Sodra

Vyriausybei priėmus nutarimą, o Seimui patvirtinus, motinystės (tėvystės) pašalpos nuo 2010 metų liepos 1-osios pirmaisiais metais mažinamos iki 90 proc. buvusio atlyginimo dydžio (buvo 100 proc.), o antraisiais – iki 75 proc. (buvo 85 proc.). Šis nutarimas, siekiant lopyti skylėtą „Sodros“ biudžetą, sukėlė daug diskusijų ir nerimo tarp vaikus auginančių tėvų.

Liberalų  sąjūdžio deleguoto švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus ūkyje vėl bręsta afera. Ne pirmą dešimtį  gyvuojanti bendrovė „Mokslo aidai“, kurios akcijos priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), dar pernai dirbo be nuostolio ir buvo teigiamai įvertinta auditorių. Dabar bendrovę palaužė ne ūkio krizė, o ministerijos klerkų užkulisių intrigos. Ir vėl nekilnojamasis turtas... UAB „Mokslo aidai“ direktorius Juozas Simonavičius „Balsas.

Sunkmečio naštą ant savo pečių tempiantys pensininkai, mamos ir vaikai; apkarpytos pensijos ir išmokos tėvams; nurėžti vaiko pinigai; padidėję mokesčiai „Sodrai“. Šią premjero viziją po mėnesio Seimas gali gerokai pakoreguoti: laiminti tokio premjero Andriaus Kubiliaus plano kol kas nesiruošia nei savi, nei koalicijos partneriai.

Vyriausybė nutarė šiemet ketvirtą kartą gelbėti finansinėje duobėje atsidūrusią „Sodrą" ir paskolinti 460 mln. litų. Paskolą „Sodra" turėtų pradėti grąžinti 2017-aisiais. Rugsėjo pradžioje "Sodrai" suteikta 300 mln. paskola, balandį - 420 mln., liepą - 715 mln. litų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, tai ketvirtoji, viena didžiausių "Sodrai" suteiktų paskolų. Vyriausybė ir Finansų ministerija skolina pagal galimybes, dalimis. Ši paskola - ketvirtajam ketvirčiui.

Lietuvos parlamentas turi žemiausią žmonių pasitikėjimo reitingą Europos Sąjungoje. Tai yra ir viena mažiausiai gerbiamų valdžios institucijų Lietuvoje. Pastaruoju metu Seimo vadovai keičiami kaip pirštinės.

Verslininkai pasirašė bedradarbiavimo memorandumą, jie nusprendė, kad „paklodės tampymas“ kiekvienam į savo pusę nepadės kovoti su ekonomikos nuosmukiu ir spausti valdžią. Bendradarbiavimo memorandumą pasirašė didžiausios verslui atstovaujančios organizacijos - Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Žemės ūkio rūmai.

Vyriausybės sprendimas mažinti visas išmokas ir didinti „Sodros“ įmokas sulaukia skirtingų ekonomistų vertinimų. Ekonomistas R. Lazutka sako, jog valdžia neišnaudoja mokesčių didinimo galimybės, ir įspėja apie didėjantį emigracijos pavojų. LLRI atstovei K. Leontjevai daugiau nerimo kelia auganti „Sodros“ įmoka. Dėl to, jos teigimu, didės šešėlinė ekonomika, daugės bankrotų, mažės mokesčių mokėtojų. Vyriausybė trečiadienį nusprendė mažinti visas socialines išmokas bei 2 proc.

Valdančiųjų ketinimai mažinti pensijas ir didinti įmokas dar kartą iliustruoja, kad konservatoriai šiandien neturi jokios krizės įveikimo sprendimo būdų. Akivaizdi valdžios gebėjimų krizė į bankrotą įstūmė ir „Sodrą“. Toliau tęsiant pražūtingą „imk ir kirpk“ politiką, labiausiai nukentės būtent ši institucija. Dviem procentais didesni mokesčiai – ne ta valtis, kuria iš finansinio sūkurio išplauktų visa socialinio draudimo sistema. Pensijų ir socialinių išmokų mažinimas – ne ką geresnis kelias.

Premjeras Andrius Kubilius neatmeta verslo siūlymo mažinti pelno mokestį, tačiau kalbėti dėl PVM mažinimo, anot jo, dar anksti. „Negalime prognozuoti to, kad reikšmingai mažintume tokius mokesčius kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM)“, – antradienį interviu Lietuvos radijui kalbėjo A. Kubilius. Tačiau jis neatmetė, kad, kaip pirmadienį pasiūlė verslininkai, šiemet didintas pelno mokestis kitais metais galėtų mažėti nuo 20 iki 15 proc.

Tikėtina, kad vidutinė pensija Lietuvoje, kuri šiuo metu yra 830 Lt, turėtų mažėti 4 ar net 5 proc. Tai yra maždaug 40 Lt. Taip skaičiuoja socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Socialinės apsaugos ir darbo ministras artimiausiu laiku Vyriausybei žada pateikti kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą.

Lietuvos aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ praneša apie veiklos plėtrą Lietuvoje, naujai kuriamas darbo vietas ir paslaugų eksporto didinimą. Iki šių metų spalio mėnesio pabaigos „Avia Solutions Group“ priklausančioje bendrovėje „FL Technics“ bus sukurta 20 naujų darbo vietų, o per artimiausius dvylika mėnesių šioje įmonėje planuojama sukurti dar apie 80 darbo vietų.

Pensijų fondų dalyvių asociacija nusprendė kovoti už visas kas ketvirtį pervedamas sumažintas įmokas, kurios pasiekia būsimųjų pensininkų turimas papildomos pensijos dalies kaupimo sąskaitas. 2009 m. rugsėjo 16 d. Asociacija kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“), reikalaudama pervesti trūkstamą dalį įmokos už antrąjį 2009 m. ketvirtį, kuri buvo sumažinta nuo 5,5 iki 3 proc. dirbančiojo gaunamų pajamų.

Vyriausybė pritarė patikslintai išankstinių senatvės pensijų, šalpos pensijų, priedų prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo tvarkai asmenims, gavusiems autorinius atlyginimus ar pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (iš draudėjo, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais). Šias išmokas reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta, kad jos neskiriamos, o paskirtųjų mokėjimas sustabdomas, kai asmuo tampa privalomai draudžiamuoju pensijų socialiniu draudimu.

Vos kvėpuojantiems verslininkams tenka patirti vis didesnių išbandymų – valdančiųjų partijų programose parama verslui, žadėti milijardai litų kreditų pasirodė tik tuščios kalbos.Pagal konkurencingumo indeksus, verslo sąlygas, užsienio investicijų rodiklius Lietuvos reitingai pasaulyje smunka žemyn.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba praneša, kad, atsižvelgiant į sunkią šalies ekonominę situaciją, administruojant valstybinio socialinio draudimo įmokas, priverstinio poveikio piemonės skolingiems verslininkams (draudėjams) taikomos lanksčiau.

„Sodros“ deficitas per per aštuonis šių metų mėnesius pasiekė beveik 1,5 mlrd. litų. „Prognozuota, kad rugpjūčio mėnesį išlaidos viršys pajamas 51 mln. Lt, tačiau, negavus dalies planuotų pajamų, „Sodros“ pajamos buvo 273,4 mln. Lt. mažesnės už išlaidas“, – teigiama „Sodros“ išplatintame pranešime. Išankstiniais duomenimis 2009 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 25,6 proc. mažesnės nei planuota.

Šią savaitę „Balsas.lt savaitėje“ - duoklę „Sodrai“ moka vis naujos žmonių kategorijos, didinami tarifai, bet niekas nesijaučia socialiai saugesnis. Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Lietuvą krėtusi ekonomikos krizė, atslinkusi iš Rusijos, palietė ir pensijas – jos vėlavo. Pikti tautiečiai tuomet sukūrė anekdotą, kaip reikia išgelbėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) sistemą.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Ar kils alkanų senukų revoliucija” nusitaiko į „Sodrą“. Duoklę „Sodrai“ moka vis naujos žmonių kategorijos, didinami tarifai, bet niekas nesijaučia socialiai saugesnis. Žingsnis į priekį, du atgal? Rubrikoje „Aplink pasaulį“ - Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos konfliktas su Maskva, nesutarimai su premjere ir buvusiais bendražygiais.

 Jau nebeslepiama, kad bus keičiamos socialinės išmokos, tačiau kiek - dar neatskleidžiama. Reformos neišvengs ir problemų kamuojama „Sodra“. Tačiau vien to nepakaks - valstybei teks skolintis, interviu Eltai sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. - Jau ne kartą „Sodrai“ gelbėti valstybė pasiskolino nemažai pinigų.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 223 tūkst. bedarbių – 29 tūkst. daugiau nei pirmąjį, nedarbo lygis pasiekė 13,6 proc. – įdarbinimo agentūros užgultos ieškančiųjų darbo užsienyje.Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų. Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų.

„Sodra“ už 2009 metų antrą ketvirtį į gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ pensijų fondų sąskaitą pervedė 15,9 mln. litų, rašoma bendrovės pranešime. Dėl šiemet priimtų įstatymų sumažėjus įmokoms iš „Sodros“ į privačiuosius pensijų fondus nuo 5,5 proc. iki 2 proc., bendrovės pensijų fondų sąskaitą papildė 17,3 mln. litų arba 51,1 proc. įmokų mažiau, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, kuomet šios įmokos sudarė 33,2 mln. litų.

Negailėjusi pinigų naujoms darbo vietoms sukurti ir tikėjusi padaryti gera tiek verslui, tiek bedarbiams valstybė dabar skaičiuoja nuostolius. Iš darbo biržų solidžias sumas naujoms darbo vietoms steigti gavusios įmonės bankrutuoja. Darbo biržoms jos grąžina darbuotojus, bet ne pinigus, kuriuos iš jų gavo. Tokį precendentą jau turi ir Panevėžio darbo birža.

Praėjusią savaitę skubėta pranešti, kad jau atsigavo Vokietijos, Prancūzijos, Norvegijos, Japonijos ekonomika. Ir JAV esama ženklų, kad trečiąjį šių metų ketvirtį ekonomika jau augs. Mūsų premjeras Andrius Kubilius ėmėsi piešti diagramas, kaip stabilizuojasi eksportas ir pramonė. Vizito Prancūzijoje metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi pranešė, kad Lietuva jau pasiekė dugną.

Premjeras Andrius Kubilius teigia, jog bus siekiama, kad biudžeto deficitas kitąmet neviršytų 7-8 proc., tam esą reikėtų išlaidų ir pajamų skirtumą mažinti ne mažiau kaip 5 mlrd. litų. „Kitais metais siekiame, kad deficitas būtų sveiko proto ribose, kažkur apie 7-8 proc. Tai būtų nemažas pasiekimas, nes tam reikėtų išlaidų ir pajamų skirtumą mažinti ne mažiau kaip 5 mlrd.

2009 metų sausio-rugpjūčio mėnesiais būsimieji pensininkai vien iš investicijų uždirbo 289 mln. litų. Sėkmingas rugpjūtis būsimųjų pensininkų sąskaitas padidino 48,5 mln. litų – tokia suma per mėnesį išaugo visų antros pakopos pensijų fondų valdomas turtas, kuris dabar siekia 2,93 mlrd. litų. „Šie metai būsimiems pensininkams finansiniu atžvilgiu yra labai sėkmingi, ypač prisiminus sunkius praėjusius metus.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvos gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Kaip ir anksčiau, labiausiai nepasitikima buvo Seimu. Apie ugniagesius gelbėtojus teigiamą nuomonę išsakė 83 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Sielovados instituciją Bažnyčią palankiai įvertino 72 proc. respondentų. Daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų pasitikėjo ir Prezidento tarnyba - 63 proc., krašto apsauga - 59 proc., Konstituciniu Teismu - 56 proc.

Pirmoji mūsų krizės vasara atnešė jos stabilizavimosi požymių, bet nesuteikė jokio tikrumo dėl artimiausios ateities. Sulėtėjo bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo tempai. Kadangi BVP mažėjimo rodiklius didele dalimi lemia iki pat 2008 m. trečio ketvirčio tęsęsis ekonomikos augimas, tai netrukus tie ekonomikos smukimo skaičiai savaime sumenks, taip patvirtindami, kad uraganas ekonomikoje praėjo, kartu sunaikindamas ir dalį pajamų kūrimo potencialo.

Šią savaitę Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pareiškė, kad nepasirašys dabartinio Nacionalinio susitarimo „Už nepraskolintą valstybę, už saugią Lietuvos ateitį“, nes „projektas“ neatitinka Lietuvos žmonių lūkesčių. Socialdemokratai palaiko profsąjungas ir teigia, jog susitarimu šį projektą būtų sunku pavadinti, nes valdžia su niekuo nesitarė ir sprendimus priėmė viena.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė trečiadienį susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) techninės pagalbos misijos atstovais, kurių paprašyta pateikti ekspertinius pasiūlymus dėl efektyvesnio mokesčių administravimo. „Siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos daromą neigiamą įtaką biudžeto pajamoms ir  pagerinti mokesčių surinkimą, Lietuva galės pasinaudoti TVF ekspertų vertinimais ir įžvalgomis.

Lietuvos būsimųjų pensininkų atlyginimai sparčiai mažėja, tačiau didėja gaunančiųjų minimalius atlyginimus arba visai pajamų negaunančiųjų skaičius. Tokius skaičius gavo Lietuvos pensijų fondų valdytojai, Ūkio ministerijos prašymu išanalizavę bei palyginę 2009-ųjų ir 2008 metų pirmųjų ketvirčių būsimųjų pensininkų gaunamų darbo užmokesčio dydžius. „Nuo 2004-ųjų startavusi pensijų kaupimo sistema didžia dalimi prisidėjo ir prie šešėlinės ekonomikos dalies Lietuvoje mažinimo.

Šių metų rugsėjo 1-ąją vėl bus galima prekiauti alkoholiniais gėrimais. Taip pasitiksime rudenį, kuris atneš mokesčių, atlyginimų, kainų pokyčių. Kainos kils iki debesų... Šaltasis sezonas per kišenes nekirs taip skaudžiai, jeigu pasitvirtins Šilumos tiekėjų asociacijos tarybos tikinimai, kad šilumos kaina nuo rugsėjo ar vėliausiai nuo spalio sumažės 10−15 proc. (priklausomai nuo tiekėjo). Tačiau beveik visos kitos prekės ir paslaugos gali brangti.

Krizės Prancūzijoje nėra – t.y., ji yra, bet jos nėra prancūzų smegenyse. Niekas iš politikų nerekomendavo uždrausti vartoti žodį „krizė“ kiekviename žingsnyje, kaip kad buvo mėginta Lietuvoje. Šis draudimas vartoti žodžius, turinčius neigiamos energetikos, susijęs su prancūzų kultūra. Nors prancūzų kalboje yra žodis „mirtis“, jo beveik niekas nevartoja. Kalba apie žmogaus „išėjimą“. Niekas nesako, kad mirė koks nors garsus žmogus – sako, kad jis „išėjo“. Tai ne atsitiktinumas.

Pastaruoju metu daug kalbama, kiek ir kaip reikėtų mažinti motinystės (tėvystės) pašalpas, tačiau nesiūlomos jokios kitos priemonės  gimstamumui didinti. Būtent noras padidinti gimstamumą buvo svarbiausia šių pašalpų atsiradimo priežastimi. Ar reikia didinti gimstamumą? Dažnai sakoma, kad Lietuvai nebūtina turėti daug gyventojų, nes pakanka rūpesčių su dabar gyvenančiais.

Pirminiais skaičiavimais, ligos pašalpų „Sodra“ šiais metais išmokėjo 77 milijonais litų daugiau nei pernai - iš viso beveik pusę milijardo litų, praneša LNK „Žinios“. Viena iš priežasčių - sunkmečiu ligoniai ėmė sirgti vidutiniškai 2 dienomis ilgiau. Įtardama, kad mažėjant darbo ir daugėjant atleidimų daugėja fiktyvių ligonių, „Sodra“ šiemet per pusmetį patikrino dvigubai daugiau ligonių nei pernai. Daugiau nei pusę ligonių pasveiko tą pačią dieną, kai buvo nukreipti į gydytojų komisiją.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę užregistruota 5,9 tūkst. bedarbių, o nedarbo lygis šoktelėjo 0,1 proc. punkto ir pasiekė 9,8 proc. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugpjūčio 8 dieną darbo ieškojo 212 tūkst. asmenų, per pirmąją rugpjūčio savaitę darbo birža padėjo įsidarbinti 2,7 tūkst. bedarbių. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsti 1729 bedarbiai. Daugiausia jų nusiųsta į viešuosius darbus, profesini mokymą, įdarbinta subsidijuojant.

Bendrovių vadovams rytinės kavos gėrimas pastaruoju metu apkarsta pasirodžius paštininkui. Mat tarp gautos korespondencijos dabar jau nereti pranešimai apie bankroto bylos iškėlimą vienai ar kitai įmonei, buvusiai klientei, kuri pasinaudojo tavo bendrovės paslaugomis ar prekėmis, bet nebeįstengė už jas susimokėti. Sunkmečiu skolų susigrąžinimas tapo beveik neįmanomas. Nebent bankrutuojanti firma turėtų pakankamai paklausaus turto, kurį pardavus būtų atsiskaityta su kreditoriais.

Vožtis ant socialinės paramos grindų gali būti patraukliau nei grimzti į mistinį ekonomikos dugną. Nauja retorinė formuluotė prasiveržė į viešumą po šią savaitę įvykusio Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su naujausiu Vyriausybės nariu - socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

Premjeras, užsiminęs apie galimą pensijų karpymą, pradėjo žaisti su ugnimi, o valdančioji koalicija  - pasimetusi. Tikėtina ir tai, kad rudenį galime išvysti rimtą prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Vyriausybės konfliktą, o A. Kubilių gali ištikti Gedimino Vagnoriaus likimas. Tokios nuomonės laikosi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Vytautas Dumbliauskas. -Ne vienas apžvalgininkas užsimena apie galimą politinę krizę rudenį.

Lietuvoje tabu laikoma siūlyti įvesti progresinius mokesčius bei devalvuoti litą, nors Vakarų valstybėse progresinių mokesčių sistema veikia seniai, o užsienio ekspertai kalba apie lito ir lato devalvavimą. Taip LŽ tvirtino Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas LAZUTKA. Jo požiūriu, kai litas nedevalvuojamas, paskolas eurais pasiėmusiųjų rizika perkeliama ant kitų žmonių pečių.

Baigiantis liepai darbo Lietuvoje ieškojo beveik 210 tūkst. žmonių, sparčiai augantis nedarbo lygis pasiekė 9,7 proc. Palyginti su liepos 1 diena, nedarbas padidėjo 0,4 procentinio punkto, pranešė Lietuvos darbo birža. Vien per paskutinę praėjusio mėnesio savaitę darbo biržose įregistruota 6,3 tūkst. bedarbių. Per visą praėjusį mėnesį į darbo biržas kreipėsi 30,9 tūkst. žmonių – 4,4 tūkst. daugiau negu birželį.

Lietuvos būsimųjų pensininkų sąskaitose kaupiamos lėšos senatvei per pirmuosius septynis 2009 metų mėnesius iš investicijų uždirbo maždaug 239 mln. litų. O bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė liepos 31 dieną išaugo iki 2,88 mlrd. litų, rašoma Investicijų valdymo įmonių asociacijos pranešime.

Lazda du galus turi, bet Sodra tik vieną mato. Šiuo savo komentaru Urbokida pamėtėjo mintį, kuri verta atskiro paplėtojimo. Bet ne apie „Sodrą“. Apie Vilniaus miesto valdžią šįkart. (Kadangi mūsų tinklaraštį pradėjo monitorinti žiniasklaidos stebėtojai „Cision“, tikiuosi, sostinės administracija yra jų klientas ir ryte Vilniaus vadovybė gaus šį įrašą į savo emeilus.) Retas ratuotas vilnietis nežino, kad šiuo metu mieste neveikia nė vienas stacionarus greičio matuoklis.

Įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas sumažinimas neišspręs Lietuvos Vyriausybės problemų, o pasekmės gali būti labai skaudžios – pensijų reformos žlugimas, didėjantys „Sodros“ įsipareigojimai, užsienio investuotojų abejonės dėl Lietuvos valstybės politinio ir ekonominio stabilumo.

Priešrinkiminiai liberalų partijų pažadai mažinti mokesčių naštą ir skatinti verslo plėtrą byra į šipulius. Liberalai, šiek tiek pasimaivydami Seime, drąsiai balsuoja už mokesčių naštos didinimą. Reikia didesnio PVM – nuo 19 procentų iki 21 procento –, prašau. Reikia didesnių „Sodros“ įmokų – taip pat prašau. Ir jokios graužaties. Kasmet Laisvės nuo mokesčių dieną švenčiantys liberalai iškilmingai po Vilnių tampo mokesčių naštą simbolizuojantį akmenį.

Vyriausybei numatant „Sodros“ įmoką padidinti 2-3 proc. punktais, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad iki šiol naudotos priemonės „Sodros“ pajamoms padidinti – skolinimasis, pervedimų į pensijų fondus sumažinimas, naujų apdraustųjų įtraukimas į „Sodros“ sistemą – „Sodros“ problemų neišsprendė. Instituto nuomone, būtina ne ieškoti papildomų pajamų, bet spręsti „Sodros“ problemą iš esmės, susiejant jos išmokas su pajamomis.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Lietuvai rekomenduoja vykdyti fiskalinę konsolidaciją, kuri leis ne tik užtikrinti ilgalaikį sistemos pagerėjimą ir efektyvesnį valstybės išlaidų valdymą, bet ir atstatyti įmokas būsimiesiems pensininkams į pensijų kaupimo fondus. „Pritariame planams paruošti visapusišką reformų paketą, kuris bus įgyvendintas kartu su 2010 metų biudžetu.

Iš naujo tvirtinamame Ministrų Kabinete neliks socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Dagio – tai Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasiūlė paskirtasis Premjeras Andrius Kubilius. A. Kubilius neslėpė, kad tai daroma dėl visuomenėje susiklosčiusio požiūrio. Tačiau R. Dagys gali užimti kitą postą – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovo, kurį dabar užima Donatas Jankauskas, turintis perimti ministro portfelį.

Parlamentas žengė dar žingsnį link bazinės algos mažinimo. Seimas po svarstymo pritarė visiems projektams, kuriais ketinama karpyti atlyginimus valstybės pareigūnams, tarnautojams, politikams bei teisėjams. Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys Saulius Pečeliūnas opozicijai, aktyviai prieštaraujančiai valdančiųjų užmojams, atkirto, kad Seimas neturi elgtis kaip stručiai ir slėpti galvos smėlyje.

Kaip nenukrypti nuo aprangos etiketo reikalavimų ir patogiai jaustis vilkint dalykine apranga vasarą? Etiketo taisyklėse nenurodyta konkrečiai, kaip dalykinė apranga turi atrodyti šiltuoju metų laiku. Dalykinė apranga vasarą Vyrai vasarą gali rinktis medvilnės ar mikropluošto kostiumą. Švarką leistina nusivilkti tik tam tikrais atvejais. Tai gali padaryti viršininkas savo pavaldinių akivaizdoje arba darbuotojas tarp kitų darbuotojų, jei jie lygūs pagal rangą.