tarp optimizmo ir konformizmo labai nedidelis žingsnis

Nezinau, kaip vyko protesto demonstracijos Prancuzijoje, taciau galima speti, kad neduzo langai nuo ikausiusiuju isluptu saligatvio plyteliu ir nebuvo paruozti molotovo kokteiliai "isreiskiant" savo "pilietine valia". Bet taip pat nezinau, ar policijos naudota jega buvo adekvati protestuotoju veiksmams. Cia tik pastebejimas.

geras straipsnis! del to prancuzu ir nemegstu- arogantishki egoistai.
ir iliuzija- kazkokio senstelejusio ir salstelejusio zhavesio, atseit.

ne tokie mes prasti iš tiesų, kaip apie save galvojam

kaip mylėt save, jei reikia tėvų dėl to atsisakyt, kas čia per pasiūlymas

Joks paradoksas tik aktulieji kultūriniai mainai, tsaknt, kulttransferis: rusų klasika: Oblomovas ir aplamai čto dzielac i kto vinovat. Bet paradoksas tame kad ši klasika giliausiai įsišaknijo niekad šios klasikos neskičiusių komentatorių memose ...

šaunuoliukas autorius, mes turime kažko stipresnio savyje nei prancūzai

po truputį atsiveria akys ir ačiū už tai autoriui

Mūsų valstybė pirmaus. Kada nors... Mes tikrai turime šansų. Puikus straipsnis; būtų dar puikiau, kad kuo platesnė auditorija susipažintu su šiuo dienoraščiu. Ąčiū autoriui.

kiek nustebęs esu, mūsų tradicijos tėvo ir motinos pagarba kai ką reiškia