Sodra

Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašą, kuris žymiai patobulins savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkymą ir padės greičiau išsiaiškinti nesimokančius vaikus ir nelankymo priežastis.

Iš Lietuvoje veikiančių daugiau kaip 60 tūkst. įmonių bent vieną litą ir bent vieną dieną „Sodrai“ buvo skolingos didžioji dalis jų –80,3 proc. Tokius rezultatus atskleidė  „Creditreform Lietuva“ ir Mykolo Romerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto mokslininkų sukurtas skolų „Sodra“ rodiklis. Šis rodiklis buvo sukurtas remiantis devynių padalų skale, rodančia įmonės  įsiskolinimo „Sodrai“ lygį, jo eigą ir su tuo susijusią įmonės riziką.

Statistika rodo, jog Europoje demografinės svarstyklės jau ne pirmus metus krypsta vyresnių gyventojų pusėn, todėl ne veltui Europos komisija 2012–uosius paskelbė aktyvaus senėjimo metais. Nepaisant to, jog apie senjorus viešojoje erdvėje kalbama daug, ne visi gyventojai žino iš pirmo žvilgsnio paprastus, bet svarbius dalykus – kelių pakopų pensijų sistema veikia Lietuvoje, kaip galima sukaupti papildomų lėšų senatvei ir pan.

Į socialinės rizikos šeimų namus socialiniai darbuotojai dažnai beldžiasi ne po vieną – dėl drąsos pasitelkia ir kolegų. 176 panevėžiečių šeimų, kuriose auga 353 vaikai, gyvenimas – Socialinių paslaugų centro darbuotojų akiratyje. Tos šeimos įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašus.

Kovą 15-74 metų šalies gyventojai tradiciškai labiausiai pasitikėjo šešiomis stabiliai besilaikančiomis institucijomis - Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Bažnyčia, Prezidento tarnyba, krašto apsauga, Lietuvos žiniasklaida ir Konstituciniu Teismu. Visi šunys ir toliau tebekariami ant Seimo ir Vyriausybės. Turbūt naivu tikėtis, kad šių dviejų institucijų reitingai pagerėtų iki rinkimų. Apklausos duomenimis, Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki 85 proc.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, apsilankęs „Sodroje“, atkreipė dėmesį, kad valstybinė socialinio draudimo sistema gerėja. Jo duomenimis, gyventojai ir įmonės sutaupys po „Sodros“ struktūrinių reformų įspūdingą sumą – 10 mln. litų. „Turbūt visi pripažins, kad „Sodroje“ veikia vienintelė gerai sutvarkyta informacinė sistema.

Beveik prieš ketverius metus sukaupiau ryžto ir paklausiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:  “ar žmonės dalyvavę pensijų kaupime ir jau išėję į pensiją pajuto kokią nors naudą, t.y. ar jų pensija yra didesnė už išėjusių į pensiją žmonių, kurie nedalyvavo pensijų kaupime ir liko „Sodroje“?“ Ministerijos atsakymas buvo aptakus: “Nuo pensijų sistemos reformos praėjo tik 4,5 metų [šiuo metu jau 8] – pernelyg trumpas laikotarpis, kuris leistų spręsti, ar dalyvavimas pensijų kaupime u...

Anekdoto herojus iš anų „perestroikos“ laikų, paklaustas, koks naujas gyvenimas, atsakė: „Kaip šuns – pavadėlį pailgino, maisto dubenį patraukė tolyn, užtat loti gali, kiek nori.“ Šiandien anekdotą tektų perrašyti. Triukšmauti gali į valias (visuomenės pyktis ir nepasitenkinimas net skatinamas ir kurstomas). Dubenėlis – pustuštis, tačiau pavadėlį atrišo, todėl maisto gali ieškoti pas turtingiau gyvenančius kaimynus.

Nuo 2004-jųjų dirbantiems šalies gyventojams buvo sudaryta galimybė sudaryti sutartis su privačiais pensijų fondais, kad iš „Sodros“ į šiuos fondus būtų pervesta dalis pinigų, tikintis, kad atėjus pensiniam amžiui žmonės gaus nemažą papildomą pensijos dalį, nes fondai neblogai uždirbs, gautus pinigus sėkmingai investuodami.

Didelė rinkėjų grupė – daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijas antrosios pakopos fonduose, turėtų nebesitaikyti su politikais, atimančiais iš jų būsimas pensijas, kad užkamšytų šiandienos skyles, įsitikinęs Finansų analitikų asociacijos prezidentas ir įmonės „Finasta Asset Management“ investavimo strategijų formavimo vadovas Mindaugas Vaičiulis. Jis taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą.

Garbaus amžiaus pakruojietė, jaunystę praleidusi tremtyje, vienam Lietuvos laikraščiui praėjusią savaitę išrėžė tiesą – už dyką dalijamos pašalpos tik skatina tinginystę. Moteris neanalizavo Lietuvos pašalpų statistikos, nelygino jos su padėtimi kitose šalyse – ji apibūdino tai, ką kasdien mato savo aplinkoje. Štai praėjusiais metais socialines pašalpas, neįskaitant nedarbo pašalpų, gavo daugiau nei 220 tūkstančių Lietuvos gyventojų, tai yra – kas dešimtas darbingo amžiaus žmogus.

Susirgę ir atėję į polikliniką galite netikėtai sužinoti, kad už visas paslaugas teks sumokėti iš savo kišenės, nors ir esate socialiai draustas. Panašiai nutiko ir į „Šiaulių naujienų“ redakciją paskambinusiai kūdikį auginančiai šiaulietei, kuri atėjusi į polikliniką sužinojo, kad nebėra socialiai drausta ir už ją ligonių kasa gydymo įstaigai nesiruošia mokėti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovas Donatas Jankauskas nesutinka, kad jo ministeriją galima vadinti „Pašalpų ministerija“, o darbo biržą reikia naikinti, kaip siūlo opozicija. Pasak jo, tikėti valstybės garantijomis verta, o į „Sodrą“ reikia žiūrėti ne tik kaip į būsimą pensijos mokėtoją, bet ir kaip į draudimo kompanija.

Į klausimą, koks Lietuvoje galioja minimalus mėnesinis atlyginimas, daugelis net nemirktelėjęs atsakytų: 800 litų. Būtent tokį skaičių nuolat mini profsąjungų atstovai, besipiktinantys mažu jo dydžiu. Šį skaičių kartoja ir Vyriausybė, dėstanti, kad geriausiu atveju jį būtų galima padidinti iki 850 litų. Ekonomistai paprastai neigiamai vertina MMA didinimą, nes tai skausmingai atsiliepia mažiausiai uždirbantiems darbuotojams ir reiškia ne realų algos padidėjimą, bet nubloškimą į nedarbo rinką.

Nuo naujų metų valdžios atstovai iki 1 440 litų padidino verslo liudijimų kainą motyvuodami tuo, kad ankstesnės lengvatos nedavė naudos. Tačiau smulkieji verslininkai perspėja, kad toks kainos padidinimas daliai gyventojų yra tarsi paskutinis lašas stiklinėje, šalį vedantis į nedarbą. Lietuvos smulkiųjų verslininkų atstovai įžvelgia aibes suvaržymų ir sunkumų smulkiajam verslui iš valstybės pusės.

Jeigu baigusio studijas ir sėkmingai įsidarbinusio 22 metų jaunuolio paklaustumėte, kaip jis kaupia sau pensiją, jis tik prunkštelėtų. Nieko nuostabaus – daugiau nei 40 metų iki tol, kai oficialiai įgyjama teisė gauti senatvės pensiją, atrodo milžiniškas laikotarpis. Iš tiesų juoktis nėra dėl ko. Ekonomistų vertinimu, dabartinė Lietuvos pensinė sistema yra neveiksminga ir neužtikrina saugios ateities, todėl kaupti lėšas ateičiai reikėtų pradėti kuo anksčiau.

Telefoniniai sukčiai atranda vis naujų būdų, kaip apgauti žmones, – pastaruoju metu jie vis dažniau apsimeta policijos pareigūnais. Jeigu jums paskambins telefonu ir paklaus, kodėl neateinate į Policijos komisariatą Tulpių gatvėje, nors buvote kviesti, nesutrikite. Didesnė tikimybė, jog į jus nusitaikė telefoniniai sukčiai nei kad patys to nežinodami nusižengėte įstatymui.

Nuo šių metų per rėtį sijojami pašalpų gavėjai randa naujų būdų, kaip apeiti įstatymus. Šiemet į rajonų savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta emigrantai bei daug metų niekur oficialiai nedirbę ir darbo biržoje nesiregistravę asmenys. Pagal naują piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarką pašalpų galima prašyti jau pirmą dieną įsiregistravus darbo biržoje. Anksčiau paramos prašytojus atbaidydavo reikalavimas pusę metų registruotis bedarbiu.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola sausio mėnesio pabaigoje buvo 38 mlrd. 800 mln. litų, arba 35,6 proc. prognozuojamo 2012 metų bendrojo vidaus produkto (108 mlrd. 916 mln. litų). Sausio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 26 mlrd. 487,9 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 494,7 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 384,5 mln.

Naujų skolų „Sodrai“ jau tris mėnesius iš eilės buvo fiksuojama vis daugiau. Tačiau jei iki šiol įmonės pasistengdavo padengti skolas joms dar per daug „nepasenus“, tai vasarį vyresnių nei 30 dienų įsiskolinimų Sodrai suma pajudėjo aukštyn – nuo 50,4 iki 54,9 mln. Lt – teigia įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi VSDF skelbiamus duomenis. Veikiančios įmonės vasario 22 dieną Sodrai buvo skolingos 112,1 mln. Lt (10,7 proc.

Emigrantai užuodė, kaip grįžus priverstinių ar planuotų atostogų iš užsienio į gimtinę „numelžti“ savo valstybę. Vieną dieną jie registruojasi darbo biržoje, o kitą eina į savivaldybę prašyti socialinės pašalpos. Kaip įstatymų pakeitimais, turėjusiais pagelbėti iš tiesų skurstantiems žmonėms, naudojasi apsukruoliai? Naudojasi landa įstatyme Prie Panevėžio darbo biržos jau antras mėnuo rikiuojasi automobiliai su Anglijos ir kitų Europos Sąjungos šalių valstybiniais numeriais.

Daugiau nei milijoną dalyvių turinčių II pakopos pensijų fondų (PF) valdomą turtą praėjusiais metais didino Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“ ) pervedamos lėšos, tačiau neigiama investicinė grąža galimą prieaugį mažino. „Sodra“ II pakopos pensijų fondams 2011 m. pervedė 380,8 mln. Lt, t. y. 17,3 % (56,1 mln. Lt) daugiau negu 2010 m., tačiau šių pensijų fondų valdomas bendras turtas išaugo mažiau – 224, 7 mln. Lt. Per metus turtas padidėjo 5,8 % (iki 4,08 mlrd.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma mano, kad po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl pensijų sumažinimo pasigirdę Seimo opozicijos ar net valdančiosios koalicijos partnerių komentarai yra politizuoti, nes juose neatsižvelgiama į objektyvias aplinkybes, kodėl 2009 m. pabaigoje teko priimti minėtus skaudžius sprendimus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodra“) kuria informacijos centrą. „Tai bus vienas trumpasis telefono numeris, kuris veiks visoje Lietuvoje ir kuriuo paskambinę klientai galės gauti jiems aktualią informaciją valstybinio socialinio draudimo klausimais“, – sako Mindaugas Sinkevičius, „Sodros“ direktorius. Planuojama, kad bendruoju „Sodros“ numeriu bus teikiamos konsultacijos visoms „Sodros“ klientų grupėms.

Vaikai gimsta iš meilės, bet vien jos nepakanka. Šeimos finansų specialistai perspėja, kad taupyti atžaloms reikia pradėti gerokai anksčiau nei šios gimsta, mat kūdikio atsiradimas šeimoje gerokai palengvina pinigines. Naivu tikėtis, kad dauguma demografinę šalies padėtį gerinančių tautiečių, planuodami šeimos pagausėjimą, pradės taupyti, kad vėliau nepajustų drastiško kišenių ištuštėjimo.

Gyventojai teikia vis mažiau popierinių prašymų ligos pašalpoms gauti ir naudojasi galimybe teikti juos paprastesniu, elektroniniu, būdu. Praėjusiais metais elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti buvo pateikta apie 3,4 karto daugiau nei 2010 metais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenimis, elektroninių prašymų ligos pašalpoms gauti per 2011 metus pateikta 193 tūkst. 463 (iš viso elektroninių pašalpos prašymų per 2011 metus pateikta 200 tūkst.

Pats iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą gyventi grįžęs Andrius Užkalnis BTV laidoje „Užkalnio 5“ nusprendė su savo pašnekovais padiskutuoti apie emigraciją.

Pensijų kaupimo sąskaitose dirbantieji sukaupia vis didesnes sumas, todėl išeidami į pensiją raginami nepamiršti šių pinigų. Pensijų fondus administruojančios bendrovės aktyviai stebi, kuriems jų klientams artėja pensinis amžius.

Laidojimo pašalpą valdžia jau gali skirti kai kuriems Lietuvoje mirusiems užsieniečiams, tik ne gyvenamosios vietos nedeklaravusiems saviems piliečiams. Į paskutinę kelionę artimąjį lydintiesiems valstybė skiria laidojimo pašalpą. Jos dydis jau keletą metų nesikeičia, yra aštuonių minimalaus gyvenimo lygių – 1 040 litų.

Paskui jaunimą į užsienį išvyksta jau ir pensininkai. Drąsūs ir veiklūs senjorai nori dar keletą metų padirbėti, negalvoti vien apie brangų šildymą ir mažas pensijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Užsienio išmokų tarnybos duomenimis, žmonių, kuriems Lietuvoje paskirta senatvės pensija išmokama kitose valstybėse, kasmet daugėja.

Įvykiai šalyje veja įvykius, o progos pasipelnyti ieškantys sukčiai ir apgavikai prie kiekvieno iš jų prisitaiko ir stengiasi pasinaudoti. Pinigus iš neatsargiųjų apgavikai vilioja prisidengdami jų artimųjų, policijos, socialinių darbuotojų vardais, siūlosi padėti pinigus keičiant ar susigrąžinant, naudojasi „Snoro“ banko griūtimi. Nuo sausio 1 dienos prasidėjusios permainos „Sodroje“ tapo dar vienu sukčių ginklu.

Pastaruoju metu pasitaikė atvejų, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) darbuotojais prisistatę asmenys garbaus amžiaus gyventojams telefonu arba tiesiog sustabdę gatvėje siūlo rašyti prašymus dėl pensijų padidinimo arba nepriemokų susigrąžinimo, pasiūlo palydėti į namus ir padėti užpildyti reikiamus dokumentus.

Lietuvos skola — viena dažniausiai eskaluojamų temų krizės metu. Šiuo metu valdžios skola siekia beveik 40 mlrd. litų, tačiau kur kas aktualesnė problema yra dvigubai didesnės vidaus skolos, apie kurias, panašu, Vyriausybė nėra suinteresuota kalbėti. Viena svarbiausių Lietuvos verslą apėmusio sąstingio priežasčių — nesutvarkytas valstybės savivaldybių institucijų ir įmonių skolų mechanizmas.

Pensinio amžiaus dar nesulaukusiems, bet reikiamą darbo stažą turintiesiems tapo daug lengviau išprašyti išankstinę pensiją – nebereikalaujama Darbo biržos registracijos. Maždaug septyni šimtai Panevėžio miesto ir rajono gyventojų yra išankstinės pensijos gavėjai. Sąvoka „išankstinė pensija“ į mūsų gyvenimą atėjo 2004 metais, kai po aktyvios pilietinės iniciatyvos ir „Sąjungos 55“ veiklos valdžia suteikė tokią galimybę. Jos nauda vyresnio amžiaus žmonėms neabejotina.

Pernai vyrai vėl labiau skundėsi dėl diskriminacijos. Vyrai aktyviau gynė savo teises ir pateikė 51 proc. skundų (moterys 49 proc.). Per visus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) gyvavimo metus daugiau skundų iš vyrų buvo sulaukta 2000, 2009 ir 2011 m. Pernai LGKT nagrinėjo 170 diskriminacijos atvejų: buvo pateikti 157 skundai bei atlikta 13 tyrimų savo iniciatyva. 2010 m. buvo pateikti 148 skundai bei atlikta 10 tyrimų savo iniciatyva.

Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės. Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.

Rajono Savivaldybė, surengusi susitikimą su įvairių institucijų atstovais, išreiškė viltį dėl bendradarbiavimo, skatinant žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų. Panevėžio rajono savivaldybė šiemet pradeda įgyvendinti piniginės socialinės paramos sistemos pertvarką, sugriežtinant socialinės paramos teikimą, nelegalaus darbo kontrolę.

Keliomis dešimtimis, o kam ir keliais šimtais litų sumažintos pensijos jau taps praeitimi: sausį gavėjus pasieks tokios pensijos, kokios buvo mokamos prieš krizę, 2009-aisiais. „Sodros“ Panevėžio skyriaus mokamas pensijas gauna kelios dešimtys tūkstančių miesto bei rajono gyventojų. Senatvės pensijos mokamos maždaug 28 tūkstančiams, netekto darbingumo (invalidumo) – 11 tūkstančių, našlių ir našlaičių – 12 tūkstančių gyventojų ir kt.

Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija: 2007 m. tokių asmenų buvo 622, 2008 m. - 921, 2009 m. - 1341, 2010 m. 1902, o praėjusiais metais jau 2246. Nepatogumų dėl pensijos mokėjimo nepatiria tie Lietuvą laikinai ar visam laikui paliekantys pensinio amžiaus asmenys, kurie nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos.

Vos du gyventojai iš šimto žino, kaip reikės atsiimti privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptas pensijas, kas jas mokės ir ar tam reikės ko nors papildomai.

Nors Šiaulių universitetas neišlipa iš skolų, abejotinų pirkinių neatsisako. Kad svečiai iš užsienio nemanytų, jog atvažiavo į Afriką, jie šeriami saldainiais. Tokia logika vadovaujasi ŠU, kuriame mokomąja medžiaga virsta minkštasuoliai ar net televizoriaus staliukai, kuriems taškomi dešimtys tūkstančių litų. Prisipirko suvenyrų Praėjusiais metais ŠU pirko begales daiktų.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. vėl pradėjus mokėti atkurtas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijas, kurios dėl sunkmečio dvejiems metams buvo sumažintos, „Sodros“ biudžetui papildomai reikės 495 mln. litų, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą turėtų siekti 836 litus ir išaugti 68 litais, arba 8,9 proc.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo posėdį, kuriame mėgins išsiaiškinti teisės aktų, kuriais buvo įgyvendinama pensijų reforma, konstitucingumą. Pirmiausia pensijos buvo sumažintos, o 1995–2002 m. neišmokėtų pensijų mokėjimas dirbusiems pensininkams nuo 2010 m. atidėtas  iki  2012 m. Politikai duoda darbo KT yra gavęs 39 teismų prašymus, kuriuose be kita ko keliamas klausimas, ar pensijų sistema gali būti reformuojama be pakankamo pereinamojo laikotarpio.

Nuo sausio 1-osios įsigalioja naujos Sveikatos draudimo įstatymo nuostatos dėl meno kūrėjų - jie bus draudžiami valstybės lėšomis Meno kūrėjai, negaunantys pajamų pagal autorinę sutartį ir nepriklausantys asmenims, draudžiamiems valstybės lėšomis pagal Sveikatos draudimo įstatymą, nedirbantys pagal darbo (tarnybos) sutartį ar savarankiškai ir nemokantys sveikatos draudimo įmokų, privalomuoju sveikatos draudimu bus draudžiami Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos lėšomis.

Nuo kitų metų sausio 1-osios visiškai atkuriant dėl sunkmečio sumažintas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijas papildomai prireiks 495 mln.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. bus pilnai atstatytos senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos, kurios laikinai, dvejiems metams, buvo sumažintos dėl sunkmečio. Šiam tikslui prireiks 495 mln. litų. Senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių valstybinio socialinio draudimo pensijos nuo 2012 m. sausio 1 d. bus pilnai atstatytos į 2009 m. gruodžio mėnesį buvusį lygį.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. vienkartines kompensacijas asmenims, patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, skirs ir mokės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) teritoriniai skyriai. Taigi, asmenys dalyvavę Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime ir turintys teisę į vienkartines kompensacijas (o tokių asmenų mirties atveju, jų šeimos nariai), nuo 2012 m sausio 1 d. turi kreiptis į bet kurį teritorinį „Sodros“ skyrių.

Nuo 2012 metų sausio 1 dienos bus ilginamas pensinis amžius, dėl to senatvės pensijas vėliau gaus apie 60 tūkst. žmonių. „Nuo sausio 1 dienos pensinis amžius vyrams bus ilginamas 2 mėnesiais, moterims – 4 mėnesiais ir iki 2026 metų bus pasiektas vienodas 65 metų amžius abiems lytims“, – šią ir kitas pensinio amžiaus žmones paliesiančias reformas ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Kas dešimta kelionių agentūrų turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, o beveik 15 proc. visų šio sektoriaus įmonių pasižymi aukšta nemokumo rizika, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė. „Creditinfo“  duomenimis, kelionių agentūrų uždelstos skolos sudaro 890 tūkst. litų ir per šiuos metus išaugo 80 tūkst. litų. Areštuoto jų turto vertė siekia 4,5 mln. litų, o skolos "Sodrai" - 350 tūkst. litų.