė Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos projektų koordinatorius Edmundas Buklys.

REKLAMA

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos ir Neįgaliųjų nacionalinio forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė neslėpė taip pat esanti priblokšta.

„Neįgalieji spirga išeiti į gatves. Tarsimės, kokia forma išreikšti protestą. Lipimas ant bačkos nėra pats geriausias protesto būdas, bet svarstysime ir jį“, – tikino R.Kavaliauskaitė.

Kol kas neįgalieji renka parašus ir ketina kreiptis užtarimo į šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę.

REKLAMA
REKLAMA

Automobilis atstoja kojas

Sunkią judėjimo negalią turinti panevėžietė Irma Zabulionytė jau šešti metai važinėja turinčiu rankinį valdymą automobiliu. Mergina už nedidelę 1993 metų „Hondą Preliude“ mokėjo beveik dešimt tūkstančių litų.

Dalį šios sumos – 4160 litų – jai kompensavo valstybė. Iki šiol kompensaciją automobiliui neįgalieji gaudavo kas šešerius metus.

Kitąmet I.Zabulionytei vėl priklausytų kompensacija. Ji galėtų pasikeisti 17 metų automobilį į naujesnį, tačiau bus priversta ir toliau važinėti su tuo pačiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Man dar pasisekė, kad gavau kompensaciją, nes tikrai nebūčiau įstengusi nusipirkti automobilio. Net ir gavusi valstybės paramą, vis tiek dar turėjau nemažai pasiskolinti. Kol mano mašinytė važiuos, tol turėsiu galimybę dirbti. Į darbą važinėti autobusu negaliu“, – pasakojo I.Zabulionytė.

Mergina svarstė, ką darys tie neįgalieji, kurių automobiliai jau nebevažiuoja, taip pat tie, kurie neseniai gavo vairuotojo pažymėjimą ir ketino įsigyti mašiną. Ji neįgaliam žmogui – ne prabanga, o galimybė judėti.

„Dabar dirbu, moku mokesčius valstybei. Kai nebeturėsiu kuo važiuoti, sėdėsiu namuose, valstybė turės man mokėti, o aš jai jau nieko nebeduosiu“, – kalbėjo I.Zabulionytė.

REKLAMA

Regina Novikienė, vadovaujanti Žmonių su negalia sąjungos Panevėžio skyriui, apgailestavo nesuskubusi kreiptis dėl kompensacijos.

„Galvojau: pavažinėsiu savo senuoju automobiliu, kol jis dar visai nenusibaigė. Juk už 4 tūkstančius nenusipirksi, reikėtų dar savų pinigų pridėti. Sakiau, palauksiu, pataupysiu, o pasirodo – be reikalo. Kai manasis nebevažiuos, kito nebeįstengsiu įsigyti“, – teigė moteris.

Dideli pinigai


Neįgaliųjų aplinkos asociacijos vadovas Algis Giba sakė suprantantis, kad sunkmečiu valdžia priversta nurėžti po gabalą pyrago nuo visų visuomenės sluoksnių. Bet atimti net ir vieną kartą per šešerius metus mokamą kompensaciją automobiliui įsigyti – to jau per daug.

REKLAMA

„Tokių žmonių, kurie turi teisę į minėtą kompensaciją, nėra daug. Ji skiriama ne visiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją. Yra griežtos medicininės indikacijos. Tarkim, kompensacijos negali gauti ant patalo gulintis žmogus“, – paaiškino A.Giba.

Panevėžio „Sodra“ šiemet sulaukė 19 neįgaliųjų prašymų skirti kompensaciją automobiliui įsigyti. Iš jų 16 prašymai jau patenkinti, du sulauks pinigų lapkritį, o vieno prašymas dar svarstomas.

A.Giba mano, kad 4 tūkstančiai litų šešeriems metams vienam neįgaliajam valstybei nėra labai dideli pinigai, o žmogui – tai solidi suma.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, įsigyti normalesnį automobilį, kurio kas antrą dieną nereikia varyti pas meistrus, galima ne mažiau kaip už 10–15 tūkstančių litų. Dar nuo 400 iki tūkstančio litų prireikia rankiniam valdymui įrengti.

„Yra modernios rankinio valdymo įrangos, bet jos kainuoja kelis tūkstančius litų. Tokią reta kuris deda“, – sakė A.Giba.

Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos, organizuojančios neįgaliesiems vairavimo kursus, projektų koordinatorius Edmundas Buklys tikina, kad geresniam automobiliui tenka išleisti ne mažiau kaip 20 tūkstančių litų.

„Bet kokiu atveju neįgaliesiems tenka smarkiai prisidėti iš savo kišenės. Neįsivaizduoju, kokios būklės automobilius jie galės nusipirkti, kai nebegaus ir tų keturių tūkstančių litų paramos. Bus ir tokių, kurie apskritai neįstengs jokio įsigyti“, – tvirtino E.Buklys.



Inga SMALSKIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų